Tryda – geriausia moters draugė

2015-03-07 | 08:25 | An Issue to Discuss
07

Apie maistą Papua Naujojoje Gvinėjoje galėčiau rašyti ir rašyti. Ir tikrai ne dėl to, kad jo čia būtų įdomaus ar įvairaus. Čia kaip tik nieko nėra, nors ir viskas auga ir galima būtų nemažai gerų dalykų išgauti, bet apie tai kitą kartą. Labiausiai tai nėra talento ir kūrybingumo.

 

Pastebėjau keistą tendenciją, kad šalyse, kuriose nėra gilių kulinarinių tradicijų ir vietinė virtuvė yra tiek kūrybinga kiek palmė, nufotkinta pliaže (my staple), mano svoris ne mažėja, o didėja. Žiauriai keista, nes juk, kai neskanu, tai ir neėdi, ane? Čia kalbu apie visokias Afrikas ir Papua Naująsias Gvinėjas. Kelios Afrikos šalys man kainavo +3 kg, o liūdniausia, kad net nebuvo labai skanu! Tuščios kalorijos literaliai. O štai šalyse, kur da***a skanaus maisto (pvz., USA; Azijos šalyse, jei nevalgai nevykusiai pagamintų vakarietiškų patiekalų; ir, be abejo, daugybėje Europos šalių) aš arba stoviu vietoje, arba plonėju. Amerikietiški burgeriai nepajudino mano svarstyklių nė per milimetrą, nors racionas tikrai nebuvo sveikiausias ir ženkliai skyrėsi nuo to, ką gaminčiausi pati (sriubos, troškiniai). O pvz.,  Azija mane nustebino savo kūdinančiomis galiomis, nes ten patyriau, legendomis apipintą, “valgau ir lieknėju” reiškinį. Spėju, kokie -4 kg gavosi – ir čia jau numetus Afrikos “antsvorį”. Manau, šiuo atveju labiausiai dėkoti reiktų neretai paleistiems viduriams ir keliems apsinuodijimams.

 

Bet kodėl šalyse, kur maistas sucks, vis tik paauga tas svoris? Man rodos, perpratau jau. Ėdi kokį nors plain šūdą, ėdi, ėdi, ėdi, o skonio receptoriai kaip nepatenkinti, taip nepatenkinti. Galvoji – na gal jei dar dvidešimt kąsnių šito nuobodzylos susikišiu, gal kažkiek labiau tie receptoriai pasidirgins. Na ir ėdi sau, ir vis nepasidirgina niekas. Nervinė sistema nebent. O į galą jau po**i būna, nes jau nieko nebenori. PNG pvz., erzinančiai beveik nenaudoja prieskonių. Druska ir viso. Nu čia turiu omeny, kad vietinėj virtuvėj taip, restoranuose visko yra (labiausiai – australų įtakos), bet ne visur tų restoranų rasi. Sumeta cielas daržoves (kokių 2-3 rūšių – kokias saldžias bulves ar beskonį taro ir kokią žolę) į puodą su kokiu mėsgaliu ar be, įpila vandens, na ir gatava. Pzdc! Alergiška aš tam paprastumui.

 

Nuėjau šian į gymą čia po šitų apmąstymų, bet po penkių minučių mane išprašė, nes prireikė jį kaip tik tuo metu valyti. Nė sudba. Ta proga sumuštiaką su kiaušu ir pomidoru pasidarysiu. Gaila, kad neturiu sviesto ar majonkės. 🙁

 

P.S. Kelionių ir maistų nuotraukų yra mano Instagrame: www.instagram.com/stundziene.

Aš ir mano gyvenimas. Kas sunkesnis?

2013-06-07 | 09:21 | Gyvenimo tiesa
07

Šitą postą rašiau gerokai įkalus ir tikrai nebeatrodo jis man toks fainas. Tačiau negaliu skaudinti ir nuvertinti savo antrojo aš (t. y. girtosios E) sugebėjimų pezėti, tad šį postą vis tik viešinu (nors gal jis labiau tiktų ir į kitą mano blogą – į blogą apie sveiką mitybą).

Mano gyveimas – labai sunkus. Pvz., man labai sunku susirasti idealius maudymuko trauzus. Man reikia trauzų, kurie tip top parodo lygiai pusę žopos – nei daugiau, nei mažiau. Aš nuolatos perku tuos trauzus ir šiaip random bikinius internetu ir, deja, jie dažnai guli NE TAIP arba yra biškį platoki (nors aš ir storesnė pagal nurodytus išmatavimus – prikyn, aš sakau, ME LA GIAI).

Man reikia kažko tokio:

F

Žodžiu, viskas blogai, o aš dar net nepriėjau prie lifakų temos… Tikiuosi, ir neprieisiu, nes anyway visi lifakai MAŽINA mano papus, dėl to man reikia vaikščiot nuogais papais – tada tos proporcijos kažkaip geriau susantykiauja. Bet kaip jau rašiau ankstesniam poste, biškį ne šitam pasaulyje gyvenam, kad galėčiau vaikščiot kaip panorėjusi. Nors kita vertus, tie norai keičiasi kas antrą dieną, tai kaip ir px.

Tai va. Toliau ieškau idealių trauzų. O tai tikrai nėra lengva užduotis tokiam užimtam žmogui like myself. Tai jie per nuogi, tai jie per too 60’s. Žodžiu, reikia rodyti daug. Daug strijų ir celiulito. Bet NE PER DAUG. Aš renkuosi trūkumus rodyti, nei visai jų nerodyti, nes karoče, kai slepi tas savo strijas ir celiulitą, tai kiti tik dar labiau atkreipia į juos dėmesį. Nes visiems labai įdomu, ką ten slepi. O jei slepi, tai reiškia, kažkas ten negerai. Nu bet kiekvienam savo. Dėl manęs galit iš viso į beachą neiti.

Dar vienas nuogo užpakalio pliusas – kuo nuogiau, tuo daugiau ĮDEGIO. O tai yra, taip vadinama,  „automatinė nemokama nauda“ – įdek ir mažiau matysis celiulitas bei strijos (plius ne taip karšta… gal).

Geros vasaros, čipsėdros. Nemeskit gazuotų gėrimų.

Maistas

2011-04-12 | 12:54 | An Issue to Discuss
12

Vis paskaitau kokius nors naudingus rašinius kaip “How to Achieve the Perfect Summer Body?”, “Summer Diet Foods”, “Celebrity Diets” ir kitokias nesąmones, kvaršinančias mums galvas apie tai, koks avokadas yra superfoodas ir kaip gerai yra valgyti bananą pusryčiams. Ir kad aliejų reikia naudoti Extra Virgin. Ir kad daugelis jogurtų parduotuvėse sudėtimi artimesni Snickersui, o ne sveikam patiekaliukui “su gyvom bakterijom!”. Ir kad reikia rinktis produktus pažymėtus “light”. Ir kad nereikia rinktis produktų pažymėtų “light”. Ir kad “nevalgyk po šešių”. Ir kad salieras turi minusinių kalorijų (organizmas virškindamas salierą sudegina daugiau, negu jis yra vertas). Ir mano mėgstamiausias – KAD ALKOHOLIS STORINA. LOL. Jesus, kokia nesąmonė. Tave gal ir storina, mane tai kūdina. Gi nesėdžiu su kibiru Baileys. With cream on top!

Skaitau aš tuos patarimus. Pasinaudoju kartais net. Retkarčiais dar kokį dietinį šokoladuką suėdu. Aišku, dažnai visa tai baigiasi protingu žingsiu vakare – mėgstu pasilepinti 100 gr čipsų lovoje. Juos suėdusi, paprastai iš karto einu miegoti. Tuščią pakelį padedu kur nors arčiau galvos – “kad aromatas ilgiau ore tvyrotų”. Trumpai tariant, apie tai, kaip aš dievinu čipsų kvapą galima būtų rašyti atskirą knygą. Net nežinau, kiek čia tomų prireiktų. Į tris tilpčiau, manau.

Anywayz, kažkokiais būdais vis tik stengiuosi išlaikyti tą kažkokią pakenčiamą kūno formą. Sena aš jau, patirties daug turiu ir ATRADIMŲ. Labai geras atradimas yra vaikčioti pusnuogei namuose. Tokiu atveju visada matai savo storumą, kiekvieną naują milimetrą. Kiekvieną šiknos apsinuodijimą citrusiniais vaisiais. Kai vaikštai pusnuogė, negali gi leist sau baisiai atrodyt. Šio metodo dėka, aš net atradau panaudojimą tokiam nereikalingam daiktui kaip liemenukas! Bra is the new t-shirt. Ir nesvarbu, kad šiandien oras – dubovas, o dangus – pilkas. Mano butuke – amžinas San Tropezas (vieta, aišku, parinkta neatsitiktinai).

Kitas atradimas – vidurius varantis maistas. Sugalvojau net pavadinimą šiai puikiai dietai – Diarrhea Diet. Aš asmeniškai, labai mėgstu visokias ten pomidorų / daržovių sunkas ir panašiai. Burokėlius dar. Visa tai yra žemo kaloringumo produktai, kuriais dar ir greitai pasisotini. Nuėjus į tualetą, kartais tenka maloniai nustebti – “Ou em džy! Lyg ir nevalgiau burokų plantacijos?!”.

Na, ir be abejo – sena gera kavutė visada tave pamaitins.

Bet aš vis tiek noriu čipsų.

Noriu miegučio

2011-01-18 | 15:45 | This is the Life
18

Kol princas ėda mokslų daržoves, Mis Tinginiuška šlapia galva laksto po rajono balas. Laisvalaikiu dar kokius indus išplaunu. Sakė, labai juokingai atrodau valydama grindis su kablais. O tai ką man daryti – kitų neturiu gi. Senas paprastas šliopkes pasodinau šiukšliadėžėje. Gal išaugs kas. Šian bandžiau naujas įsigyt – visos tokios baisios, kad pagalvojau, jog geriau ir toliau vaidinsiu Gaby Solis.

Ant dienų buvau klaidingai sumanus, kad pagaliau tapau STORA. Tačiau organizmui išjungus savo monthly kraną staiga pasijutau lyg būčiau numetus penkis kilogramus. Svarstau apie ilgesnį pasėdėjimą tualete, kad penki kilai virstų šešiais.

Mane labai vilioja šita kavinė prie namų. Kažkokia cupcake’ų karalystė. Paliubomu gerina virškinimą.

Kad jau ištekėjau

2010-08-19 | 17:32 | This is the Life
19

Kad jau ištekėjau, mano pletkų blogas nuo šiol taps kulinariu blogu. Nes savo vyrą reikia šerti, kad nepabėgtų pas kokią VIRĖJĄ.

Taip pat nuo šiol savo gyvenimą leisiu ne Feisbuke, o Supermamų forume. Nes pastarajame recepčiukais kvepia labiau. Lolitukas.

Užvakar gaminau dvi sriubas. Vieną – pietums, kitą – vakarienei. Trintą pievagrybių sriubą ir Gazpacho. Beat that!

Žiauriai noriu pasidalinti receptais, bet taip pykina mane, kad zdochnu. Nu, tuoj tuoj. Tuoj prisiversiu. Bweeee.

TRINTA PIEVAGRYBIŲ SRIUBA.

Šiaip dietininkėms nepatariu šios sriubos ėsti dėl sviesto ir t. t. Mes šeimoje kadangi esame kūdi (?), tai mūsų tokie dalykai, atvirai Jums pasakysiu, kaip ir nelabai pisa.

Prašom supjaustyti pusę kilo pievagrybių. Pjaustyti reiktų smulkiai, bet galima ir nelabai smulkiai. Nuo to priklauso, kiek laiko vėliau praleisite su mikseriu.

Biškį nesupratau, kokio velnio aš čia Jums receptus dabar cituoju. Juk viską galite rasti internete. Kitą kartą gal ir pasidalinsiu nuosava patirtimi. Dabar skubu į miestą.

P. S. Šiandien gaminau trintą pomidorų sriubą su bazilikais. Vyras liko S U Ž A V Ė T A S.

P. P. S. Sėdi.

Metas pasiskųsti apie svorį

2010-05-04 | 01:45 | This is the Life
04

Mano svoris nestovi vietoje. Mano svoris mėgsta pasvyruoti. Mėgstu pabadauti; mėgstu nueiti į Makdonaldą; mėgstu išgerti; nemėgstu, kai užsakius Cezario salotas neatneša padažo atskirame indelyje. Tada tenka valyt aisbergą į lėkštės kraštą. Prieš kokią savaitę buvau numetusi gal porą kilų, bet dabar jie nusprendė mane panervinti ir grįžo atgal. Sūki, von. Mąstau, kurios iš savo dar senovėje sukurtų dietų teks imtis šįkart. Kavos dieta atrodo protingiausiai. Kita vertus… “Man to cukraus būtų užtekę metams.” O man savaitei.

O kiek tu sveri, pilieti?

Viso gero. It’s time to puke.

Juokavau.

Miau

2010-02-05 | 02:08 | This is the Life
05

Ūkininkė.

Žinau, žinau. Seniai nerašiau. Jaučiu, tokios ilgos pertraukos net nėra buvę. Kita vertus, tai – tik keturios dienos. Let’s say I was on vacation.

Tiesiog lygiai prieš savaitę gavau naują darbą, kas reiškia: aštuonias valandas prie kompo ir internete, kažkiek valandų prie kompo savo reikmėms, o tada eini kur nors praguliatsa. Vidutiniškai miegu po penkias valandas (aišku, tai nėra labai mažai, bet anyway…) ir šiandien man jau parėjo ŽOPA. Miegojau keturias valandas, kėliausi pusė septynių, o namo grįžau aštuntą vakare (sergu labai sunkia bedarbystės forma, todėl mano organizmas jautriai reaguoja į tokius “gydymo būdus”). Na, bet kai darbas patinka, tai ne parkė. Juolab, kai žinau, jog vėliau šiek tiek tas režimas apsitvarkys. Ypač turint omeny, kad ofise nereik per dažnai rodytis. Galėčiau netgi pasakyti, kad dabartinis mano gyvenimas man patinka, išskyrus kelias nedideles smulkmenas, kurių čia neminėsime. Kaip aš ten šian sakiau KAI KAM? “Šiuo metu išgyvenu labai didelę gyvenimo tragediją.” Taip ir yra. Bet tuoj baigsis – jau užuodžiu.

Sekso kvapą naujam kambary.

Grįžtant prie reikalų. Ką tik atsiminiau, kad šią savaitę nepažiūrėjau naujos “Desperate Housewives” serijos. Tik pradžią važiuodama traukiniu. Online. Man atrodo, mano “omnikonektas” visur gerai veikia, išskyrus chatą. Seniai įtariau, kad ši chata – prakeikta. Ir daiktai dingsta, ir nervai garuoja. Magic!

Baik čiulpt tą butelį man virš ausų, zajibal.

Kažkoks protingas mokslininkas kadaise pasakė: “Veidas (ar tai akys – na, nesvarbu) – sielos atspindys.” Ar esate linkę pritarti šiai teorijai? Nes aš, kai pasižiūriu į veidrodį ir pasiklausau savo minčių, tai mane ima mėtyti į šonus. Čia tas pats, kas gerti skinny kavą su plaktos grietinėlės toppingu. Aš taip pavarau kartais – vidutiniškai kas antrą dieną. Man atrodo, mano mitybos įpročiai turi įtakos mano figūrai (tai bent atradimas!). Ta prasme, aš esu ganėtinai skinny, bet iš tikrųjų tai žyrna. Plona su plaktų lašinių toppingu. Yra ką pamaigyt. Bwe.

Grietinėlės priešui neatiduodu.

Ir atnešk man tą “Twixą”, po galais. Jau prieš mėnesį prašiau. Ant “Snickerso” dar neperėjau. OK?

P.S. Man visada buvo įdomu, ar mano skaitytojai ieško ir randa paslėptų prasmių mano blevyzgose. Ne retorinis.

Ai, nežinau

2010-01-20 | 01:46 | This is the Life
20

Rytoj manęs laukia paskutinis egzas. Kaip matote, šiuo metu jam labai atsakingai ruošiuosi.

Kodėl daugelis moterų amžinai pergyvena dėl savo svorio ir šiaip išvaizdos? Atsakymas kaip ir aiškus – dėl savęs ir vyrų. Kažin, dėl ko labiau… Ne retorinis.

Aš noriu skeletinių kojų. Na, ir ką Jūs man? Noriu ir viskas. Ko dar noriu? Noriu, love handles amputacijos. Kodėl amputacijos, o ne sporto arba dietos? Todėl, kad šią vietą ypatingai sunku liekninti. Pvz., kai aš dietinuos, man svoris nukrenta nuo pilvo, papų… Na, ir viskas. Žopa, klubai ir love handles ir toliau mane nervina – pasilieka savo vietoje, kurią gavo be leidimo. Kiekvieną mielą dieną aš žiūriu į vedrodį. Iš visų pusių. Žiūriu, žiūriu. Bandau kažką įžvelgti – a vdrug koks gramas prilipo! Per pastarąjį dešimtmetį neatsimenu dienos, kad nebūčiau to dariusi. Čiuju, visos, kiek durnesnės, bobos taip daro. O vyrai? Kaip bebūtų liūdna, daugelis vyrų nemato toliau savo bybio.

Atsimenat, nuo pradinių klasių mus mokė, kad SPORTAS = SVEIKATA? Labai įdomu, kas iš Jūsų lankosi sporto klube dėl sveikatos? Niekam nerūpi ta sveikata. Visiems rūpi tik išvaizda. Kodėl ji mums rūpi? Nes, kad būčiau laiminga, mano išvaizda turi būti geresnė, negu tavo. Visi žmonės – konkurentai. Viskame. Štai paimkime mane kaip pavyzdį. Blaiviai mąstant (possible in theory, impossible in practice), iškyla klausimas – kodėl man turėtų rūpėti kažkokios ten kūdos kojos? Ogi todėl, kad kojų rinkoje man norėtųsi užimti aukštas pozicijas. Tas pats galioja ir kitoms kūno dalims. Netgi smegenims. Kai mus, kalbančias prekes, vertina KLIENTAS, esame suinteresuotos, kad nupirktų būtent mus. Štai pvz., nacher man reikia baigti bent jau bakalaurinį? O vat todėl, kad turinčios bakalaurinį mane lenkia tuo savo diplomu. Man nepatinka, kai mane lenkia. Dėl šios priežasties esu priversta VYTIS.

Dieve, kaip aš nekenčiu žmonių. Jūs visi tokie nuostabūs, kad net bloga darosi. Prašau, apsikraukit greičiau tais vaikais, išstorėkit, bankrutuokit ir nebenervuokit manęs. Ir pasakykit, kad nekenčiat manęs ne mažiau, negu aš Jūsų – sąžinė bus ramesnė.

Tingiu galvot

2010-01-12 | 23:04 | This is the Life
12

Bėgam nuo atsakomybės.

Mano nuotaika šiek tiek pagerėjo, kai išsiroviau pirmo šios sesijos egzo nekaltybę. Jaučiuosi daug ramiau, nors ir likę egzai – gerokai sunkesni už šiandienos. O dar papildomą rašomajį darbą drįso man duoti – na, kai jau čia padarysi. Bele tik baigtųsi gerai. Bet ką aš darysiu, jei turėsiu skolų? Koks likimas manęs laukia tuomet? Tam tikrų grąsinimų jau gavau – jų viešai neminėsime. Bet yra ir minėtinų. Man, nelaimelei, gi tektų vėl varyt į Vilnių jų laikytis. Už mėnesio ar kada ten. NENOOOOORIU. Noriu šiaip kur nors. Kaip jau minėjau, mano nuotaika pagerėjo, o bet tačiau… O bet tačiau ją būtinai turėjo kas nors sušikti. Pvz., PERŠALIMAS. Skaudanti gerklė. Negaliu pakęsti. Mano nekenčiamiausia skausmo rūšis. Kitas dalykas – viršijau svorio NORMĄ vienu kilogramu. Skaičiuojant procentaliai, tai – ne tiek jau ir mažai. 😀

Kaip aš nenoriu mokytis… 🙁

“Tu – durna, o ne stora.”

2010-01-08 | 04:19 | This is the Life
08

“O tu – ir stora, ir durna.”

Jaučiuosi stora. Mano pilvas kažkoks deformuotas šįvakar. Žarnos negerai guli – pilvūzas primena šikną. Dalijasi į dvi lygias dalis. “Evelina, tau vaidenasi.” – sako kolegė ėsdama picą, penkiolika centimetrų per minutę greičiu. “Tu gal žinai būdų, kaip man greičiau nueiti į tualetą?” – tariau aš. “Palauk, brangioji, pagūglinsiu.”

Vienu žodžiu, toliau gal nebepasakoju, bet mąstau, kad reiktų rytoj daryti iškrovos dieną, nes jaučiuosi privalanti save lengvai nubausti už per ilgai užtrukusį nebadą ir DAVALGYMĄ. Žinoma, geriausia būtų tiesiog prisipirkti spydo ir vartoti jį mažomis dozėmis visą savaitę… Kaip vitminus. Bet aš juk dar ne tokia degradė, po galais.

Man reikia sporto. Man pzdc kaip reikia sporto. Man pzdc pzdc kaip reikia sporto. Ir soliariumo, be abejo. Tie lašiniai… Jie krenta iš šonų. Jie krenta iš džinsų ir atrodo kaip dramblio ausys. Galėčiau juos nusipjauti ir iškepti kam nors kiaušinienę su šonine.

Kažin, ar pavyks man užmigti su dėl nedasimokymo rėkiančia sąžine ir netoliese urzgiančia skalbimo mašina? Turbūt, kad ne. Todėl ir nusprendžiau pablog’int. Mokytis sekasi sunkiai. Nuobodu kaip pragaro Nuobodumo Kajutėje. Aš nežinau, ką daryt. Nu, bet stengiuos, stengiuos. Melskitės, sūkos! Būtų juokinga, jei neišskrisčiau į Lietuvą laikyti egzaminų. Nes čia pas mus gi sniegai atseit ir uraganai. LOL. Normalus tas oras.

Dieve, dieve. Kartais bandau įsivaizduoti, kas nutiktų, jei staiga išstorėčiau… Taigi viskas – baigtųsi mano karejera! Gyvenimas būtų sugriautas! Manęs joks bernas gyvenime ne tik nemylėtų, bet net nežiūrėtų kaip į JUDANTĮ OBJEKTĄ. Aš dar bandau įsivaizduoti situaciją: tipo, duodies su bernu, ryte atsikeli nuoga ir varai į tūliką, jis per miegus pakelia galvą ir staiga pastebi, kad prie tavęs prilipo kažkoks penkiakilogramis lašinių svetimkūnis… Tau pasako pastabą a la “Laukiesi mano kūdikėlio ar šiaip maistelį pamėgai, žyrna?” Ir tu vietoj to, kad nusimyžtum, kaip planavai, eini skandintis vonioje.

Rytoj ėsiu tik sriubą.

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook