Ką tik supratau, kad man jau 22 metai, o aš dar niekad gyvenime nesu išbandžiusi trijų dalykų: niekada nebuvau ištekėjus, išsiskyrus ir netgi nesu gyvenus su diedu. Does this mean I’m going to die without that experience?
Šiandien man liūdna, I’m out of šaibos (AGAIN), esu nepatenkinta daug kuo ir manimi nepatenkintų yra. O man kažkaip šiuo atveju nėra visiškai 100% px. Na, bet tikriausiai pasidarys px jau trečiadienį, nes tada grįžtu į LDN.
Labai gražus dialogas prieš miegą:
- You don’t think it might be a good idea for me to fuck you at some point?
- Let me explain. It has to happen spontaneously. Well, by accident. It just has to be unplanned. And this is PLANNING.
- So, why don’t you accidentally get your ass over here?
Pagaliau man pavyko atsikelti ne anksti. Taip, mano atveju tai yra pliusas, kadangi dažniausiai atsikeliu apie aštuntą ir toliau nebegaliu miegoti. O po to vaikštau kaip zombis, nes guluosi taigi vėlai.
Kaip ir kelis kartus per savaitę, šiandien apsipirkinėjau netoli namų esančiame ne šlykščiame (kaip bebūtų keista) supermarkete “Waitrose” (bet man toks įspūdis, kad daugelis žmonių eina į “Tesco”), kur pirkau NORMALŲ MAISTĄ. OMG. Pagaliau nusiritau ir iki to. Skalbiu, gaminu, perku normalų maistą… What’s next???
- Responsible Eveliūtė… ;______;
- Net verki. Haha.
- Nu. Kaip neverkt? Vaikas bręsta ant akių!
Tačiau dar vis neatlieku tokių fizinių darbų kaip grindų plovimas ir panašiai. Nes esu įsitikinusi, kad tokie dalykai verčia laikrodžio rodykles judėti lėčiau bei smarkiai kenkia ir taip leisgyviui mano skrandžiui. Žinoma, įvaizdžiui irgi. Bet jį aš sugadinau jau turbūt tada, kai pirmą kartą gyvenime prisipažinau, jog moku plauti indus… (nebeatsimenu, kada padariau šią klaidą – na, never mind).
- Aš tave myliu. Tu geniali esi. Visiškai. Be trūkumų.
- Nemeluok. Aš – idiotė.
- Todėl tokia ir faina.
Jaučiuosi šiek tiek excited prieš kelionę į Vilnių. Jau poryt, jau poryt. Noras varyti gal ir padidėjo (nes pradžioj buvo nulinis), bet grūdimasis į oro uostą, visas tas laukimas ir kitas vargas mane dar vis NERAMINA. Įdomu, ant kiek būsiu pavargusi, nes savaitgalio linksmybes pradedu jau rytoj. Neduokdie, baigsiu jas tik trečiadienį… Arba duok. Šiam savaitgaliui turiu nedidelį (preliminarų) planelį: eisiu (jei nebūsiu lavonas) ČIA arba ČIA (pirmas įdomesnis, bet aš nebūsiu AŠ, jei neužsuksiu į Gravą bent vienam GPL). O štai šeštadienį norėčiau apsieiti ir be vakarėlių (nes labiau noriu kabakinio socializingo, negu šokių), tačiau galima būtų užsukti pvz., ČIA arba ČIA. Na, ir pirmadienį – Minimal Mondays (po MOKSLŲ, ahaha).
Šiandien jau parėjo vakar užsakytos prekės. Viskas tinka ir patinka! O dar tie crazy nails!!! Ant manęs visa tai atrodo TAIP (kambario bardaką su bet kur džiūnančiais skalbiniais palieku nenukropintą):
OK. Užtenka plepalų – metas kibti prie darbų. See you in Vilnius.
Iš pradžių man atrodė, kad ši suknelė – juoda. Tada pamaniau, kad gal vis tik ji yra pilka. O galiausiai man dašilo, jog ten yra DRYŽIAI. Štai ką daro nedamiegojimas šimtaprocentiniam žmogaus regėjimui…
Susidūriau su viena bėdele besirinkdama dydį – imti mažesnę ar didesnę? Nes mano papų, liemens ir klubų apimtys biškį nesutampa su jų proporcijomis. Anyway, ėmiau mažesnę, nes kai anąsyk ėmiau didesnius skurdurus, tai jie buvo vos vos per dideli.
Kita mintis, kuri mane neramina šioje suknelėje – klubus platinanti forma. Aš nuoširdžiai nekenčiu storinančių rūbų. Turiu tokios formos sijoną ir dėl šios pžežasties nelabai jo nešioju – atrodau sau kaip dramblys (labai moteriškai, atseit – bwe). Tačiau išeitis nešiojant tokius rūbūs vis tik YRA. Išeitis yra KABLAI. Na, ir kaip Jums atrodo, ką aš galiu pasakyti šiuo klausimu? Fuck my life. Ne daugiau.
Kadangi jau kaip ir ruduo, kojas netrukus būsiu priversta slėpti savo nemėgstamiausiame rūbe – pėdkelnėse. Tik nesakykite man, kad vietoj jų galiu vilkėti visų mylimus, nešiojamus ir t. t. leggings. Nes aš paprasčiausiai jų NEKENČIU. Ant kitų atordo gal ir visai neblogai, bet manęs šis rūbas, deja, nežavi visiškai. Gyvenime neturėjau nei vienos jų poros (nors vaikystėje lyg ir turėjau nemažai perlamutrinių TO RŪBO variacijų) ir nemokamai užsidėti tokios bent jau kol kas nežadu. So, nusipirkau some sexy tights and stockings:
Taip pat pagaliau nusipirkau turkio spalvos nagų laką. Vilniuje taip tokio ir neradau, o Londone nelabai ieškojau. O dabar aptikau va, tik pažiūrėkit, kokį gražų. Nors visi ten gražūs atspalviai. Visus devyniolika priglausčiau.
Beje, vos susivaldžiau be naujų batų. Trūko labai mažai. Realiai, mane sustabdė tik ta mintis, kad TURIU GI GRAŽESNIŲ. O ir šiaip prieš savaitę ar dvi pirkau kažkokius rudeninius “Zara” popigiai.
Na, ir paskutinis mano šiandienos pirkinys – auskarai (beveik visada perku tik juodus):
Jau beveik susidariau savo buvimo Vilniuje dienotvarkę. Pasirodo, toji “komandiruotė” gal net nebus tokia tragiška, kaip man atrodė iš pradžių. Visas dienas planuoju būti labai pavargus, bet bent jau nebus laiko nuobodžiauti (žinoma, visada galiu persigalvoti). Visas vargas prasideda tuo, kad atskrendu labai durnu metu – penktadienį, 23.00. Na, tada, kai jau reikia KAŽKĄ VEIKTI. Ir jau matau, kad NEVEIKTI man niekas leisti nežada. Hehe.
Kaip aš nenoriu į Vilnių (būsiu ten greitu metu). Jau dabar galvoju apie tai, kaip smarkiai tingiu grūstis į oro uostą be takso. Be to, dvi dienas turėčiau praleisti pūdama paskaitose. O neakivaizdininkams, kaip žinia, ten reikia pūti dar ir ilgai – nuo ryto iki vakaro. Aišku, džiugina tik tai, jog paskaitų lankymas nėra privalomas, tad jei staiga pradėčiau alpti iš nuobodulio, visada sėkmingai, be niekieno nepasitenkinimo (na, tikiuosi), galiu palikti auditoriją. Ir šiaip man turėtų būti langų, nes aš gi išilaikius ten kažką esu. Žodžiu, Cozy, aš ateinu!
Kaip bebūtų keista, bet šiandien iš Vilniaus pusės aš sulaukiau tokio nuostabaus pasiūlymo, kurio atsisakyti būtų mažų mažiausiai kvaila. Bet aš nesuvirpėdama vis tiek renkuosi Londoną. Klausimas, ar aš būčiau UK, jei tas pasiūlymas man būtų pateiktas… na, kad ir vasaros pradžioje. Nors tai nelabai įmanoma dėl tam tikrų aplinkybių ir šiaip man jis tik todėl ir buvo duotas, kad jau sumaniau išvykti PASIŽMONĖTI. Anyway, tas pasiūlymas yra ±amžinas, todėl jei kada nors per klaidą sumanysiu grįžt į Lietuvą, būtinai jį priimsiu.
Anyway, šiandien mane viskas pripisa, neturiu nuotaikos totaliai ir t.t. Čiuju viskas dėl to, kad naktį beveik nemiegojau, o tik varčiausi debiliškai. 7 ryto jau stovėjau kasoje, nes NORĖJAU KO NORS SKANAUS – lol. Tingiu viską. Dienos, kai neišsimiegi, visada būna sušiktos, nes nenori nieko veikt, o miegot irgi negali. Nugalabysiu tuoj ką nors – prisiekiu. Reikia gal trenkti tam stalui pagaliau.
Btw, ką lietuvės manekenės gali veikti sekmadienį Brick Lane su kažkokia Fashion Week’o papke ar panašiai (+ juodi rūbai ir špilkos, of korz). Anyway, simpatiškoji mergaitė (turbūt išgirdusi, jog kalbu lietuviškai) paklausė manęs, kaip sekasi. Žodžiu, norėjau pasakyti, kad labai miela sutikti normalų lietuvį užsienyje, o ne kokį treninguotą lopą.
Sėdžiu sau ant lovos krašto, kosėju kaip skrerdžiamas šuo, rankoje laikau stiklinę… kai staiga atsiminiau vieną nuostabų komplimentą, kurį man pasakė ne prieš šimtą metų: “Pisu tik intelektuales.”Ha! Na, o aš tuomet galėčiau šią citatą šiek tiek pakoreguoti ir pritaikyti sau: “PAKARTOTINAI pisu tik intelektualus.”
Vakar prisiskaičiau daug labai gerų citatų. Postinu geriausias:
“If you won’t hold our hands in public, we won’t blow you in private.” (šita yra mano mėgstamiausia)
“The quickest way to a woman’s heart is through her clit.” (funny, bet man visiškai netinka – pas mane reikia eiti per galvą)
“Diamonds are forever, but touching our clit can buy you two or three years.”
“We go to the bathroom together because we’re doing coke.” (hahahaha, exactly!)
“We want to cuddle after sex because we’re fucking freezing.” (not sure about that one)
“Breasts are not a speed bump to the promised land.” (reikia žiūrėti individualiai, bet jo – tas, kas patinka tavo buvusiai žiurkei, nebūtinai patiks dabartinei princesei)
Šiuo metu vyksta mano pusbrolio vestuvės. Aš jose nedalyvauju, nes sėdžiu Londone ir žiūriu serialą “Weeds”. Šiandien sužinojau, kad keturias kitos savaitės dienas aš gyvensiu VIENA. OMG. Baisu kažkaip. Nu, tipo. Aš gi būdama viena, tai durų negaliu atidaryt, tai batas man nutrina, tai vėl nepažiūrėjau į žėmelapį, tai šaibos baigės, tai rankytę bl skauda. I’m like a child .
Taip pat šiandien suvokiau, jog pirmą kartą gyvenime gyvenu be finansinės tėvų paramos. Negaliu savęs vadinti visiškai nepriklausoma, bet manau, kad pradžia visai nebloga (žr. ankstesnį postą). Penktadienį praleidau pokalbį dėl darbo – vis per tas ligas. Dabar net bijau siųst CV į kitas vietas, nes nesinorėtų nukelinėt nieko. Anyway, rytoj vakare reikės jau lįst į žmones. Kol parašiau postą, mano kambariokas nulūžo su rūbais, distanciniu pultu po galva ir panašiai. Ahaha. Galvoju, gal reik dar sriubos įkalt.
Jeigu bandyčiau su kuo nors sulyginti paskutines dvi dienas, tai lyginčiau jas su Naujaisiais metais, kurie truko savaitę. Na, bet nieko keisto – turėjau nuostabių svečių iš Vilniaus. Užvakar žiauriai lijo, nepaisant to, visiškai peršlapusios mes sugebėjom nusigauti iki kažkokio kabako Brick Lane. Jau buvo vėloka, bet koks mums skirtumas – gi į darbą rytoj nereikia. Todėl anas kabakas buvo tik viena iš keturių mūsų aplankytų vietų tą naktį. Visai neblogai kaip trečiadieniui. Po to mes gėrėm dviejuose šito tinklo baruose ir dar čia. Pastaroji vieta yra ganėtinai posh ir joje geria visokie Mickey Rourke’ai ir Ronanai Keating’ai. Mus iš anksto perspėjo, kad pasipuoštume, todėl vienoje iš ankstesnių vietų žvengdamos persirengėm tiesiog tualete. Nes kitaip tai mol neįleis net ir su jūsų ble guest listais. Kiekviena iš mūsų pragėrė po daugiau nei šimtą svarų, kadangi viena šampės taurė at “Alto” kainuoja 18 £. Štai taip gyvena bedarbiai šiais blogais laikais. Ai, dar vienas labai minėtinas faktas – namo grįžau su limuzinu, kuris kaip bebūtų gaila, mane pradžiugino tik baisiu pykinimu. Vakar pavėluotai mane primokė, kad girtam geriausia sėdėti priekyje, bet jei jau sėdi gale – BŪK MALONUS IR SĖSK UŽ VAIRUOTOJO. Žinoma, aš šitų prijomų nežinojau. Na, bet iki kitos dienos vakaro vis tiek atsigavau.
