Serdos sukelia vėžį, cheeseburgeriai, kiaušai ir kitos svarbios temos

2015-10-27 | 15:20 | An Issue to Discuss
27

Mane erzina, kai žmonės patys neseniai atsivertę į vegetarizmą, apie tai pasakoja kaip kokie daktarai, kurie gal jau ir nuo gimimo tokiais tapo, nes ir jų tėvai (irgi daktarai) tokie buvo. Gerai, kad skleidžia šviesią žinią, bet dažniausiai jie tą daro su tokiu lengvu paniekos poskoniu – tipo aš geresnis už tave ir geriau žinau, nes matai, jau net du mėnesius ar du metus pats nevalgau mėsos! O tu ką, ble?! Tas mane ir erzina. Čia net nebūtinai apie vegetarizmą. Atrado, matai, vakar sveiką mitybą ir sportą, tai šiandien jau tau gali aiškint, kiek proteino turi būt tavo dietoj.

Jeigu kam įdomu, koks mano požiūris į MĖSYTĘ (nuo šito žodžio mane taip supurto kaskart…), tai galiu pasakyt tiek, kad mano santykis su ja visada buvo on and off. Nekenčiu jos, bet iki galo taip ir neatsisakau. Trūksta valios ir trukdo vyras namuose. 😀 Paliubomu, kad lengva kaltinti kitą, sakysit. Tai aišku, kad lengva. Todėl tą ir darau. Duh. Bet visokios pusiametės mėsos neėdančios supermamos man tegul neaiškina, ką aš turėčiau daryti, nes garantuoju, kad jos per visą gyvenimą Klaipėdos dešrelių suėdė tiek, kiek aš su savo on and off nespėsiu suėst net jei išgyvensiu iki 250 metų amžiaus.

Praeityje septynis metus buvau nevalgius raudonos mėsos, kas man sekėsi labai lengvai. Kitą mėsą valgydavau itin retai. Paslydau būdama broke Londone. Tą dieną nusprendžiau: „Nu davai, tik vieną Mako cheezą, tik šiandien, niekas nesužinos.“ Tiek pat metų nebuvau buvus Makdonalde apksritai. Tą kartą vos nenualpau nuo cheezo skonio – juk kadaise, vaikystėje, tai buvo mano mėgstamiausias sumuštinis. Paslydus vieną kartą, antrą kartą paslyst buvo lengviau, o trečią – dar lengviau.

Dabar mąstau apie pescatarian dietą (žuvis, seafoodas, kiaušai –  galima), ką esu varius ne vieną kartą, bet visada paslysdavau dėl gerų jūros produktų trūkumo. Nes man gi vis reikia, kad būtų skaniai. Pvz., nėra lašišos pardėj, tai kaip aš tau valgysiu pusryčius ant jų neužsidėjus kažko sūraus? Nėra lašišos, tai paimu beikono, nes compromaizinti flavorio nenoriu. Jei tai yra pietūs, kokioj nors pvz., Gvatemaloj esminiai patiekalai yra mėsos troškiniai, kuriuos užmeta ant ryžių. Kai kuriose vietose yra tik jų ir kokio mėsos bbq. Nevalgysiu gi aš tau plain ryžių, atsisakiusi viso kito. Jau geriau nieko, nei kažkas plain. Tik per savo lavoną aš gadinsiu vietą skrandyje beskoniui maistui. Ak, kaip nelengva būti manimi. 😀

screen-shot-2016-09-22-at-12-08-25

Evelinos Shakshuka. Foto iš mano Instagramo: https://instagram.com/stundziene/

Ir dar vienas dalykas. Nė už ką gyvenime neatsikysiu savo mėgstamiasio maisto produkto – kiaušinių. O tie, kas dar tiki 80’s trydom apie kiaušų cholesterolį ir nesveikumą, tai galit mane velniop trint iš FB draugų. Sunku patikėt, kad dar ir šiandien yra žmonių, kurie stato kiaušus šalia beikono, kaip vienodai nesveikus dalykus. Nes cheminė granola paliubomu yra sveikiau. LOL. O kalbant apie kiaušus ir vištų gerovę, tipo ar etiška juos valgyt, tai čia man neįdomus jokie argumentai, nes kiaušus valgiau, valgau ir valgysiu, nepaisant nieko. Tokia aš jau esu pratyvna. Buh bye.

Tas taip vadinamas PABADAVIMAS prieš Kalėdas

2013-12-21 | 13:12 | This is the Life
21

Nu, dar ir aš apie Kūčias pašnekėsiu. Pasakojo man vakar, kaip paprašė močiutės, kad nieko negamintų tais metais, nes „mes patys susitvarkysim“, o močiutė atsakė, kad mol OK. Tai atvyko tuomet toji močiutė su septyniais didelias IKI maišais, prikištais puodų su silkėm, mišrainėm ir kita šventinio stalo valgoma atributika. Vien desertų – kokie du maišai. Ir neaišku, kam visa tai. O ironiškiausia, kad būtent tos močiutės ir būna TOS, kam labiausiai rūpi puoselėti Kūčių tradicijas. T.y. jos rūpinasi, kad Kūčių patiekalai būtų:

– be jokių majonezų ir neriebūs in general (nors jų ruošimui sunaudojo 2,5 litro aliejaus – true story);
– kuklūs (nors netelpa ne tik į šaldytuvą, bet ir ant didžiausio stalo);
– be mėsos, nes tipo adventas, o mėsa, pagal tradicijas, yra prabangos prekė (tačiau į trasą laisvai gali eiti gardūs milžniški unguriai, upėtakiai ir lašišos bei 12 rūšių silkių; na ir kepto karpio dar, kad jau tikrai nepritrūktų).

Kai kurios šeimos negeria ir alkoholio tą dieną, bet nuo šito momento man nėra nei šilta, nei šalta – nelabai net atsimenu kaip mūsų namuose daroma. Šiuo postu norėjau pasakyti, kad mane siutas ima nuo iškraipytų tradicijų, kai davatkiškai vaidinama, kad valgoma kukliai, bet iš tikrujų tos pačios davatkos ėda apsiputojusios ir varva joms kisielius su silkių patalų priemaišom per barzdą. Bet štai majonezo negalima – tu ką, Dievas gi išprotės sužinojęs, apie tokį smaguriavimą. Nes prieš Kalėdas reikia rimties ir biedno meniu turinio, o ne dangiškų migdolų. O va, kai jau Kalėdos ateis… tai jau valgysim viską iš eilės kaip kokie studentai, grįžę pas tėvus į provinciją/gavę padidintą stipendiją! Šitiek atkentėję! Gal net kokį šerną, dešimt triušių, ančių, vištų, kalakutų… kiaulę dar galim papjaut. Nes pzdc per tą Kūčių bado akciją, tai čiut neišmirėm visi dėl tokios nepilnavertės mitybos.

Screen Shot 2013-12-21 at 13.54.33

Ilgai gūglinau, bet jokio kuklaus stalo su perlinėm kruopom, juoda duona ir troškintais kopūstais aš taip ir neradau. Todėl man ir atrodo, kad gal tada jau geriau ant stalo padėt tas dvyliką narkotikų rūšių ir LSD plotkelių, o po staltiese – gandžos, vietoje šieno. Ir be gradusų, ir neriebu, ir vegan.

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook