Net ir rudžiausias šokoladukas turi jausmelių

2010-06-28 | 02:33 | This is the Life
28

Vargšė Tviksela. Sėdi sau liūdna apsitviksinus prie kompo. “Atsiprašau, kur čia pas Jus statusas apsideitina?” Windowsai – tau ne Bletberry operacinė sistema, chui pariši, kur čia ką rašyt.

Liūdesiuksas ir toliau raižo Tvikselai paširdžius – “Kas man tame Loldone pins kasas nx?” Per Skaipalą kasyčkų nepripinsi.

“Virginijos” interneto ryšio padugnės vis mums neįveda šniūrles0. Atvarysiu daryt tvarkos ar ką. Arba vėl dingsiu be žinios metams.

Nusprendžiau, kad šiemet gal jau reikia apsilankyti Stereoupėje. Kažkaip man šis Nutelos ir šeimyninių vakarienių ketvirtą ryto kupinas ilgasis savaitgalis labai jau neprailgo. Norisi tęsinio. Ant Čiužinuko. Šaukštu kabinant šviežutėlę Nutelą. Girtas tėvas ir Nutela visuomet pasirūpins sesės ir Tvikselos alkiu, kurio nėra. Apkamšys cepelinukais. O aš iškepsiu tau omletuką. “Čia ne aš, čia jis.”

Čiužinukas vakar prarado nekaltybę. Šeima labai didžiuojasi šiuo sūnelio pasiekimu. Tviksela ir Nutela šiandien nuvežė Čiužinuką tėveliams. Tada visi susėdę žiūrėjome filmuką “Čiužinuko kelionės”. Oi daug nukeliauta, oi daug. Mažius jau N kartų prie ežero lankėsi. “Užaugęs būsiu Guliveris. Apkeliavęs pasaulį, apsistosiu druskos kasyklose.”

Nerandu nuotraukos, imituojančios dviejų Twixo gabaliukų pisybą.

Varau biškį į Dormeo padormirint. “Jūsų dukra labai gražiai dainuoja portugališkai.”

Kitos serijos gali ir nebūti.

“You’re a liar and a thief. You’re a God damn Lithuanian prostitute. I’m sure one day I’m gonna come home and find nothing, but a packet of salt.”

2010-06-21 | 21:40 | This is the Life
21

Žmonės mane nervina. Idiotai, blet, prakeikti. Nesikeikiant. Šiandien sužinojau “nuostabią” žinią. Mano kompas – nepataisomas. Taip, taip, tas pats mano mylimas baltas Makiūkštis. Taip, taip, tas pats vienintelis geras vyras mano gyvenime. Mielas baltas vyras – tas mano Makas. Niekada nesirinkčiau juodo. Na, su kompais juk kaip su žmonėm. Man patinka kurstyti tautinę nesantaiką, nors ir nesu rasistė. Smagu nx.

Šiuo metu mano gyvenimą labiausiai apsunkina du neatsakyti gyvybiškai svarbūs klausimai:

1) Ar “Walkers” yra angliškas “Lay’s” atitikmuo?
2) Kodėl Europoje matau amerikietiškus “Twix’o” logotipus? Jie ką, sumanė suvienodinti pasaulį? Crazy peepz.

Rytoj grįžtu į Londoną – reikės ten ir išsiaiškinti. Žiauriai tingisi gūglint iš šitos kėdės. Ketvirtadienį varau į Italy, nors tiesą pasakius, mane kankina lengvos abejonės dėl šios Rajaneirinės kelionės. Matote, viskas priklauso nuo kompanijos, su kuria varai. Mano kompanija, be jokios abejones, yra “pati geresnė”. Tačiau kaip ir kiekviename draugų rate, joje yra šiokių tokių nesklandumų, kurie man neduoda ramybės. Hm, pažiūrėsime, ką gi mums atneš rytojus – gal vėl išsiverš koks ugnikalnis Kamčiatkoje? Heaven help.

Gero gyvenimo.

Miau

2010-02-05 | 02:08 | This is the Life
05

Ūkininkė.

Žinau, žinau. Seniai nerašiau. Jaučiu, tokios ilgos pertraukos net nėra buvę. Kita vertus, tai – tik keturios dienos. Let’s say I was on vacation.

