Am I skinny-fat or just old?

02

Paauglystėje, kaip ir dauguma mergų, amžinai būdavau nepatenkinta savo išvaizda, nors niekada nebuvau nei labai baisi, nei stora – antsvoris, nors ir padeda, tikrai nebūtinas tam, kad būtum nepatenkintas savo kūnu. Tai lašinys kažkoks ne į temą (‘am I skinny-fat?’); tai strijos, kurios gadina visą vaizdą, nors akurat tą savaitę sportavai; tai koks randas, nes esi nedatiopa – žodžiu, visada rasi prie ko prikibti. Vėliau, kai buvau kokių dvim vienerių metų, man šitos parkės ėmė mažiau rūpėti arba tiesiog ėmiau geriau atrodyti SAVO AKYSE. Tai žodžiu, nuo tada šimtą metų, t. y. septynis, gyvenau ramia galva nešiodama trumpus šortus ir nuogindama strijuotą subinę paplūdimiuose, nes ir tokia ji atitiko mano standartus. Įdegis ir pochuizmas neblogai maskuoja.

Deja, mano pochuizmas baigėsi, kai neseniai ant šlaunies radau seniau nematytą celiulito dėmę. Jau kokia nelaimė tai pzdc! Čiuju, kai Vegase prapisi milijoną, būna panašus jausmas. 😀 Anyways, dabar tos dėmės neberandu, bet mano pasitikėjimas savo šlaunimis yra ženkliai kritęs. Dabar kasdien kritiškai apžiūrinėju savo apatinę kūno dalį ir ieškau – NU AR ŠIANDIEN YRA PRIE KO PRIKIBT, AR YRA KAS NAUJO? Kaip ta paauglė kadaise. Buvau atpratus nuo šito šūdo. Gal čia amžius duoda savo ir reikia susitaikyti, kad tų pokyčių BUS. Paėmiau ir susitakiau, bl. Jeigu mes norėtume susitaikyti su vis naujais savo lendančiais trūkumais, tai niekas nepirktų nei kremų nuo raukšlių, nei anticeliutiniams masažams taupytų. Jau nekalbant apie botoksus ir plastinę chirurgiją.

Tikrai suprantu, kad daug kam nesuprantama (durnai skamba kažkaip, bet tiek to), kuo AŠ galėčiau čia dar skųstis. Kaip aš drįstu. Gi nesveri tu nei šimto, nei septym ir net ne šem. Uuuuu! Juk daug kam toli iki tavęs ir apie tavo problemas visokioms storbambėms tik pasvajoti.

Tame ir esmė, kad man nerūpi mano atrodymas kitų kontekste. Nors gal ir rūpi – nežinau kaip čia geriau išsireikšt. Žodžiu, norėjau pasakyti, kad savo išvaizda noriu įtikti sau – ne aplinkiniams ir net ne savo vyrui, kuris tikrai yra aklas when it comes to celiulito dėmelė ar „man atrodo, kad miegodama priaugau vieną gramą“ problemyčių.

Paliubomu dalinai nusišneku, nes vis tiek kažkiek visiems mums rūpi aplinkinių nuomonė. Turbūt neigiama nuomonė rūpi labiau nei teigiama, nes jei kas nors dabar sakys „Ei, Evelina, bet gi zjbs tu atrodai!“, tai man tikrai nei šilta, nei šalta, nes jei mano nuomonė su tuo nesutampa, tai nieko tu man nepadarysi.

Labai tikiuosi, kad tai tik laikinas zajobas. Žiauru pagalvojus, kad daugybė moterų (ir ne tik jų) su tuo gyvena metų metus. Esu girdėjus istorijų iš lieknų draugių, kurios nenori nusirengti pliaže ir rodyt ten savo pilvo pvz. Nes kad ir kiek man jos būtų gražios, jei jos negražios sau, tai nieko tu čia neįtikinsi. Gerai, metu gal jau šita postą, kol nepradėjau skambėt kaip paauglė, senė ar kokia motyvacinė debilė. Geros dienos. 😀 Linkėjimai iš Čilės!

lingerie_mannequin_nue_publicité

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook