“Condoms. Simple, yet effective.”

2009-09-18 | 00:29 | This is the Life
18

hopkins

Sėdžiu viena namuose, žiūriu pro langą (žr. nuotrauką) ir galvoju, kad pastaruoju metu yra dvi mano ausis pasiekiančių pokalbių tendencijos:

1) ir vėl kažkas kažką pagimdė (jo, aš jau net nustojau domėtis – berniukas ar mergaitė; o gal jie iš karto gimsta tranny transformed shemale’ais – kas ten žino);

Picture 7

2) kaip visada, (na, čia tai jau visiškai nieko naujo) visi aiškinasi santykius – kartais netgi tokius, kurių nėra (va čia tai zjbs!).

Aš, aišku, visada tokių plepalų išklausau su mielu noru. Kol skalbiasi triusikai kažkur man už nugaros. Pati gyvenu irgi visai neblogai – kaip parazituojanti orchidėja. Gyvenime turime ir cirkų, ir tuščių banko sąskaitų, ir pilnų vyno butelių…

– I found my roommate’s condoms and I want to throw up now.
– They were used?
– Noooo.
– Then why do you want to throw up?
– Because he and sex is a NO.
– He is not allowed to have it?
– He IS allowed, but…
– Then why is it NO?
– I just can’t imagine him having sex.

Na, man čia tas pats lyg rasti kokio jaunėlio broliuko prezikus ir sužinoti, kad jis jau PISA KŪRVAS. OMG. Juk jis to nedaro!

Tavo vardas:
braske
Dėstyk: *
cia ne pletkas, bet seip norejau paklaust tavo nuomones. nesenai pradejau raudonuot, pamatau patinkanty berna ir raudona, kasnors kanors uzmeta ir vel raudona. tai daba mastau ar bernam patinka kai panos rausta?

Nemanau. Bet reiktų klaust bernų. Yra čia tokių??? Nors puikiai tave suprantu – aš ir pati esu siaubingai kukli. Galiu nurausti tiesiog vidury gatvės saulės šviesoje be tamsių akinių. Bet mano kuklumas visai netrukdo karts nuo karto nekaltai leptelti kokį nors nepadorų pasiūlymą…

OK. Baigiu, kol neprisišnekėjau.

Labas rytas!

2009-08-25 | 12:54 | Bullshitism
25

Šiandien aš nieko nenoriu pasakyti, tik šiaip pora žodžių numesti. Man patinka mūsų pokalbių loginė seka:

Picture 63

“Viskas cool, bet kad parduos kaip lelę – faktas.”

2009-08-15 | 03:59 | This is the Life
15

Mielai parsiduočiau – kiek siūlot? Ir kam pinigai eis?

Ach, ir kodėl gi man taip sunku? Kodėl, kai reikia padaryti du darbus, pasirenki trečią (nu va šitą va, kur dabar darau – blog’ą savo gi rašau)? Tikriausiai per klaidą būsite koks nors geras mielas žmogutis, kuris NENORI NEI VIENO DARBELIO NUSKRIAUSTI.

Ar statistikos departamentas (yshtabi WRU???) dar nepaskaičiavo, kiek gyvenimo mes praleidžiame type’indami? Žmonės šneka, kad pramiegam apie trečdalį gyvenimo. Lieka – 2/3. Man rodos, kaip minimum pusę to likučio aš praleidžiu būtent type’indama. Kaip bebūtų liūdna, šis džiugus faktas nepadėjo man įvykdyti vieno savo poros mėnesių senumo deadlaino (06-30). Būtent tą dieną aš turėjau kai kam (OK, pripažinsiu – “kai kuo” aš vadinu LEIDYKLĄ) pristatyti savo TRILERĮ. Šiandien TIE VERSLININKAI man pareiškė, jog yra manimi kažkiek nusivylę:

– Režisierius nori daryti ekranizaciją, o tu dar net neparašei knygos! Dėl šito jūsų išsišokimo AKROPOLIO “Baltų lankų” knygynas nupjovė mums algas perpus.
– Nieko nežinau. Netrukdykite mano jautrios menininkės sielos – aš laukiu iš Gariūnų su batais pareinančios mūzos.

O šiaip tai ką. Jei mūza nuspręs, kad man reikia palūkėti su tais savo batais (nes ji matomai tuo metu bus užsiėmusi tašėmis) ir neužsuks, imsiu ir išleisiu LAIŠKŲ KNYGĄ. Pardavimams padidinti pridėčiau ir NUOGŲ ATTACHMENTŲ. Aišku, geriausi susirašinėjimai yra iš tų laikų, kai Tėvas dar sėdėjo kalėjime (“Pisk, ką pagauni, dukrele. Kaip zuikį vilkas.<…> Oi nahuj, tu kale, kaip drįsai švaistyti šeimos pinigus? Kai tėvas ant bado slenksčio glosto Elo Bandies šunį utelėtą.”). Šito blog’o tada dar nebuvo. Ta prasme, tai buvo LABAI seniai. Kiek atsimenu, viename iš mano Gmail’o akauntų taip pat galima rasti ir meilės laiškų ex’ams. Aš gi žinau – visi tik ir svajoja įlįsti po svetima kaldra. Deja, turiu Jus nuvilti – ten sekso nėra. Vien tik meilė ir vyriškos ašaros tiesiai iš ofiso outlooko.

Ir vis tik aš noriu grįžti prie trilerio. Reikia man bizūno!




Paskutinis kartas, kai rašau girta

2009-07-22 | 04:07 | This is the Life
22

Mano tėvas davė man pizdy. Kad neparašau naujo posto. Sakė, kad ėda grikius, o jie nesivirškina be asusų maisto, nes ten per daug pridėta E (vitaminai tokie). Realiai tai taip ir yra – aš į blog’ą rašau vis mažiau. Bet ne dėl to, kad aš nerašau. Aš rašau daxuja, bet ne į blog’ą. Aš rašau sau ar kažkam į word’o doc’ą ir po to nusprendžiu, jog tai nėra publikuotina.

Naujausia kategorija, kurią aš sukūriau šitam blog’ui vadinasi “Pysnios keliai nežinomi” arba “Sekso dienoraščiai” arba “Kiekvienas one night standas yra vertas mano posto”. Aš negaliu apsipręsti, kaip pavadinti. Bet nepostinu ne dėl to. Problema yra tame, kad visose mano praeities, dabarties ir ateities istorijose figūruoja asmenys, su kuriais aš bendrauju šiuo metu. Kai kurie iš jų YRA MANO PLANUOSE. Tai kaip Jūs įsivaizduojate, kad aš apie juos rašysiu? Nu, gi niekaip. Nes man realiai nelabai apsimoka. Nes tipo, jeigu bachūras žinos, kad aš čia jį planuoju tokią ir tokią tai dieną patvarkyti, tai jis pis man baną, nes sumanys būti ORIGINALUS ir NEPASIEKIAMAS. Nu, o aš kadangi esu protinga, tai ir ELGIUOSI PROTINGAI.

Aš girta ir einu miegoti, nes rytoj turiu svečių, o po to einu į svečius. Labos Jums nachui. Nakties.

Dukros ir tėvo pokalbių laidelė trumpam sugrįžo į eterį

19

“Baisiausias dalykas yra tavo seksualinis gyvenimas. Jaučiu nenuplaunamą kaltę.  Atrodo lyg nebūčiau juo visai domėjęsis. Bet tu gi žinai,  jog tai – netiesa. Tu man išūžei visą galvą savo istorijomis. Vadinasi, problema – tavo viduje.” – Lori Pyrstas.

Picture 36

“Tikiuosi, tu neketini ten smagintis kaip inkstas kokaine.”

2009-07-15 | 04:32 | Inner city life
15

Postą pradėkime tėvelio pabarimu:

nepapisai– Nepapisai tu jo. Puritonas jis ibanas.
– …
– Dabar sėdek tyliai nuleidusi galvą ir raudok iš gėdos.
– …
– Kitą vasarą varysi su manim į visus open air’us ir pisi visus, kurie man patiks. Žodziu, tu man prapisai keturis butelius šampano. Jau nekalbu apie tavo finansinę situaciją, savo norą išgerti ir tą gėdą, kurią užtraukei mūsų giminei.

Atsimenu, šiandien ryte kažkelintą ankstyvą valandą staiga ėmė skambėti mano BlackBerrio budilnikas (jį nustačiau tikrai ne aš). Kai atsikėliau, telefoną radau išrinktą dalimis. 😀 Bandau atsiminti, kas per kova tarp mūsų įvyko. Krč, man rodos, aš niekaip negalėjau užčiaupti to prakeikto telefono, todėl man teko ginti savo miegojimo teises ir iš aparato ištraukti akumą.bwe

Šiandien norėčiau papasakoti dvi istorijas apie tai, koks pasaulis vis tik yra mažas. Kažkas minėjo, jog kas šeštas žmogus žemėje yra pažįstamas. Skamba neįtikėtinai, bet akivaizdu, jog šis “faktas” yra laužtas tikrai ne iš piršto. Gal net iš kokios alkūnės (!).

Žodžiu, prieš varant į Londoną, apie savo išvarymą aš kažką parašiau į blog’ą. Ir gavau iš nepažįstamo berniuko komentarą, parašytą juokais – “Na, tai susimatysim”. Būdama Londone sėdžiu kažkada namuose, kuriuose buvau apsistojus, o šalia manęs sėdintis namaikambariokas sumano man perskaityti citatą iš tokio vieno “Maisto Ausims” blog’o. Staiga aš pasimetu ir sakau – “Juk šiuos žodžius aš ką tik pati parašiau”. Sako – “Tai čia tavo tas blog’as???” Tada Povilas (toks sugyventinio vardas) pripažino, jog būtent jis man juokais (net nežinodamas, kas aš esu) buvo parašęs komentarą apie tai, kad susitiksim Londone. Mes ne tik susitikom, bet aš dar ir jo kambaryje gyvenau bei jo lovoje miegojau – visa tai buvo atlaisvinta mano atvykimo su trenksmu (“Aš maniau, kad sapnuoju košmarą.”) proga.

Vaje, palikau tuose namuose rankšluostį. Koks simboliškas įvykis, kuris reiškia, jog greit sugrįšiu. 🙂200907121845

Kita istorija vėlgi įvyko ten pat. Vieną dieną grįžtu aš iš kažkur namo ir pažiūriu pro virtuvės langą, kuris rodo vidinį namo kiemą. Ir ką gi jis man transliuoja? Ogi pažįstamo Mato veidą, kuris nežinia, ką ten veikia. Pasirodo, jis kaip klientas lankėsi pas kitą mano sugyventinį – kirpėją Ramoną. Po kirpimo su Matu nuėjome išgerti “poros drinkų”. Grįžau namo kitą dieną popiet.

Taip pat norėčiau papasakoti apie nuostabų ano miesto maistą. Tik kad žiauriai tingiu. Bet pabandysiu tą padaryti trumpai. Evelina pateko į Picture 21maisto gamybos tinginiams rojų. Čia visą ėdalą gali nusipirkti paruoštą ir supakuotą gražioje dėžutėje su galutinio rezultato pafotošopinta nuotrauka viršelyje. Etiketė tavęs prašo tik vieno dalyko – “Išpakuok mane ir nepatingėk trumpam įkišti mikrobangų krosnėn.” Cheesecake’ų, spring 4rolls’ų ir kitų (iš pažiūros rankų darbo) dirbinių niekas čia gaminti nesivargina. Turiu įtarimą, kad taip elgiasi (t. y. nesielgia) ir kai kurios kavinės. Pastebėjau, kad visas miestas kvepia fast food’u, kurio aromatą puikiai sugeria plonos pastatų sienos. Tiesą sakant, tas kvapelis man kelia apetitą. Nežinau kodėl, bet dabar atsiminiau Süskind’o aprašytą Paryžiaus kvapų mišinio tvaiką, kurio sudėtyje – žuvis, prakaitas, kvepalai, šūdai… Hmmm…

– Maistas – zjbs. Pusfabrikačiai. Viską gali nusiprikti: tortai, daržoviniai šūdai – nieko nereik gaminti. Kava ant kiekvieno kampo, kaip man ir reikia. Cizos brangokos, bet px. Taxai – gražūs. Bernai – įvairūs. Aš ėdu mažiau.
– O nėra buterbrodtų su švirkštu leidžiamų?

Aš vėl įsimylėjau

2009-06-08 | 04:19 | Šiek tiek info apie mane
08

O Dieve, JIE tokie geri. Tokie mieli ir dar tos nekaltos jų akys. Taip žiūri į mane – “įsivaikink mane, įsivaikink mane, prašau labai labai”. Man tenka juos nuvilti ir pasakyti – “Mes negalime sau leisti dar vieno (juolab veislinio) vaiko – jau ir taip mūsų šeima daugiavaikė.” Įskaudintas vaikas nuliūsta ir atsuka potencialiai motinai nugarą. Evelina verkia. O jos tėvas žvengia. Ir rėkia. Bet ji senių neklauso. Nes yra ir patikimesnių vyrų.

P.S. 555 baksai ir aš tyliu.

Konclagerio miegas

2009-05-20 | 00:10 | This is the Life
20

Kiek laiko aš buvau dingusi? Parą? Daugiau? I was recovering from my bipolar disorder but now I am finally back for goooood.

“Sek mintį, nes lupsiu skūrą. Ir iš viso – ką tu dabar veiki? Kodėl neateini pas tėvą su maisto prikimšta pintine, iš kurios kyšo vyno butelio kakliukas tau? Noriu tave nufilmuoti išlipančią iš autiko ir mojančią skarele. Žiurke, blt, kodėl tu nepadarai TO? Tau atostogos kam duotos? Nepisk čia tik erazmusų man.”

Niekaip negaliu suprasti vieno dalyko. Kodėl, kai pageri mieste ir jautiesi vidutiniškai (nu taip pakenčiamai – nelabai stipriai) girtas, grįžus namo staiga tampi mėsinių galvijų tvarte prisigėrusia kiaule? Čia gal dėl to, kad viešumoje tave supo atspindį veidrodyje primenantys gyvuliukai, su kuriais visai neblogai sekėsi rasti bendrą kalbą. Skirtingai nei namie su kokia motina, kuri sako, kad mirsi nuo alkoholizmo “kaip neseniai padarė mūsų kaimynas trimkažkelerių metų”. Aš net nebuvau girta (nu, beveik). Tik labai smirdėjau cigaretėm (kažkaip norėjosi rūkyt vieną po kitos). Nu, ir kas čia tokio? Juk visi normalūs jomis smirda. Bet baisiausia yra tai, kad po tų degustacijų negalėjau naktį užmigti, nes mane kankino senas VISŲ draugas PACHMIELAS. O keltis tai šeštą turėjau. Nes aštuntą valandą manęs laukė labai svarbūs reikalai bei už tarybinio prekystalio sėdinčios siurbėlės (pinigų ištroškusios paštininkės).

Per stebuklą sugebėjau trumpai numigti ir netgi susapnuoti porą nesąmonių (kurias atsimenu kaip niekad gerai). Veiksmas – manau, kad tai buvo Šiaurės Amerikos Kordiljeros. Aš stovėjau kalno viršūnėje (apačioje – labai gražus vaizdas) ir niekaip negalėjau nusileisti, nes bijojau aukščio ir buvau įsitikinusi, kad mirsiu, jei žengsiu bent vieną žingsnį tais baisiais laiptais. Bet likti viršuje negalėjau, nes apačioje turėjau kažkokį mytą ir tas žmogus man jau skambino, kad paskubėčiau, nes liko penkios minutės iki sutarto laiko. Buvau įsitikinusi, kad nespėsiu, tačiau netrukus mane išgelbėjo kažkoks vyras (±30 m.). Su taksu jis nuvežė mane apačion (kodėl pati takso nesugalvojau išsikviesti – neaišku) pas (ahaha) kitą vyrą (irgi panašaus amžiaus), su kuriuo ir turėjau susitikti. Tada aš atsisėdau ant bordiūro ir pamačiau, kad iš mano leškos bėga kraujas. Tai buvo panašu į uodo įkandimą. Rankinėje susiradau servetėlę (balta servetėlė buvo iš kažkokio kabako, nes ant jos puikavosi raudonas kavos firmos logotipas), su kuria vėliau nusivaliau kraują. Murziną sėrvetėlę padaviau vyrui. Nepaisant to, kad servetėlė buvo kraujuota, jis ja nusivalė savo prakaituotą kaktą (lauke buvo karšta). Man buvo keista, kaip jam ne šlykštu. O tada aš atsikėliau anksčiau už žadintuvą.

Pasak internetinių sapnininkų, žaizdos, kraujas ir uodai reiškia ligas, o stovėjimas kalno viršūnėje – pergalę. Bet aš iš šito sapno norėčiau išpešti daugiau info.

Dienos dialogai

15

maistas

***

– Tai ji lesbė ar ne?
– Manau, jo.
– O gal bisex?
– Px iš esmės. Prezidento niekas nepisa.

***

– “Menininkas turi būti jautrus, paprastas, subtilus, geras žmogus.”
– Menininkas turi būti su kvapeliu ir berete. Ir su šaliku. Petruškevičius yra menininkas.

***

– Tu ką jį pažįsti?
– Aš visus pažįstu. Tik dar nespėjau su visais susipažinti.

***

vaiaks

Išvarys tave iš proto ji

2009-05-14 | 02:41 | This is the Life
14

Aš net nežiūriu “Desperate Housewives”, kad parašyčiau šitą postą. Skauda galvą, nes gėriau vyno. Bet tai kaip viskas zjbs iš tikro yra!!! Baigėsi gi sesija mano pagaliau. O tai reiškia, kad visą savo energiją nuo šiol galėsiu skirti žmonių likimų luošinimui. Iki pat rugsėjo.

picture-26

Būkite geri, tik nesumanykite duoti man darbo ir taip gadinti visą KAIFĄ. Nes aš nusiteikusi maloniai leisti laiką.

picture-12

Šiandien, kaip tik tą sekundę, kai gurkšnojau alkoholį, man paskambino močiutė. Sako, nu tai kaip tau ten, ar viskas zjbs, vaikeli? Sakau, jo jo – zjbs totaliai, nes baigta. Sako, a nū nū, na tai ką dabar veiksi? Sakau, nieko neveiksiu, tai gal reikėtų į kokią kelionę mauti mol. Ji, žinoma, suprato kur link aš suku. Sako, nu bl gal ir OK, vėliau pašnekėsime kokią kitą dieną. Aš ją pažįstu. “Vėliau pašnekėsime”, kalbant apie pinigus, yra geras ženklas. O aš šaibas užuodžiu iš toli. Jau nuo pat kūdikystės buvau gerai žinoma kaip pinigų melžimo mašina.

Kelionės kelionėmis, bet dabar laikinai norėčiau užsidaryti ir daryti savo slaptus reikalus.

picture-191

Beje, galiu pasakyti, kad įtampa ir stresas labai sėkmingai tobulina figūrą. Aišku, ne taip efektyviai kaip gaidys (efektyvumas – tris kartus mažesnis), bet vis šis tas. Taipogi gerėja ir veido oda. Nes pailsi nuo špakliaus.

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook