Miau

Ūkininkė.

Žinau, žinau. Seniai nerašiau. Jaučiu, tokios ilgos pertraukos net nėra buvę. Kita vertus, tai – tik keturios dienos. Let’s say I was on vacation.

Tiesiog lygiai prieš savaitę gavau naują darbą, kas reiškia: aštuonias valandas prie kompo ir internete, kažkiek valandų prie kompo savo reikmėms, o tada eini kur nors praguliatsa. Vidutiniškai miegu po penkias valandas (aišku, tai nėra labai mažai, bet anyway…) ir šiandien man jau parėjo ŽOPA. Miegojau keturias valandas, kėliausi pusė septynių, o namo grįžau aštuntą vakare (sergu labai sunkia bedarbystės forma, todėl mano organizmas jautriai reaguoja į tokius “gydymo būdus”). Na, bet kai darbas patinka, tai ne parkė. Juolab, kai žinau, jog vėliau šiek tiek tas režimas apsitvarkys. Ypač turint omeny, kad ofise nereik per dažnai rodytis. Galėčiau netgi pasakyti, kad dabartinis mano gyvenimas man patinka, išskyrus kelias nedideles smulkmenas, kurių čia neminėsime. Kaip aš ten šian sakiau KAI KAM? “Šiuo metu išgyvenu labai didelę gyvenimo tragediją.” Taip ir yra. Bet tuoj baigsis – jau užuodžiu.

Sekso kvapą naujam kambary.

Grįžtant prie reikalų. Ką tik atsiminiau, kad šią savaitę nepažiūrėjau naujos “Desperate Housewives” serijos. Tik pradžią važiuodama traukiniu. Online. Man atrodo, mano “omnikonektas” visur gerai veikia, išskyrus chatą. Seniai įtariau, kad ši chata – prakeikta. Ir daiktai dingsta, ir nervai garuoja. Magic!

Baik čiulpt tą butelį man virš ausų, zajibal.

Kažkoks protingas mokslininkas kadaise pasakė: “Veidas (ar tai akys – na, nesvarbu) – sielos atspindys.” Ar esate linkę pritarti šiai teorijai? Nes aš, kai pasižiūriu į veidrodį ir pasiklausau savo minčių, tai mane ima mėtyti į šonus. Čia tas pats, kas gerti skinny kavą su plaktos grietinėlės toppingu. Aš taip pavarau kartais – vidutiniškai kas antrą dieną. Man atrodo, mano mitybos įpročiai turi įtakos mano figūrai (tai bent atradimas!). Ta prasme, aš esu ganėtinai skinny, bet iš tikrųjų tai žyrna. Plona su plaktų lašinių toppingu. Yra ką pamaigyt. Bwe.

Grietinėlės priešui neatiduodu.

Ir atnešk man tą “Twixą”, po galais. Jau prieš mėnesį prašiau. Ant “Snickerso” dar neperėjau. OK?

P.S. Man visada buvo įdomu, ar mano skaitytojai ieško ir randa paslėptų prasmių mano blevyzgose. Ne retorinis.

Ai, nežinau

Rytoj manęs laukia paskutinis egzas. Kaip matote, šiuo metu jam labai atsakingai ruošiuosi.

Kodėl daugelis moterų amžinai pergyvena dėl savo svorio ir šiaip išvaizdos? Atsakymas kaip ir aiškus – dėl savęs ir vyrų. Kažin, dėl ko labiau… Ne retorinis.

Aš noriu skeletinių kojų. Na, ir ką Jūs man? Noriu ir viskas. Ko dar noriu? Noriu, love handles amputacijos. Kodėl amputacijos, o ne sporto arba dietos? Todėl, kad šią vietą ypatingai sunku liekninti. Pvz., kai aš dietinuos, man svoris nukrenta nuo pilvo, papų… Na, ir viskas. Žopa, klubai ir love handles ir toliau mane nervina – pasilieka savo vietoje, kurią gavo be leidimo. Kiekvieną mielą dieną aš žiūriu į vedrodį. Iš visų pusių. Žiūriu, žiūriu. Bandau kažką įžvelgti – a vdrug koks gramas prilipo! Per pastarąjį dešimtmetį neatsimenu dienos, kad nebūčiau to dariusi. Čiuju, visos, kiek durnesnės, bobos taip daro. O vyrai? Kaip bebūtų liūdna, daugelis vyrų nemato toliau savo bybio.

Atsimenat, nuo pradinių klasių mus mokė, kad SPORTAS = SVEIKATA? Labai įdomu, kas iš Jūsų lankosi sporto klube dėl sveikatos? Niekam nerūpi ta sveikata. Visiems rūpi tik išvaizda. Kodėl ji mums rūpi? Nes, kad būčiau laiminga, mano išvaizda turi būti geresnė, negu tavo. Visi žmonės – konkurentai. Viskame. Štai paimkime mane kaip pavyzdį. Blaiviai mąstant (possible in theory, impossible in practice), iškyla klausimas – kodėl man turėtų rūpėti kažkokios ten kūdos kojos? Ogi todėl, kad kojų rinkoje man norėtųsi užimti aukštas pozicijas. Tas pats galioja ir kitoms kūno dalims. Netgi smegenims. Kai mus, kalbančias prekes, vertina KLIENTAS, esame suinteresuotos, kad nupirktų būtent mus. Štai pvz., nacher man reikia baigti bent jau bakalaurinį? O vat todėl, kad turinčios bakalaurinį mane lenkia tuo savo diplomu. Man nepatinka, kai mane lenkia. Dėl šios priežasties esu priversta VYTIS.

Dieve, kaip aš nekenčiu žmonių. Jūs visi tokie nuostabūs, kad net bloga darosi. Prašau, apsikraukit greičiau tais vaikais, išstorėkit, bankrutuokit ir nebenervuokit manęs. Ir pasakykit, kad nekenčiat manęs ne mažiau, negu aš Jūsų – sąžinė bus ramesnė.

Tingiu galvot

Bėgam nuo atsakomybės.

Mano nuotaika šiek tiek pagerėjo, kai išsiroviau pirmo šios sesijos egzo nekaltybę. Jaučiuosi daug ramiau, nors ir likę egzai – gerokai sunkesni už šiandienos. O dar papildomą rašomajį darbą drįso man duoti – na, kai jau čia padarysi. Bele tik baigtųsi gerai. Bet ką aš darysiu, jei turėsiu skolų? Koks likimas manęs laukia tuomet? Tam tikrų grąsinimų jau gavau – jų viešai neminėsime. Bet yra ir minėtinų. Man, nelaimelei, gi tektų vėl varyt į Vilnių jų laikytis. Už mėnesio ar kada ten. NENOOOOORIU. Noriu šiaip kur nors. Kaip jau minėjau, mano nuotaika pagerėjo, o bet tačiau… O bet tačiau ją būtinai turėjo kas nors sušikti. Pvz., PERŠALIMAS. Skaudanti gerklė. Negaliu pakęsti. Mano nekenčiamiausia skausmo rūšis. Kitas dalykas – viršijau svorio NORMĄ vienu kilogramu. Skaičiuojant procentaliai, tai – ne tiek jau ir mažai.

Kaip aš nenoriu mokytis…

“Tu – durna, o ne stora.”

“O tu – ir stora, ir durna.”

Jaučiuosi stora. Mano pilvas kažkoks deformuotas šįvakar. Žarnos negerai guli – pilvūzas primena šikną. Dalijasi į dvi lygias dalis. “Evelina, tau vaidenasi.” – sako kolegė ėsdama picą, penkiolika centimetrų per minutę greičiu. “Tu gal žinai būdų, kaip man greičiau nueiti į tualetą?” – tariau aš. “Palauk, brangioji, pagūglinsiu.”

Vienu žodžiu, toliau gal nebepasakoju, bet mąstau, kad reiktų rytoj daryti iškrovos dieną, nes jaučiuosi privalanti save lengvai nubausti už per ilgai užtrukusį nebadą ir DAVALGYMĄ. Žinoma, geriausia būtų tiesiog prisipirkti spydo ir vartoti jį mažomis dozėmis visą savaitę… Kaip vitminus. Bet aš juk dar ne tokia degradė, po galais.

Man reikia sporto. Man pzdc kaip reikia sporto. Man pzdc pzdc kaip reikia sporto. Ir soliariumo, be abejo. Tie lašiniai… Jie krenta iš šonų. Jie krenta iš džinsų ir atrodo kaip dramblio ausys. Galėčiau juos nusipjauti ir iškepti kam nors kiaušinienę su šonine.

Kažin, ar pavyks man užmigti su dėl nedasimokymo rėkiančia sąžine ir netoliese urzgiančia skalbimo mašina? Turbūt, kad ne. Todėl ir nusprendžiau pablog’int. Mokytis sekasi sunkiai. Nuobodu kaip pragaro Nuobodumo Kajutėje. Aš nežinau, ką daryt. Nu, bet stengiuos, stengiuos. Melskitės, sūkos! Būtų juokinga, jei neišskrisčiau į Lietuvą laikyti egzaminų. Nes čia pas mus gi sniegai atseit ir uraganai. LOL. Normalus tas oras.

Dieve, dieve. Kartais bandau įsivaizduoti, kas nutiktų, jei staiga išstorėčiau… Taigi viskas – baigtųsi mano karejera! Gyvenimas būtų sugriautas! Manęs joks bernas gyvenime ne tik nemylėtų, bet net nežiūrėtų kaip į JUDANTĮ OBJEKTĄ. Aš dar bandau įsivaizduoti situaciją: tipo, duodies su bernu, ryte atsikeli nuoga ir varai į tūliką, jis per miegus pakelia galvą ir staiga pastebi, kad prie tavęs prilipo kažkoks penkiakilogramis lašinių svetimkūnis… Tau pasako pastabą a la “Laukiesi mano kūdikėlio ar šiaip maistelį pamėgai, žyrna?” Ir tu vietoj to, kad nusimyžtum, kaip planavai, eini skandintis vonioje.

Rytoj ėsiu tik sriubą.

“Ir sveika, ir skanu, ir nebrangiai.”

Nu gi pasakojau šimtą kartų. Auga tas svoris dar ir kaip. Kankinuosi visą gyvenimą. Mano mėgstamiausias patiekalas – čipsai, todėl nuolat patiriu smerkiančius supermarketų žvilgnius. Noriu Twix’o. Tiesiog kartais būna, kad valgai sveikai ir nedaug. Ir tas tau gaunasi savaime. O kartais būna, kad nori vien tik šūdo ir negali sau nieko padaryti. Nu, tai pavarai tada biškį šūdo, o po to jau valdaisi. Patariu kasdien po dešimt kartų vertinti savo kūno pokyčius veidrodyje. Man asmeniškai, vienas cemas ant pūzo kaip mat sumažina apetitą kelioms valandoms. Naujausias mano šaldytuvo mados klyksmas – chopped tomatoes. Kaip pasakytų reklamoje besišypsantis daunas: “Ir sveika, ir skanu (sąlyginai; papildomos sąlygos: druska, pipirai), ir nebrangiai”. Visoje skarboje – apie 50 kcal. Pvz., kokios nors pomidorų sultys irgi labai geras produktas šiuo atžvilgiu. Siūlau jį traktuoti kaip sriubą, o ne kaip gėrimą. Normalią pomidorų sriubą irgi myliu.

Labučiuksaz. Atsakymas būtų – love her or hate her… Ne visi mane mėgo, bet visi pažinojo.

Aha. Galvojii pabandyt?

Papai

Hmmmmmm. Apimtis – kokie 83-84 cm. Dydis A arba B. Tiksliai nežinau, nes nepirkau šimtą metų (nes nenešioju beveik niekada).

Tavo vardas:	bob
Dėstyk: *	blogas vadinasi maistas ausims , bet kaip tik to maisto cia ir truksta kur muzika ?

Žiūrėti youtube jūzerį Eveliut.

Pudros: Clinique, Maybelline, Sothys. Tušas: Chanel ilginantis, vandeniui neatsparus (rekomenduoju). Pieštukai: YSL ir Manhattan (pas mane abu voliojasi; kadangi jie – seni, net nežinau, kuris yra kuris). Lūpų blizgesys: Body Shop (nors Body Shop’o nemėgstu iš principo – močiutė pirko). Akių spalvotai nedažau, todėl šešėlius turiu tik dvejus – Chanel (beveik juodi, skirti “padūmavusioms” akims) ir Make Up Store (sidabru kažkokiu blizga). Šampūnams didelio dėmesio neskiriu: L’Oreal, Toni & Guy. Arba šiaip belenkoks iš “Maximos”. Vilniuje naudodavau pirktą kirpykloje (neprisimenu pavadinimo dabar). Veidui irgi L’Oreal, Garnier ir t. t. – nieko mandro. Kartais apsiperku pas kosmetologę, tai ten imu BDR (geros priemonės, bet parduotuvėse nesu jų mačius), Sothys, Guinot. Nors veidui niekas taip nepadeda kaip pati kosmetologė – pasiilgau. Nagų lakas – nors ir už du litus. Bet aš rekomenduoju Barry M.

UFB pataria: “Nepatariu badauti, bet ėsti irgi nesiūlau.”

Oi. Prasta aš patarėja pastaruoju metu. Nes mėgstu viską, kas blogiausia! Ir neturiu saiko baiiausiam – čipsams (juos reikia suėst visus, kiek yra arba skubiai sušert draugams, kad nereiktų ėst). Maldauju, nebeneškite jų į šiuos namus. Nors vakar atsinešiau ir pati. O šiaip tai turiu gerą madą karts nuo karto pabadauti. Tai turbūt mane ir gelbėja.

Be to, aš valgau labai nereguliariai. Maisto sveikumas irgi labai periodiškas. Tai vieni šokoladai, tai vienos žolės. Svoris pasvyruoja nuo to du kilogramus ir tiek. Bet pvz., jei matau, kad pasiekiau maksimumą, kaip mat skiriu sau žolių periodą. Per pora dienų viskas susitvarko ir galima toliau nesąmones daryt. Žodžiu, svarbiausia – neapsileist ir prižiūrėt savo svorį visą laiką.

Šiandien pusryčiams valgiau “Snickersą”. Ką aš žinau. Šokoladas padeda smegenims, kurių neturiu… Riešutukai irgi sveika. Zjbs. Ahaha. Užvakar (ar kada ten) pvz., badavau.

Na, o jei nori patarimo, tai siūlau tokį variantą: suvartoti 1000 kalorijų per dieną (ėsk ką nori – šokoladus, čipsus ir t. t.) + gėrimai. Gėrimų galima neskaičiuoti. Svarbiausia – negert visokių sirupų ir koka kolas tik light. Aš pvz., privengiu ir sulčių. Nemėgstu nesąmoningų kalorijų. Geriau jas panaudot čipsams. Geriu vandens daug. Alkį tarp valgymų mažinti siūlau kava arba arbata.

Neliesk mano kojinių, neliesk

Aš ir mano blog’as niekaip negalime susitarti, kiek daug galima sau leisti čia rašyti (man rodos, aš apie tai kalbu jau kokį 12345-tą kartą, bet nesvarbu – reikia DAR). Ta prasme, kiek atvirai. Galvojau pasitarsiu su drauge:

- Aš pvz., noriu jiems papasakoti, kad šitas tamponas – nepatogus. Kaip manai, čia normaliai būtų?
- …

O kaip Jums atrodo? Vis tiek gi nebegyvenu Lietuvoje, tai niekas į akis kreivai “Gravityje” nebežiūrės. Šitas klausimas mane turbūt kankins visą gyvenimą (nejaugi aš ką tik pasakiau, jog “Ausų Maistas” gyvuos VISĄ MANO GYVENIMĄ?)… Bet sunkiausia būna nerašyti apie tai, apie ką norisi parašyti, bet tu to padaryti negali, nes ten yra įsivėlę kiti žmonės. Jie gi gali supykti ir t. t.

Šiandien aš tvarkiau šitą nuostabų bordelį <<<n u o t r a u k o s>>>. Prašau atkreipti dėmesį į vaizdą iš arčiau. Į viryklę. Dabar jau ją pamerkiau ir užmarinavau “Fairyje”. Niekaip negaliu suprasti, kodėl iTunes neužsičiaupia grojęs Amy Winehouse. Wine house, hehe.

Aš tokia invalidė. Vakar net nepajudėjau iš namų. Na, neskaitant grįžimo namo “iš po vakar”, nuėjimo į kabaką apačioje ir apsilankymą neveikiančioje parduotuvėje. O invalidė esu ne tinginystės prasme – ne, ne, ne. Mano kojos baisiai injured – negaliu paeiti. Vienas kelias sutinęs visas. Bwe, koks nesexas.

Nekenčiu žmonių sergančių smegenų ligomis. Blet, blet, kodėl aš turiu dėl šito nervintis KASDIEN? Aš tikrai nusipelniau pailsėti nors vieną bl dieną. VIENĄĄĄĄ!!! DIENĄ.

Niekaip negaliu atsisėsti ant dietos. Man trūksta valios. Kodėl niekas manęs nepriverčia? Nejaugi niekam nerūpi mano grožis? Manęs turbūt tikrai niekas nemyli… Aš nežinau, ką man ėst. Nekūstu aš nuo Jūsų ryžiukų supistų. O Ispanijoje dar ir vieną kilą priaugti sugebėjau (būta picų ir ne vieną kartą). O gal tas kilas mane ištiko dėl PMS’o – bbž jau dabar. Reikės pasiverti PO TO.

Pavydžiu plonoms boboms

Po kelių dienų pertraukos pagaliau atradau laiko “Google Readeryje” pasiskaityti skiltį “Fashion”. Na, aš ten labiau žiūriu nuotraukas nei skaitau ir šiaip “noriu šitos suknelės”. Negaliu atsistebėti savo kritišku požiūriu į žmonių grožį. Visi Jūs man urodai (ypač aš pati – bet apie tai vėliau). Na, draugai tik gal ne. Turiu pripažinti, kad pavyduoliškai nekenčiu kūdų žmonių ir tokie postai, atvirai šnekant, švelniai glosto mano negailestingą širdį.

Myliu tave, Gemma. Prašau nesėsk tik ant dietos.

O tavęs vat nekenčiu. Matosi, kad neturi šalia tokios draugės kaip Evelina, kuri būtų visada pasiruošusi ištiesti tau delną, laikantį kibirą čipsų. Pašlakstytų aliejumi, su spirgučiais ir grietine.

Nors ir nekenčiu šitų bobų dėl jų kūdumo, bet pvz., kokia nors Sasha Pivovarova tai man labai patinka. Graži mergaitė. Žinoma, kol neprasižioja. Turiu omeny garsą.

Aha. Vat tau ir baigėsi visas grožis. Ai, o pvz., iš senesnių podiumo valkatų man gražiausios – Kate Moss ir Carmen Kass. Tiesą sakant, aš taip niekada ir neatradau, kur yra mano kritiškumo šaknys. Ir kodėl visos bobos (ypač visokios malalietkos), nesančios mano draugėmis, man yra tik negražios besmegenės debilės, kurias reikia SUNAKINTI. Skubu pasiteisinti, kad visa tai jokiais būdais nėra kokia nors arogancijos apraiška. Juk savęs aš irgi nekenčiu. Bet čia jau – another story. Puikiai žinau, kiek baisi, kvaila, nerangi, prasta lovoje ir dar kokia nors pati esu. Bet kažkodėl manęs tai kaip ir nelabai jaudina, nes galutiniam rezultate aš vis tiek esu ZJBS. Trumpai paaiškinsiu, kame gi čia replės. Matote, viskas yra labai paprasta: mano minusų skaičius yra lyginis, o visi, kas baigė bent penkias klases mokykloje, puikiai žino, jog MINUSAS + MINUSAS = PLIUSAS. Bandyti įtikinti mane, jog yra kitaip yra mažų mažiausiai beprasmiška. Nes savo laiku dalyvavau “Kengūroje”. Labanakt (ne, aš nesu girta ir man ne PMS).

Trumpai šįkart

Mergaitės, o Jūs būnate nervuotos per PMS? Aš tai NE, bet šiandien pagalvojau, kad vis tik TAIP. Bet aš būnu ne šiaip nervuota dėl nieko. Aš būnu nervuota dėl to, kad tuo metu jaučiuosi stora. Blet, aš tokia dabar stora. Jeigu su manim dabar kas nors miegotų, tai tas žmogus nusprestų, kad “gal jau nebemiegam”. Na, bet mane bent jau guodžia papai.