Nekenčiu bėgiot, bet reikia

Nes nenoriu juk stora būti. Dėl šios priežasties šiandien ir sugalvojau pabėgioti. Nes atseit reikia naudotis nemokamom sporto galimybėm, kol gyvenam prie Vondelparko. Tikrai nenorėčiau bėgioti kokioj negražioj vietoj. Bėgimo, kaip ir cardio apskritai, nemėgau dar nuo mokyklos laikų, o gal ir nuo gimimo. Po futbolo, krepšinio ir kitų vyriškų sportų, tai – bene mažiausiai mėgstama mano sporto šaka (šitoj vietoj tik man nesakykit, kaip jūs mėgstat savo fūlę ir kašį, nors ir su kasom vaikštot – žinau aš šitas istorijas – ai px, galit ir sakyti). Tikriausiai būtent dėl to paskutinį kartą ne į autobusą ar iš paskaitų man bėgti teko tik kokioje 10-oje klasėje. Apsivemt galima vien nuo atsiminimų.

Atkreipiau dėmesį, kad Feisbuke tai kaip tik visi mėgsta pabėgiot. Bėga, blet, ir bėga. Visą dieną galėtų bėgiot su savo Nike’o kalkuliatoriumi, jei tik į darbą nereikėtų eiti. Neslėpsiu – man pavydu. Pavydu, kad kiti pabėgioję sako – „Oi, kaip aš gerai jaučiuosi! O jau koks kupinas energijos esu!“ Eik tu šikt, karoče… Aš po krosiuko tai tik nuostolius skaičiuoju: skauda gerklę, pykina, silpna… Ar tik nebūsiu peršalus? Aišku, iš dalies mano savijauta gali būti susijusi su tuo, kad šiandien bėgiojimo sezoną atidariau per menzas (labai tikiuosi, kad neliks jis uždarytas tą pačią dieną, kaip atidarytas) ir su nugulėta arba perpūsta nugara (neišsiaškinau, nes abu variantai tinka dėl šių faktorių: 1) miegojau su atidarytu langu ir buvo šalta; 2) kažkaip mes blogai miegam šitoj chatoj, tai gal nugarai buvo per mažai komforto). Gal kitą dieną bus geriau. Pirmas kartas turi būt blogiausias.

Beje, prieš varant bėgioti jaučiausi išbadėjusi kaip vilkas kiaulės kailiu. O štai grįžus, tai lyg peilis koks į skrandį įlindęs būtų – apie maistą negalėčiau nė pagalvoti. Tai čia yra kaip ir pliusas. Pabėgioji, o po to dar ir pabadauji. Apsimoka. Deja, po valandos jau ėjau valgyti omleto… Mintyse guodžiau save: „Better sooner rather than later.“

O jūs turite kokių nors planų kovoti su žieminiais lašiniais? Sporto klubas? Dieta? Cepelinai?

“Jeigu neišeis man šitie kukuliai, aš turbūt klimpsiu į depresą.”

Atsikėliau, nuėjau į dušą, persirengiau, pavalgiau, pasėdėjau prie kompo ir… atgal persirengiau į pižamą. O tada vėl įlipau į lovą. Skauda gerklę ir galvą, laužo kaulus. Bet labai gali būti, kad kaulus ar tai raumenis (neskiriu aš) skauda nuo vakarykščio sporto. Nes vakar aš kaip tik labai gerai pavariau ant savo kambario grindų. Man net atrodo, kad užpakalis susitraukė (!). Čia gal negerai? Mano akimis žiūrint, tai aišku, kad gerai. Nes gi kuo mažiau, tuo man gražiau. Bet vis tik užpakaliai ir pan. skirti ne asmeninei, o kitų žmonių pramogai. Dėl to kartais netgi pasidaro neaišku, į kurią pusę tuos dalykus reiktų tobulinti.

Iki galo taip ir nesupratau, kaip veikia tie šiknos pratimai. Nes kažkaip teko girdėti, jog toji kūno dalis nuo sporto ima labiau atsikišti ir sustangrėja. O štai kiti sako, jog ji paprasčiausiai sudžiūna lyg saulėje džiovinti lašiniai. Tada sumažėja jos apimtis (o kokia apmtis – tobuliausia?), atsikišimo kampas ir celiulitas (irgi neblogai). Tai kaip ten iš tikrųjų yra ir kaip yra geriausia?