“Svarbiausia, kad nesibaigtų babkės. Baigsis babkės, baigsis ir afteris.”

2009-06-26 | 17:23 | This is the Life
26

“Tokiems atvejams geriausia yra dirbti banke – prie pinigų saugojimo.”

Negali būti, bet pasirodo, kad šiandien VĖL 🙁 yra penktadienis. O man skauda kojas dar nuo Joninių. Vos jas pavelku ir kur benueičiau, reikalauju kėdžių. Kaip jau supratote iš laikinos “tylos – geros bylos” mano blog’e, Jonines atšvenčiau visai neblogai. Todėl šiandien lieku namie.

– Kaip man sumažinti savo potraukį nesąmonėms?
– Skaityti knygas.

– Labai vykęs afteris gavosi.
– Tai jo. Matosi, kada grįžai namo.

Po dviejų parų. Nei daug, nei mažai. Nu, bet kartais gi reikia profilktiškai pjūvtelti – sąžinę nuraminti. Aišku, jei tik leistų sveikata ir kašyliokas, pjaučiau sau visą gyvenimą cigės nepaleisdama iš rankų. Kiek prisimenu, pertraukos tarp rūkymų buvo trumpesnės, negu laikas, kol spėji vieną cyzą surūkyti. Bet dabar jaučiu nerūkysiu iki pat Sibiro. Labai įdomu, kaip man ten seksis. Tikiuosi, grįšiu pakūdus ir pajuodusiais paakiais. Vakar kaip tik gėriau “Zoe’s” su tokiais sibiriečiais (grįžau namo per pietus po visų balių, o tada vakare dar mažumėlę pratęsiau – NE IŠ GERO GYVENIMO TAI), kurie iš mano Sibiro pažįstamų vardų nusprendė, kad man tas turėtų pavykti.

Picture 24

– Tavo poreikiai apstulbintų net Rokfelerį.
– Kodėl? Aš tik noriu afterinti lovoje visą gyvenimą.
– Nu, bet tai užsimanysi kokio šūdo. Arbūzo, pavyzdžiui. Atsigerti ir parūkyti. Tada šniaukuros. Ir paehali.

Noriu šio bei to. Labai labai labai.

2009-06-22 | 15:28 | Šiek tiek info apie mane
22

Ir ko tik nepadarysi dėl šaibų. Daunams parsidavinėsi ir patį baisiausią terorą iškęsi! Pvz., aš esu priversta pakęsti TUOS ŽMONES, bet tą darau TIK dėl pinigų – tai man kaip darbas. Na, ir per daug stengiuosi nesiskųsti, nes vis tik keltis anksti rytais šiame darbe nereikalaujama. O tai man – vienas svarbiausių dalykų, renkantis darbovietę. Ir slenkantis grafikas man patinka. Tačiau kaip žinia, kas kažkiek laiko darbus reikia keisti. Manau, kad grįžusi iš Sibiro taip ir padarysiu, nes čia užsibuvau gerokai per ilgai. Na, o kol kas mane guodžia mintis apie planuojamas dvi batų poras kitą mėnesį.

Knygos personažas su ragais ir kablukais

2009-06-19 | 03:50 | Šiek tiek info apie mane
19

picture-261

Roberto Narkaus lietuviška mišrainė.

Po giminių baliaus labai į temą stebėti šią nuotrauką. Nors lietuviškos mišrainės mes, deja (?), neturėjome. Užtat turėjome graikiškų salotų, kurias dabar ir ėdu. Naktį. Gal ir kraupu, bet vis tik tai nėra kepsnys ar kebabas (±450 kcal), o aš dar toli gražu neinu miegoti. Tai gal neueis LABAI Į KŪNĄ. picture-8

Kai laikrodis išmuša pirmą valandą nakties, Evelinai prasideda pats darbymetis! Ką ji ten veikia, tai velniai ją žino. Ne esmė. Aš pastebėjau vieną tokį dalyką. Kad manęs visai netraukia prie nieko saldaus. Vaisius mečiau jau labai seniai, o saldainiai man niekada per daug ir nerūpėjo. Bet pvz., pusryčiams metų metus ėsdavau šokoladinius sūrelius. O dabar jų prisikaupė apie dešimt vienetų ir aš nifiga nenoriu pažiūrėt į jų pusę. Tik nepagalvokite, kad mane domina dešros – nieko panašaus. Man patinka AGURKĖLIAI.

Labai viliuosi, kad kelialapis į Sibirą suteiks mano kūno linijoms šiek tiek grakštumo ir nedidelį Aušvico-Birkenau efektą. Nes gal ten žmonės badauja – ką aš žinau. Tokios išvykos taipogi labai naudingos ir paakiams. Nes kai aš išsimiegu, tai žinokit, atrodau visai prastai. Patinusi kažkokia chamiakė. O lengvas pjūvtelėjimas iškart grąžina snukelį į FORMĄ (kaip reperio kelnės apdribę žandai ir pamėlę paakiai). Zexy!

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook