Gyvenime nebūčiau prisiruošusi atlikti to sunkaus vergų darbo – sutvarkyti spintą. Na, aišku man tą bet kuriuo atveju tektų padaryti paskutinę dieną prieš išvažiuojant, t. y. sekmadienį. Tačiau tokiu atveju nespėtų išdžiūti man reikiami daiktai, prasidėtų visokie lakstymai paskutinę minutę, negalavimai… Bet tada aš pagalvojau, kad iš savo tvarkos darymo ir rūbų atrankos kelionei aš galiu pasidaryti postą. Kaip jau įprasta, Evelina darbavosi naktimis (Jūs pažvelkite į laiką, kiek valandų). Visos nuotraukos pasididina.

Lagamino kraustymą pradėsiu nuo papuošalų:

Rankinės:

Šeši švarkai (vienas netilpo) ir maikės:

Maikės, megztukai ir panašiai:

Suknelės:

Vienos iš jų dar nevilkėjau. Šitos va (nuotraukose – Kate, suknelė, aš):

Juodos suknelės:

2 nuotraukos = 14 juodų bliuzkų:

Kelnės, šortai ir sijonai (vasarinių nusprendžiau atsisakyti):

Liko apatiniai ir… batai. Keista, bet man visai ne liūdna. Laukiu pirmadienio.

- Esu nelaiminga, nes visada darau tai, ką reikia, o ne tai, ką noriu.
- Nerodyk man čia savo kaprizų.

Tada aš susimąsčiau, kaip aš pati darau. Dalykus, kuriuos reikia padaryti, padarau ne anksčiau ir tik tada, kai būnu JAU PADARIUSI viską, ką noriu. Man rodos, žmonės tai vadina neatsakomybe (?). O aš tai vadinu GYVENIMU. O tą kitą variantą laikau vergove, ne gyvenimu.

Daugiau mano trumpų pamąstymų: ČIA ir ČIA.