Tiesiog lygiai prieš savaitę gavau naują darbą, kas reiškia: aštuonias valandas prie kompo ir internete, kažkiek valandų prie kompo savo reikmėms, o tada eini kur nors praguliatsa. Vidutiniškai miegu po penkias valandas (aišku, tai nėra labai mažai, bet anyway…) ir šiandien man jau parėjo ŽOPA. Miegojau keturias valandas, kėliausi pusė septynių, o namo grįžau aštuntą vakare (sergu labai sunkia bedarbystės forma, todėl mano organizmas jautriai reaguoja į tokius “gydymo būdus”). Na, bet kai darbas patinka, tai ne parkė. Juolab, kai žinau, jog vėliau šiek tiek tas režimas apsitvarkys. Ypač turint omeny, kad ofise nereik per dažnai rodytis. Galėčiau netgi pasakyti, kad dabartinis mano gyvenimas man patinka, išskyrus kelias nedideles smulkmenas, kurių čia neminėsime. Kaip aš ten šian sakiau KAI KAM? “Šiuo metu išgyvenu labai didelę gyvenimo tragediją.” Taip ir yra. Bet tuoj baigsis – jau užuodžiu.

Sekso kvapą naujam kambary.

Grįžtant prie reikalų. Ką tik atsiminiau, kad šią savaitę nepažiūrėjau naujos “Desperate Housewives” serijos. Tik pradžią važiuodama traukiniu. Online. Man atrodo, mano “omnikonektas” visur gerai veikia, išskyrus chatą. Seniai įtariau, kad ši chata – prakeikta. Ir daiktai dingsta, ir nervai garuoja. Magic!

Baik čiulpt tą butelį man virš ausų, zajibal.

Kažkoks protingas mokslininkas kadaise pasakė: “Veidas (ar tai akys – na, nesvarbu) – sielos atspindys.” Ar esate linkę pritarti šiai teorijai? Nes aš, kai pasižiūriu į veidrodį ir pasiklausau savo minčių, tai mane ima mėtyti į šonus. Čia tas pats, kas gerti skinny kavą su plaktos grietinėlės toppingu. Aš taip pavarau kartais – vidutiniškai kas antrą dieną. Man atrodo, mano mitybos įpročiai turi įtakos mano figūrai (tai bent atradimas!). Ta prasme, aš esu ganėtinai skinny, bet iš tikrųjų tai žyrna. Plona su plaktų lašinių toppingu. Yra ką pamaigyt. Bwe.

Grietinėlės priešui neatiduodu.

Ir atnešk man tą “Twixą”, po galais. Jau prieš mėnesį prašiau. Ant “Snickerso” dar neperėjau. OK?

P.S. Man visada buvo įdomu, ar mano skaitytojai ieško ir randa paslėptų prasmių mano blevyzgose. Ne retorinis.

Alga puošia žmogų

2010-01-26 | 23:15 | This is the Life
26

Nors kažkoks tolkas iš sesijos – ant literatūros visada patraukia. Vakar vakare ta proga varčiau visus einamiausius žoltos presos žurnalus. Na, gerai – ant galo biškį ir Henry Millerio pavarčiau.

Nors paskutinis postas neatrodo labai optmistiškai, skubu visiems pranešti, jog šiomis dienomis esu šiek tiek laimingesnė. Bet dar ne galutinai. Negaliu būti laiminga, kol yra laimingesnių už mane. Manau, kas nors paaiškės iki savaitės galo. Hm. Arba ne.

Šiaip aš esu žiauriai psichuota. Neturiu batų. Išsikepiau kažkokį šūdais dvokiantį šūdą, tai teko jį nuleisti į klozetą. Dabar reikia tą šūduotą keptuvę praskalauti greičiau, nes paviršiuje plaukiojantys šūdai atrodo neestetiškai. Fū, nachui. Gyvenime mane pradžiugina tik Twix’as.

Ir vis tik nesuprantu. Kodėl aš, blet, buvau įsitikinusi, kad jei tik gausiu tą darbą, tai iš karto būsiu LAIMINGA ir RAMI. Nu gavau, nu ir ką? Nu ir px man. Pasidžiaugiau penkias minutes ir vėl grįžau į depresą. WTF? Dabar noriu į kitą chatą kraustytis. Tipo, po kraustynių pagal idėją irgi turėčiau “palaimingėti”. Bet turiu negerą įtarimą, kad šis dalykas manęs taipogi nepatenkins. Tendencingai.

Tai kada gi aš būsiu patenkinta jau pagaliau?

Why I could probably never date a Chef or a fat guy

2009-09-16 | 15:22 | This is the Life
16

Picture 3

Antras pagal svarbą supermarketų skyrius (po čipsų, of korz).

Vakar pietums ar tai vakarienei valgiau “Marsą”* ir galiu Jums atvirai pasakyti, jog “Twix’as”, “Kit Kat”** (ypač tas naujas Chunky Caramel) ir netgi labiausiai iš visų pasaulio batonėlių nuvalkiotas “Snickers”*** YRA GERIAU. Aš nesakau, kad ufb zodis“Mars’as” yra kažkuo man prasikaltęs. Ne, ne, God forbid, ne. Aš tik sakau, jog šis batonėlis yra BLOGESNIS už minėtuosius ir dabar man pagaliau dašilo, kodėl aš niekada jo nepirkdavau (nu tai dėl to sąlygino jo blogumo). Nes jau nuo vaikystės mano dėmesys buvo sutelktas ties “Twix’u”.

Tačiau priešistorė, kodėl pietums ar tai vakarieniei aš pasirinkau batonėlį, o ne ką nors NORMALAUS, SVEIKO ir na… ŠALDYTO, irgi yra ganėtinai įdomi. Viskas prasidėjo tada, kai už lango ėmė lyti lietus, o Evelina buvo ką tik išsiplovusi veidą, kartu su kitomis kūno dalimis.

– Į parduotuvę aš eisiu su amerikietiška vėliava puoštu rankšluosčiu ant galvos. – pamanė ji ir prisiminė, kad neatsimena, kur yra skėtis.

Buvo slidu, Flip Flopai pasimetė vidury gatvės tarp mašinų – teko juos rinkti, nepaisnt raudonai degančio šviesoforo. Kiaušinių artimiausioje parduotuvėje rasti nepavyko. Vyriškos pižaminės kelnės peršlapo. Makiažas nenuplaukė, nes jo nebuvo. Na, žodžiu, daug čia yra ką pasakoti, todėl norėčiau prieiti prie reikalo: kai vakar aš atidariau viryklę, nes norėjau ištraukti, KAS TEN IŠKEPĖ, priešgaisrinė signalizacija staiga ėmė rėkti kaip paklaikus. Skubiai uždariau ėdalą viryklėje ir ėmiau atidarinėti langus bei duris… Sirena netrukus užsičiaupė, bet per tą laiką sudegė ėdalas. HA HA HA. Ačiū Dievui, netrukus mano roommate, kaip ir kasdien, atnešė man kavos iš “Strabucks”, which is very maistingas patiekalas. Tai kaip ir neprapuoliau. Jo, o “Marsas” buvo kažkada po to.

*Tikriausiai būtent dėl to gudrūs amerikiečiai jo nebeparduoda. It has been replaced with the slightly different Snickers Almond

**The name is believed to have come from the Kit-Cat Club, an eighteenth-century political club for artists.

***In 1930, the Mars family introduced its second product, Snickers, named after their favorite horse (mėgstu ūkiškas sąsajas labai).

“Taip šneka tik filmų vertėjai.”

2009-09-01 | 23:02 | This is the Life
01

Kaip užpisa sirgti – neįsivaiduojat. Ir ypač tada, kai TIKRAI YRA KĄ GERO NUVEIKTI. Štai pvz., rytoj į Londoną atvyksta viena mano geriausių draugių ir aš TIKRAI pageidaučiau būti FORMOJE. Kita vertus, taip man ir reikia – aš gi niekad nevengiu po laukus bėgioti nuoga. O nesirgau jau kokį šimtą metų. TAI KAIP IR METAS SUSIMOKĖTI.

Šiandien visa kaip iš lavoninės prikelta ėjau į pokalbį dėl darbo. Tipo viskas zjbs, Fashion PR agentūra ir taip toliau – FAU FAU etc. Bet aš kažkaip nelabai susižavėjau ta vieta. Nežinau, nežinau – mažas ofisėlis ir nėra ten labai jau mirtinai POSH. 😀 Nors turiu pripažinti, kad akį džiugina prie kompo stovinti pakaba su gražiais rūbais, kuriuos po to skolins kokiam nors “Vogue”. Tada tu turėsi surašinėti, kas kam ką skolino ir kas kam ką turi grąžinti. Taip pat tau duos “Oysterį”, kad karts nuo karto ir pats galėtum kažką suvežioti. Po šių nuostabių žodžių mano ir taip pusėtina nuotaika, žinoma, smuko dar labiau – žemiau nulio. T. y. į minusą. Na, bet tai turbūt nieko nestebina – juk visi nuo seno žino, kad didžiausia viešojo transporto fanė  Marijos Žemėje esu būtent AŠ. Krč, tikiuosi, nepriims.