Štai tada išaušo mano siaubingai nelaukta diena, kai Lošėjas ir Teisėjas atsidūrė vienoje patalpoje. Jie netgi kažką kalbėjo tarpusavy. Lošėjas prisukamai supermarketų kalei šnabždėjo negerus horoskopus. Šalia sėdintis kompanionas nusprendė, kad juodu kalba kažkaip keistai: “Kažkas tarp jų yra. Nejaugi TU?” O mes tuo tarpu geriau pasižiūrėkime, kas tuo metu vyksta prisukamos supermarketų kalės galvoje.
“Ką aš darysiu, jei kitą kartą po tokios vakaronės užsimanysiu nakvoti pas Lošėją? Kaip aš tą nuslėpsiu nuo Teisėjo?” – mintyse, o vėliau ir garsiai svarstė prisukama čipsų skyriaus vergė Izaura.
- Aš kvepiu Lanvin – Rumeur. Aš kvepiu pletkais.
- Man tu kvepi vodke, spanguolėm ir baltu vynu.
- Ir cigaretėm?
- Kaip bebūtų keista, cigaretėm tu nekvepi.
Dar vis negaliu patikėti, kad T-Barą suradau per maždaug tris sekundes. Tokie dalykai man nėra labai būdingi – mėgstu klaidžioti pasiklydusi, važiuoti su taxi ir NIEKADA nesinaudoti žemėlapiais. Bet taxu šįkart nelabai buvo kur važiuoti, nes gyvenu ±10 min kelio nuo ten (nors, jaučiu, Vilniaus atstumais matuojant, taxas būtų savaime suprantamas reikalas šiuo atveju). Nesinori pasakot visų smulkmenų, bet BUVO GERAI.
Teisėjas vakar man pareiškė, kad aš visiška kalė. Na, o štai Lošėjas šiandien taip pat buvo dosnus komplimentų – “Tu esi skinny bitch”. Savaime suprantama, aš renkuosi antrą variantą.
Aš neturiu pinigų, o Jūsų jau yra pakankamai, todėl pagaliau atėjo metas atsiskaityti už visus mano GERUS NUOSTABIUS NEPAKARTOJAMUS postus. Šitas įrašas yra ne kas kita, o pati tikriausia REKLAMA. Taip, taip, aš parsidaviau. Labai nebrangiai, tarp kitko. Prašom skaityti kuo atidžiau:
“Mados naktis” pirmąkart neleis miegoti ir Vilniui
„Fashion’s night Out” arba „Mados naktis” – tą pačią dieną, rugsėjo 10-ąją vykstantis globalus renginys, vienai nakčiai pažadinantis boutique’us, dizainerių studijas bei parduotuves ir įkvepiantis klajoti po mados aistros apimtą naktinį miestą.
Tą naktį nuo Maskvos iki Paryžiaus, nuo Niujorko iki Bombėjaus, nuo Šanchajaus iki Milano mados žurnalų redaktoriai, modeliai, garsenybės, mados kūrėjai bei pardavėjai dalyvauja naktiniuose renginiuose, kurie įžiebia meilę madai. Šiemet pirmąkart ji įsižiebs ir vienai Vilniaus nakčiai.
Rugsėjo 10-osios vakare rūbų, kosmetikos, parfumerijos parduotuvės, dizainerių boutique, grožio salonai Vilniuje ne tik veiks ilgiau, bet ir pasiūlys daugiau.
Ar įsivaizduojate pačiame Rotušės aikštės viduryje stovinčią tikrų tikriausią kirpyklos kėdę ir joje sėdintį modelį? Ir patį salono “Yury” savininką, kuriantį specialią “Mados nakties” šukuoseną? Išskirtinis stilisto šou vyks ketvirtadienį, rugsėjo 10 d. nuo 17 val. Dar daugiau – nuo 19 val. Visiems mados mylėtojams, besiruošiantiems į “Mados nakties” vakarėlį, salonas “Yury” (Rūdninkų g. 4) dovanos specialius madingus sušukavimus.
Vintage rūbų parduotuvė “De’Žavu” parodys, kad “vintažas” irgi gali būti glamour. Ir prie vyno taurės padės pasiruošti renginį vainikuojančiam vakarėliui. Parduotuvė “Pudrinė” taip pat pakvies prisėsti prie vyno stalelio bei padiskutuoti apie mados tendencijas. Aukštosios gatvės mados skleidėjai “Block 190” pasiūlys ypatingų akcijų savo klientams.
Visos “Coffee Inn” vietos mados klajokliams pasiūlys specialią “Mados nakties” kavą tik šią naktį. Restoranas “Zoe’s” pakvies ragauti ypatingo, šiai progai skirto kokteilio.
Netikėtų pasiūlymų ieškokite “Pilies galerijoje”, parfumerijos salone “Creme de la Creme”, parduotuvėse “Vintage boutique”, “Kandis”, Ievos Ševiakovaitės ir Lilijos Larionovos bei Egidijaus Rainio mados salonuose, makiažo salone “Make Up Store”. Šis mados nakties dalyvių sąrašas – toli gražu ne galutinis. Tą naktį laukite netikėtumų visur.
Svarbiausias, glamūriškiausias bei žaviausias „Mados nakties” akcentas, be abejo, bus specialus vakarėlis. Į jį susirinks ir visi, tą vakarą klaidžioję madingo Vilniaus gatvėmis, ir tie, be kurių mados Lietuvoje nebūtų apskritai. Visus mados mylėtojus nuo 22 val. “Mados naktis” kviečia į kokteilių barą “Villa Latina” (Didžioji g. 28), kur lauks nemokamas šampanas, improvizuotas naktinis mados šou bei mada alsuojanti aplinka. Vakaro aprangos kodas: high fashion/glamour. Beje, jis – privalomas.
Vakarėlio muziką suks “DM family” – tikri muzikos gurmanai. Vakaro muzikinį kokteilį pradės plakti Oizeek su pirmaisiai Jackin’ ir Chicago house ritmais. Aštrus nakties ingredientas – TeaMan maišomas Latino house. Dico, Nu-Disco ir funky house jūsų ausims dovanos Akmo. Audringai vakarėlio pabaigai – žaismingi Eddie “sunkiosios artilerijos ritmai”.
Ateikite pasiruošę. Nuotykiui. Pokalbiams. Unikaliai mados patirčiai. Fotografų blykstės būtinai atsisuks ir į Jus.
Šiandien yra mano gimtadienis, bet man visai ne linksma. Todėl šįkart nejaučiu nė menkiausio noro rašyti funky juokingo postučiukso, kaip buvo planuota dieną. O ne linksma man dėl labai svarbios priežasties – ŠIAIP SAU. Liūdesio priežastimi tikrai nėra netikėtai iš pasalų ištikusi senatvė. Kad ir kaip tai būtų Evelinai nebūdinga, šita nacionalinė šventė turbūt pirmą kartą jai visiškai nerūpi. Man net nerūpi dovanos. Na, bet šaibų neatsisakyčiau.
Nors gal vakare kalbėsiu kitaip (turiu omeny apatišką požiūrį į šventimą, ne į dovanas).
Važiuodama metro aš mintyse kurpiau postą. Tolimame kelyje pas Gruzdį mano įkvėpimą žadino priešais sėdintys žmonės ir visokiausi kvapai. Boba azijietė ėdanti gruzdintas vištas iš KFC (tiesą sakant, aš tik dabar sužinojau, kad tos vištos yra su kaulais – maniau, kad be kaulų kaip McDonald’o Chicken McNuggets) ir šalia jos pažastį uostantis ir karts nuo karto tarpukojį pakrapštantis ponas. Boba suvalgė stebėtinai daug minėtojo cheminio paukščio gabalų, todėl mane stebino ant jos liemens (tiksliau, skrandžio) užkabintas diržas, kuris kažkokiu stebuklingu man nežinomu būdu neprivertė jos apsivemti. Nors kas ten žino – gal be jo ji suėstų dar daugiau. Pastebėjau, jog azijietės nevengia pačepsėti. Kažkodėl dabar pabandžiau įsivaizduoti savo gyvenimą su čepsinčiu vyru. Garantuoju, kad sėdėčiau ant raminamųjų.
Štai taip gražiai aš guliu lovoje. Nuotraukoje matome edukacinį žurnalą vaikams, mano kojas su nuo traumų kreivais pirštais ir dar vis neiškrautą lagaminą (esu čia beveik savaitę). Nerangiai sau vartausi, vietoj to, kad eičiau į pokalbį dėl darbo. Atšaukiau vakar, nes… Nes tingiu eiti, kur papuola.
Galvoju, ką čia šiandien veikti ir ar išvis veikti, turint omeny, kad kitą savaitę nusimato keturi tūsai + galbūt reiks bent simboliškai išgerti už mano gimtadienį (čia jau kaip penkios DARBO dienos gaunasi). Visai pamiršau, kad dar kažkur įkurtuves reiktų įterpti, kadangi 27 d. kraustausi į kitą chatą. Life is tough. Haha.
Toks jausmas, kad sėdžiu šitame mieste visą gyvenimą, o Vilnius yra kažkur netoli – pvz., už šimto kilometrų… Jo, galvojimas apie Vilnių sėdint Londone tikrai prilygsta galvojimui apie Kauną sėdint Vilniuje. Totaliai.
Pastate pilną verslininkų – vyrų, nešančių sau ir seniai nusibodusiems kolegoms sumuštinius popieriniuose maišeliuose. Jie kyla liftais ir laiptais į savo būdas kažkelintame aukšte. Maišai būna dviejų spalvų – rudos ir kažkokios neaiškios. Juos (maišus, ne vyrus) stebėjau sėdėdama tuose foteliuose, kuriuos galime pamatyti pakėlę žvilgsnį į nuotrauką, esančią tris cm nuo šitos raidės, kurią šiuo metu skaitote. Sėdėjau ten dešimt minučių. Kol manęs atėjo pasiimti, kaip aš ją vadinu, PSEUDO CUTIE – potenciali šefė. Ir vis tik aš manau, kad ji priklauso CUTIE CUTIE tipui, just like me (nors prieš porą dienų vienas bernas man pareiškė, kad aš tikrai nesu viena iš JŲ).
Pokalbyje dalyvavo ir jos kolegė – Anglijos brazilė. Abidvi man labai patiko. O intervas buvo ištisas pletkas ir juokas. Aptarėm ir reikalus, bet iš esmės daugiau laiko praleidom besišnekučiuodamos apie gyvenimą, Londoną ir akcentus. Kažkuri iš jų manęs paklausė, ar aš kartais nesimokiau kur nors Amerikoje, nes mol atseit kalbu su amerikietišku akcentu. Sakau – ne, ne, nihuja, o be to man kiti žmonės sako, jog mano akcentas yra vokiškas arba švediškas. Atsakė tipo, kad nu jo – galėtum būti vokietė, kuri anglų kalbos mokėsi pas amerikietį. Tą sekundę aš pagalvojau, kad Heidi Klum nėra pats blogiausias variantas…
Na, po visko galiu pasakyti, kad šis interview buvo labiausiai vykęs iš visų mano ilgaamžio gyvenimo intervų. O ir pozicija man visai patinka (išskyrus kai kuriuos žavius niuansus, kuriuos mes kol kas nutylėsime). Bet aš vis tiek labiau noriu tos, kur vakar mane intervjūvino… CALL ME, lopai, prašaaaau!!! Aš jau ir pati apskambinau visų įmanomų religijų dievus ir netgi sumokėjau kyšius kai kuriems talentingiems pseudomokslininkams su Tomu Kruzu priešaky. Nepamiršau ir Kalėdų Senelio, kurio paprašiau, kad šiemet mano asmenines kalėdas jis perkeltų į ankstesnę datą – Rugpjūčio 26 dieną, nes tada aš kaip tik švenčiu savo gimtadienį (žinoma, datą blog’e miniu ne šiaip sau – kaip ir viską šiame gyvenime darau ). Tikėkimės, tie vyrai man padės. Na, rytoj jau turėtų būti aišku.
RSS SRAUTAS
Šiam savaitgaliui turiu nedidelį (preliminarų) planelį: eisiu (jei nebūsiu lavonas) 
+37065525333 
