Kam gi daugiau pasiskųsi, jei ne savo Dyr Dairiui?

2012-03-20 | 17:02 | Batai, tašės & more
20

Nekenčiu visko. Nekenčiu pašto. Nekenčiu TNT ir DHL. Ak, ir kodėl kasdien atsiranda kažkas, kam būtinai reikia mane paerzinti?

Ir kaip aš galiu gyventi ramia širdimi, kai vargšės mano drabužių, batų, akinių ir tašių siuntos verkia kažkur ant pašto lentynų? O kai kurios iš jų, mano nelaimei, jau netgi buvo grąžintos atgal. O viskas dėl to, kad paštininkas nesugebėjo rasti vaiduoklių namo, kuriame mes gyvename. Taip pat nebuvo sugebėta man paskambinti, kad atsiimčiau šūdus pašte.

Mūsų pastatas – milžiniškas, bet kažkodėl plika akimi nematomas. Nežinau, bet turbūt dėl naujumo ir dėl to, kad Google mapsuose jo nėra, jiems dabar taip sunku pristatyti tuos man gyvybiškai svarbius reikmenis… Mūsų pastato nerado net policija – teko eiti susitikti po tiltu, 5-ios minutės kelio nuo namų. Normaliai.

Tikiuosi, kad spėjau su pašto lopais susisiekti laiku ir dar viskas baigsis geruoju. Bet jie tai neblogi melagiai, aš jums pasakysiu. Vienos siuntų statusas rašo: “Customer contacted to arrange delivery”. Niekas manęs nekontaktavo, išskyrus rūbus stalčiuose, kurie bandė su manimi susisiekti telepatiškai.

- “Pasiimk mane, Evelinute.” – verkė jie. – “Gyvenimas yra šūdo vertas, jei negaliu gyvuoti ant tavo kūno.”

Aš tikrai apsiverksiu. Aš taaaaaaip noriu rūbų. :(

Aš myliu daiktus (ir vyrus)

2009-05-27 | 02:23 | Šiek tiek info apie mane
27

bataisortaiKas gali būti blogiau už keturias valandas apsipirkinėjimo pramogų sostinėje “Akropolis”? Blogiau yra nebent BEVAISĖS ten praleistos valandos. Tačiau aš ne iš tų žmonių (kaip pvz., mano mama), kuriems niekas niekada nei tinka, nei patinka. Man asmeniškai tinka beveik VISKAS (tik babkių duokite). Todėl aš niekada negrįžtu namo tuščiomis (window shoppingo nelabai praktikuoju). Aš myliu daiktus. O jie myli mane. Jie visuomet nuo vitrinos taip į mane žiūri. Lyg vaikai iš globos namų į per Kalėdas užsukusią Zvonkę – jie ieško šeimininko. T. y. motinos.

So I bought the nicest pair of shoes today, some cotton shorts, a few books and some unnecessary stuff that I’ll never use (like eye shadows). Bet svarbiausia, kad batų nugara primena mano svajonių batų nugarą. Iš ten jie atrodo kaip kablai, nors yra tik vargani wannabe kablai – platformos. Bet man (kaip heels pradžiamokslei) būtent to ir reikėjo. Labai džiaugiuosi, kad šįkart nepirkau avalynės internetu, nes būčiau ėmusi vienu dydžiu didesnius. O po šiandienos šimto išmatuotų porų galutinai įsitikinau, kad imant batus su kablais/platformomis VISADA grindysreikia imti mažesnius (nežinau, gal normaliems žmonėms ir kitaip). Vienus kažkokius matavausi, tai vapšie prireikė trim šešto. Aišku, gyvenime pasitaiko ir visai prakeiktų batų. Pvz., vieni (labai labai gražūs), mažesnio dydžio, man neužsisegė per aukštą pakilimą, o štai didesni jau buvo per dideli. What a pity. Taip pat man nepavyko rasti kojinių, kokių norėjau. Tai nepirkau jokių. Neradau ir juodos bikinio apačios (turiu tik viršų, bo apačią kažkur praganiala). Nes pyderai arba parduoda visą maudymuką, arba uždeda šone savo kvailos firmos ženklą (kokį nors “Adidas” ar “Speedo”). Kartais dar kokių gėlių pripaišo.

Ir toliau ant grindų kraunu knygeles. Nes lentynose nebėra vietos. O papildomų nėra ne tik kam pakabinti, bet ir kam atvežti. Mūsų šeima visada pasižymėjo rankyčių neturėjimu. Viskas pavargau.

“Jaučiuosi išalkusi. Pletkų ir kitų žmonių nelaimių.

16

00bx1k68

Bet tai kaip sunku prisiverst mokytis. Neįsivaizduojate. Štai ir dabar – ką aš darau? Mokausi? Ne. Rašau postą ir skaitau vieno savo dėstytojo straipsnius. Nesakysiu pavardės, bet čia tas, kur šiuo metu susidėjęs su ganėtinai žinoma jauna rašytoja (kuri, tikiuosi, pagaliau baigė neakivaizdines studijas mano fake). Apie tai rašė praeito mėnesio “Nuo…Iki”. Žurnalų neperku, bet taip jau gavosi, kad sėdėdama solerkej pavarčiau. Ten pasakojo apie poras, kurias skiria… amžiaus skirtumas. Tipo, wow. Na, ok. Mano dėstytoją ir tą rašytoją skiria dvidešimt metų, bet ten rašė ir apie porą, kurią skiria vos aštuoneri metai. Koks čia skirtumas? Čia yra norma. 5-10 metų skirtumas yra norma. Jeigu vyras už mane vyresnis ketveriais metais, aš jį laikysiu metais jaunesniu. Ahaha. Tokia jau ta matematika. Na, bet aišku, aš tikiu, kad kartais pasitaiko ir išimčių. Maždaug kas tūkstantis devyni šimtai šešioliktas sutiktas bernas ir yra toji išimtis (never happened to me).

“Ei, o tau rimtai tokia didelė parkė dėl kablų? Galėčiau tau atiduoti savo sugebėjimą vaikščioti ant kulnų su viena sąlyga – turėsi man atiduoti savo nesužalotus gaurus.”

Beje, norėjau priminti ir pranešti nežinantiems, kad mano batų dydis yra 38. Kartais nešioju 37-ą, bet geriau nerizikuokite ir imkite didesnį. Čia vat kaip tik vasara artėja – gal kas norės mane pasveikinti artėjančių egzų proga.

“Pas mane pilna šūdų iš BODYSHOPO, bet ne dėl to, kad aš juos naudoju, o todėl, kad turiu maniją pirkti kremus. Nu jie ten tipo papus didna, šikną mažina. Aš kartą išsitepiau, papai neužaugo, tai ir padėjau į lentyną pelyti.”

OMG, kaip tik pamiršau pasitepti šiknos kremuku! Ciao.

P.S. Pagaliau nusipirkau “Victoria’s Secret” maudymuką. Dabar beliko įsigyti new (skinny and not very healthy) body. Iki šiol nesuprantu, kodėl galvojau, kad jie nešipina į Lietuvą.

pagetop

  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Senas BLOGas

  • Čia
  • Prašom laikinti

    Maistas Ausims on Facebook
  • Twitter

  • Follow Me on Pinterest