Beje, persikrtausčiau į kitą chatą. Location’as visai netgi geras. Viskas netoli ir gana lengvai pasiekiama – pradedant Brick Lane, baigiant lošimo namais.

Evelina, prašau maldauju tavęs būk gerutė – PASVEIK IKI RYTOJAUS. PLZ PLZ PLZ.

Ai, kažkam (pvz., mano mamai) čia dar kažkada knietėjo sužinoti, kokį šūdą sėdėdamą Londone aš ėdu. Labai geras šūdas, tarp kitko. Demonstruoju viską, ką turiu:

ėdalas

Atradom čia vieną neblogą gėrimuką kažkada. Primena sveiką “Sprite’ą” (žr. pavadinimą):

gerimas

Kokią “nuostabią” parduotuvėlę aptikau kažkada čia:

stratford

Sakė, ten kainos keičiasi kiekvieną dieną. LOL.

What’s your favorite food?

2009-08-07 | 03:42 | This is the Life
07

Šiandien per vieną dieną mane aplankė net du žvėriško alkio priepuoliai – ryte (kai atsikėliau, švelniai tariant, pachmielinga) ir naktį (nu, nes naktį geriau eina visada).:D Ryte apžiūrėjusi šaldytuvą iš visų pusių (ir jo turinį, aišku) supratau, kad potencialių mano išbadėjusio skranduko gyventojų ten NĖRA. Tačiau mano žvitri akis netyčia pamatė kiaušus, kas reiškė, jog šiandien išaušo OMLETO DIENA.

Aišku, džiaugsmas mane aplankė per anksti – “kruopų stalčiuje” nebuvo miltų. Užtat man pavyko rasti grikių, ryžių, makarų, “Nordic” košių ir… DŽIUVĖSĖLIŲ. Juos ir panaudojau.:D Nu, ką aš žinau, skonis nelabai skiriasi nuo miltinio omleto, tik kepa jis kažkaip nerangiai. Bet juk ne svečiams gaminau (ta prasme, lygaus nelūžtančio blyno man išgauti nepavyko)… Dar į patiekalą dėjau brokolių, pieno, druskos…

Krč, mirštu iš bado. Einu agurko. Bet labiausiai dabar norėčiau savo all time mėgstamiausių patiekalų:

“Twix’as” – mano mėgstamiausias šokoladinis batonėlis nuo pat vaikystės. Pamenu, tais laikais, kai pinigais buvo laikomi kažkokie ten talonai, tėveliai pirkdavo sau “Snickersą” arba “Marsą”, o dukrelė pageidavo dviejų “Twix’o” pirštelių. Daugelis sako, kad “Twix’ai” yra labai saldūs. Taip netgi rašo šokoladukų review’vų blog’e (apie mano naująjį favoritą – “Twix White”): “I haven’t had a Twix in a good while, and I’d forgotten just how sweet they are. I certainly couldn’t manage the second bar.” O man tai jis toks geras!!! Kaip ir tas senas. O gal net geresnis… Ir kas sugalvojo, kad šokoladai neturi būti saldūs?

Man labai patinka daržovės. Jų turi būti kiekviename mano ėdamame patiekale. Žalios, virtos, troškintos ar marinuotos – man nėra jokio skirtumo. Tačiau rugštus daržovių marinatas visada yra laukiamas mano lėkštės svečias. Na, ir saulėje džiovinti pomidorai (gaila, kad realybėje jie primena papuvusias rausvas kojines aliejuje).

Jeigu pietauju kavinėje, 8 iš 10 kartų aš užsisakysiu kokią nors trintą sriubą (grybų, pomidorų, špinatų – kitokių nedaug kur ir duoda pas mus). 1 iš 10 kartų aš imsiu salotas (dažniausiai graikiškas arba Cezario – žodžiu, nieko originalaus). O dar vieną likusį kartą aš nuspręsiu paimti ką nors NAUJO. Pvz., kokią apkepėlę, kuri nuotraukoje primena omletą (šitokios asociacijos man žiauriai imponuoja). Žodžiu, labiausiai mėgstu sūrius dalykus: sūrius, alyvuoges, čipsus… Beje, jeigu eičiau į pasimatymą su kokiu galantišku jaunuoliu, trintos pievagrybių sriubos greičiausiai neimčiau. Mat ji primena vėmalus. O tokie dalykai nelabai tinka prie mano veido. Prie mano veido neblogai tinka KOKTEILIAI.

O čipsus stengiuosi pirkti mažais pakeliais, nes neturiu jiems saiko.

Apetito apmažinimui žiūrinėju: http://www.uglyfood.com/

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook