T-Bar « Maistas Ausims | Taglaino nėra

Nervai nelaiko, nelaiko nervai

2009-10-15 | 02:32 | This is the Life
15

“Nebedaryk jam valgyt – gi lendi į šikną… tfu, į širdį… per skrandį.”

Na, taip, taip. Bet man juk nesunku! Be to, aš gi nesu kalta, jog vyrai turi erogeninių zonų skrandyje.

Tas kompas mane taip nuvargina, kad išprotėti galima. Kai ateina metas poilsiui, blog’inti nebesinori visiškai. Paskutines kelias dienas tik kompiuteriniais reikalais teužsiimu (na, iškyrus ėjimą į pardę, banką ar kavos išsinešimui atsinešt) – jokių pramogų! Na, bet rytoj – Magda at T-Bar, tai reiks pasilinksmint. Picture 13

Kai tik sugalvoji, jog metas išsimiegoti iki dvylikos, tai sūkos-pyderastai pakelia ant kojų devintą ryto ir davai daryk tu jiems paskubom “skubų reikalą”, nes “aš išeinu po penkių minučių – negalėjai anksčiau to padaryti?” Aišku, blet, negalėjau. Kai kurių dalykų nepadarysi be laiko mašinos, kurios mes, deja, kol kas neįsigijome. Kaip ir feno bei lygintuvo.

Dabar atsiminiau, kad turėjau kadaise antrą feną (pirmas yra tas, kurį palikau motinai Vilniuje), bet anas trantas, deja, liko pas mano ex’ą namuose, o mano nenoras susitikti buvo didesnis už KAŽKOKIOTAIS daikto nevertingą vertę. Pamenu, kad po to kokias dvi savaites mintyse prieš miegą kalbėdavau maldą “tikiuosi, tavo nauja boba mano ventiliatoriumi savo šluotos nedžiovina” arba “ai poxui, tegul džiovina – vis tiek aš ją prakeikiau ir jūsų kriauklė jau turbūt užsikimšo plikos galvos gaurais”.

Žodžiu, buitinę techniką susiperki tik tada, kai šikna ima degti. T. y. baigiasi visi išlyginti rūbai (dar nesibaigė) ir orai atšąla iki “ją jibų kaip šalta” lygio. Nu, bet reik gal jau nusipirkt rytoj. Ir svarstykles. Ai, ne – rytoj gi tūsas. “Niekados-ni-za-što-nedaryk prieš tūsą didelių darbų” – kaip sako Dievas. O aš protingų vyrų patarimo visuomet paklausau. Gaila, retokai mano akiratyje apsireiškia tos pseudointelektualios padugnės.

Bet svarstyklių tai reik paliubomu. Čia, manau, yra skubiausia. Nes neduok Dieve, ateis tokia diena ir pasakys man KAS NORS – “Žinok, gal ir nesi tu skinny, brangute. Aš persigalvojau. Eik nachui.” Bet man rodos, kad atrodau zjbs, nes kai baigėsi mėnzės, tai ir forma sugrįžo į normą.

Nusibodo taipint, nes mano irzlumas – nevaldomas. Nu, eik gi tu nxxxxxx, nūūūūūūūūūūūūū. Tu, tu, tu ir ypač TU.

Miss Arrogance is back!

2009-10-10 | 19:50 | This is the Life
10

Na, iš tikrųjų tai net neįsivaizduoju, ką čia Jums papasakot, mielieji draugai ir priešai, kad Jus panervinčiau. Hmmm. “Aš esu graži, o Jūs – ne.” Ne, šitas neskamba. OK. “Mieli mano zuikeliai, Jūs esate debilai.” Žiauroka, ahaha. Žodžiu, teks pasakot naujausias naujienas ir tiek. Na, ir pasimaivyt biškį ką nors. Vienu žodžiu, nieko naujo.

Žodžiu, su kablais jau praėjau kelias mylias ir netgi šokau (man sakė, kad nuo namų iki T-Bar yra apie pusė kilometro ar tai mylios, o ten aš kabluota variau jau ne vieną kartą). Užsidedu juos gana dažnai, nes jie – pernelyg gražūs, kad stovėtų. Bet niekada to nedaryčiau dienos metu ir būdama viena (na, nebent nešu šiukšles, kas yra pereiti per gatvę). Jaučiuosi nesaugiai tokiais atvejais. Ai, bet kai kurie mano “ėjimo į parduotuvę naktį” outfitai tai rimtai gąsdinantys – flip flops, paltas ir vyriškos pižaminės kelnės. Tada manęs paprašo ID. Nežinau, ar čia toji apranga mane jaunina, ar šiaip buvimas be make-up. Na, koks skirtumas. Kad ir ant kiek baisi būčiau, vis tiek niekas čia manęs nepažįsta. Kad ir ant kiek baisi būčiau, vis tiek jaučiuosi ne mažiau graži ir zjbs. Mažvaikėms siūlau šią pamoką (du paskutiniai sakiniai) įsikalti į savo kvailas, dar nesubrendusias galvas. Ir naudoti per amžių amžius. Amen.

Mano draugas, Piktybinis Auglys, sugalvojo labai gerą žodį neapibrėžtos tautybės juodžiams (babajams) pavadinti – ČIMČIMAI. Ahaha, net snarglys nubėgo iš juoko. Bet… gal ir ne dėl to.

Vakar pagaliau išsiaiškinau, kas buvo ankstesni šio buto gyventojai. Taip, ta boba buvo kažkokia advokatė, kaip ir sakė agentas. Taip, išties ji buvo tvarkinga, nors plytos švara manęs ir nedžiugina. Ne tik tvarkinga, bet ir tikriausiai labai draugiška, nes po savęs mums paliko dovanų – vibratorių. Ai, dar ji buvo lesbė ir turėjo bobą argentinietę. He he he. Garsų jos neleisdavo. Susipažinau vakar su kaimynu normaliau, tai ir papasakojo man jis viską. Kaimynas Gregas vilkėjo Technics maikę, kas yra geras ženklas – nebus problemų dėl garso. Dirba ofise prie namų, savaitgaliais mėgsta pavaryti kokainą (kaip ir visi anglai). Nu žodžiu, zjbs.

Beje, mano naujasis darbas jau nuo pat pirmų dienų ėmė mane džiuginti. Kadangi kompanijos, kurioje dirbu, vienas iš klientų yra žurnalas ELLE, jo prenumeratą aš gavau, galima sakyt, nachalia. O visiems prenumeratoriams dar duoda kilogramą špakliaus. Tiesiog nuostabu. Kaip tik tuoj baiginėtis viskas pradės. Einu away, nes reik pagaliau jovalą po vakar sutvarkyt. Ciao!

UFB – ūkiška fabulous blonde

2009-09-14 | 17:12 | This is the Life
14

200909122101

Nu, ką. Nuėjau į parduotuvę, pagaminau pietus, sutvarkiau “virtuvę” (studio flatuose tokia nelabai egzistuoja) – dabar galiu pablog’int. Ach, dar nepaskaičiau, kas “Google Readeryje” dedasi – what a pity. Na, šitą padarysime vėliau.

Vakar bandžiau normaliai sutvarkyti chatą. Bet to nelabai įmanoma padaryti, nes niekas niekur netelpa. Bet tuos tris futbolo kamuolius vis tik kažkaip sukišau ant spintos. Tačiau batai dar vis stovi vidury buto. Kaip bebūtų keista, visos šitos buitinės nesąmonės manes visai neužpisa. Taip, taip – that sucks a lot less, negu aš kada nors galėjau įsivaizduoti! Aš netgi išmokau naudotis skalbimo mašina. O mano sugyventinis dar iki šiol negali patikėti, kad “princesė tvarkosi ir gamina ėdalą” ir “netgi daro tą gerai”. In ya face! Visi gi nuo senovės laikų žino, kad Evelina nieko nedaro ir nieko nemoka. Realiai, tame yra dalis tiesos – jei gyvenčiau viena, paliubomu daryčiau daug mažiau, nes man to paprasčiausiai nereikia. O kai jau gyveni su vyriškos lyties draugu (pabrėžiu – tik DRAUGU), tai nešersi gi jo sumuštiniais ir sriubomis iš pakelio (mmm, yummy!!!). Iš tikrųjų, tai aš nesu labai tvarkinga, kaip čia dabar bandau pavaizduoti, bet bordelio nepernešu taipogi. Todėl tvarkausi tiek, kad manęs nenervintų ir nebūtų murzina kaip kiaulių tvarte. Negaliu pakęsti nešvarių indų, todėl juos plaunu dešimt kartu per dieną. Jau matau, kad šiandien teks persilakuoti nagus nuo šitų namų ūkio darbų.

Kalbant apie maisto gamybą, niekada gyvenime negaminčiau nieko sudėtingo. What for? Čia viskas taip paprasta ir jau paruošta NAUDOJIMUI. Mano didžiausia gamyba tikriausiai buvo vištos krūtinėlės atšaldymas, voliojimas prieskoniuose ir kepimas. Nors ne. Su pesto omletais, makarais ir kokias nors ten risotto pažaisti reikia kiek daugiau (bet vis tiek mažai, palyginus su kokiais cepelinais – bwe).

Žiauriai noriu naujos tattoo, kaip jau minėjau šimtą kartų. Ją norėjau darytis šlaunies viršuje, iš priekio. Bet prieš porą dienų man patarė geriau darytis kur nors apačioje, nes ten, kur noriu, atseit labai išsitampo. Nu, žodžiu, vietoj to, kad parinčiausi apie piešinį, dabar parinsiuos ir apie piešinį, ir apie vietą. Šiaip su kojos apačia man viskas zjbs, bet aš norėjau, kad tai būtų tokia vieta, kurios nesimato paprastą dieną. Man patinka, kai niekas neišlenda vilkint net ir pačia trumpiausia suknele bei atviromis basutėmis. Bet apie tai dar verta dar pagalvoti. Nejaugi rimtai tamposi tos leškos labai? Ar čia gal tik nėščiosioms? Nes tokiu atveju man tas būtų neaktualu, kadangi aš nežadu savo gražaus gyvenimo kada nors baisinti vaikais.

Prieš akis jau matau piktus mamos e-mail’us po šio post’o (prašau tik nerašyk man nieko – I’m a big girl now!). Anyway, neturiu tam šaibų šiuo metu. Berno, kuris man padarytų tokią kalėdinę dovaną šįkart irgi nėra.

P.S. Išprotėsiu kaip trokštu šopingo.

P.P.S. Vakar buvau T-Bar’e su kablais. Neįitikėtina. Mano draugas sako, kad moku jais naudotis ir visai neatrodau kvailai (kaip man pačiai atrodo), bet aš juo netikiu.

P.P.P.S. I’m not pretty enough!!! Noriu naujų plaukų, rūbų ir dietos lengvos. 🙁

Paskutinių poros dienų detali mano veiklos ataskaita

2009-09-04 | 23:22 | Inner city life
04

Jeigu bandyčiau su kuo nors sulyginti paskutines dvi dienas, tai lyginčiau jas su Naujaisiais metais, kurie truko savaitę. Na, bet nieko keisto – turėjau nuostabių svečių iš Vilniaus. Užvakar žiauriai lijo, nepaisant to, visiškai peršlapusios mes sugebėjom nusigauti iki kažkokio kabako Brick Lane. Jau buvo vėloka, bet koks mums skirtumas – gi į darbą rytoj nereikia. Todėl anas kabakas buvo tik viena iš keturių mūsų aplankytų vietų tą naktį. Visai neblogai kaip trečiadieniui. Po to mes gėrėm dviejuose šito tinklo baruose ir dar čia. Pastaroji vieta yra ganėtinai posh ir joje geria visokie Mickey Rourke’ai ir Ronanai Keating’ai. Mus iš anksto perspėjo, kad pasipuoštume, todėl vienoje iš ankstesnių vietų žvengdamos persirengėm tiesiog tualete. Nes kitaip tai mol neįleis net ir su jūsų ble guest listais. Kiekviena iš mūsų pragėrė po daugiau nei šimtą svarų, kadangi viena šampės taurė at “Alto” kainuoja 18 £. Štai taip gyvena bedarbiai šiais blogais laikais. Ai, dar vienas labai minėtinas faktas – namo grįžau su limuzinu, kuris kaip bebūtų gaila, mane pradžiugino tik baisiu pykinimu. Vakar pavėluotai mane primokė, kad girtam geriausia sėdėti priekyje, bet jei jau sėdi gale – BŪK MALONUS IR SĖSK UŽ VAIRUOTOJO. Žinoma, aš šitų prijomų nežinojau. Na, bet iki kitos dienos vakaro vis tiek atsigavau. 😀

Štai tada išaušo mano siaubingai nelaukta diena, kai Lošėjas ir Teisėjas atsidūrė vienoje patalpoje. Jie netgi kažką kalbėjo tarpusavy. Lošėjas prisukamai supermarketų kalei šnabždėjo negerus horoskopus. Šalia sėdintis kompanionas nusprendė, kad juodu kalba kažkaip keistai: “Kažkas tarp jų yra. Nejaugi TU?” O mes tuo tarpu geriau pasižiūrėkime, kas tuo metu vyksta prisukamos supermarketų kalės galvoje.

“Ką aš darysiu, jei kitą kartą po tokios vakaronės užsimanysiu nakvoti pas Lošėją? Kaip aš tą nuslėpsiu nuo Teisėjo?” – mintyse, o vėliau ir garsiai svarstė prisukama čipsų skyriaus vergė Izaura.

– Aš kvepiu Lanvin – Rumeur. Aš kvepiu pletkais.
– Man tu kvepi vodke, spanguolėm ir baltu vynu.
– Ir cigaretėm?
– Kaip bebūtų keista, cigaretėm tu nekvepi.

Dar vis negaliu patikėti, kad T-Barą suradau per maždaug tris sekundes. Tokie dalykai man nėra labai būdingi – mėgstu klaidžioti pasiklydusi, važiuoti su taxi ir NIEKADA nesinaudoti žemėlapiais. Bet taxu šįkart nelabai buvo kur važiuoti, nes gyvenu ±10 min kelio nuo ten (nors, jaučiu, Vilniaus atstumais matuojant, taxas būtų savaime suprantamas reikalas šiuo atveju). Nesinori pasakot visų smulkmenų, bet BUVO GERAI.

Teisėjas vakar man pareiškė, kad aš visiška kalė. Na, o štai Lošėjas šiandien taip pat buvo dosnus komplimentų – “Tu esi skinny bitch”. Savaime suprantama, aš renkuosi antrą variantą. 🙂

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook