Nuo popkultūros nepabėgsi net miegodamas

2012-05-06 | 09:43 | Bullshitism
06

Šiandien sapnavau, kad gyvenu kažkokiame bendrabutyje su Lady Gaga ir dar keletu paprastų žmonių (kaip man – per paprastų). Šiaip Lady Gagos nedievinu, bet sapne pastaroji manęs per daug neerzino – na, kaip gali pykt ant tokio išsiblaškiusio žmogaus su šviesiu kaltūnu ant galvos? Nors kodėl ji negyveno viešbutyje, taip ir liko neaišku, bet bendrabutyje ji apsitojo, nes negalėjo rasti chatos.

Vieną dieną priena prie manęs viena iš ten gyvenančių bobų ir sako: “Tu įsivaizduoji, Lady Gaga man parekomendavo atseit dvi labai skanias kavas. Vienoje kavinėje toji kava kainuoja 10 eurų, kitoje – 20 eurų. Čia jinai norėjo iš manęs pasityčiot, pavaidint prieš mane turtingą selebritę?” Čiut nenumiriau iš gėdos… Kaimiete tu nx, patylėtum geriau.

Teko Lady Gagą ginti. Sakau: “Lady Gaga tikrai tau nerekomendavo tų kavų iš blogos valios – greičiausiai jos ir yra labai geros. Ir giliai abejoju, kad ji apskritai žino, kiek jos kainuoja.” Ši situacija sapne privertė mane susimąstyti – kodėl varguoliai nori, kad juos suprastų, tačiau kitų jie suprasti nesugeba? Žodžiu, likau pikta. O ta boba tai mane nervuoja. Ačiū Dievui, neatsimenu nei vardo, nei veido.

Dar sapne Lady Gaga pasišlykštėdama man dėstė, kad Jennifer Aniston valgo kažkokį sveiką šūdą – košę malošę kažkokią (kas yra netiesa, Jennifer valgo vištienos krūtinėlę). Pasišlykštėdama, nes ji pati minta burgeriais bei bulvytėmis ir tik kartais pasidietina. Likau nustebusi nuo tokio pareiškimo, nes visi mes puikai žinome, ką Gaga rašė savo Tviteryje (beje, Gaga mane followina, LOL*).

Sapną vainikavo vienas malonus vaikinas, gyvenantis mūsų bendrabutyje, kuris dėl kažkokios priežasties paprašė pasinaudoti mano tualetu. Nedvejodama daviau jam leidimą su mintimi, kad “tas kultūringas tai man nieko gi ten nepridirbs”. Deja, klydau, nes užsimaniusi pamyžti radau apmyžtą dangtį. Negalėjau patikėt tuo, ką išvydau – iki dabar man akyse stovi ta geltona spalva.

Tas bernas buvo malonus ir gerai valgyt gamino. Bet kai manęs paklausė, ar jis gerai gamina, atsakiau griežtą NE. Viską gerai apgalvojusi nusprendžiau, kad gebėjimas taisyklingai myžti priklauso gaminimo skillsų grupei. Nu, tai bendrai paėmus šūdinai jis varo, lochas.

 

 

*Taip yra dėl to, kad akaunto atsiradimo pradžioje, jos žmonės bandė followinti back visus savo followerius. Taip jie darė su pirmais 139 tūkstančiais, po to turbūt pavargo maigyti – dabar followerių yra 23 milijonai. Aš pati Gagos nebefollowinu, nes nusibodo tie jos “Little Monsters”.

Niežti galvą

2011-02-27 | 21:28 | Bullshitism
27

Paskutinių porą naktų sapnavau savo exus / šiaip bernelius. Po vieną per naktį. Kažkaip nemalonu buvo sutikt. Su vienu reikėjo važiuoti iš Šeškinės į centrą. Sakiau, kad kviestų taksą. Sako, išprotėjai. Sakau, o tai kaip kitaip nuvažiuosi? Sako, mikriuku. Sakau, a. Neveltui ex.

Man atrodo, šitie sapnai buvo lyg atsisveikinimai. Nes turiu įtarimų, kad šitų žmonių daugiau niekada gyvenime nebesutiksiu.

Tikiuosi dėl to, kad kažkada ne už šimto metų išsipildys mano svajonė ir aš nebegyvensiu Europoje.

One of those days

2010-05-06 | 13:00 | Inner city life
06

Vakar sutikau geriausią taksi vairuotoją pasaulyje. Jis negalėjo manęs rasti, bet nujautė, kad ta vargšė mergaitė, sėdinti ant bordiūro ir yra Evelina, kurios jam reikia. “Evelina!” – pašaukė jis mane. Aš pradėjau bėgti link jo. Įšokau į taksą ir mes pradėjom kalbėt. Pradžioj jis man pasakojo, kaip sunkiai manęs ieškojo. Sako – taip gerai pažįstu šitą rajoną ir nerandu. “Aš juk čia (E9) gimiau.” Sakau – “Ane? Rimtai? Kurioj gatvėj tiksliai?” Tada jis pasakė gatvės, kurioje gyvenu, pavadinimą.

Šiaip visa vakarykštė diena buvo nenormali. Vakare nuo nuovargio jau sunkiai susikalbėjau su kuo nors. “I’m so lost… that I even got lost.” Pamenu pasakojau draugams, kaip man patinka, kai žmonės moka tinkamai naudotis pinigais. Tada iš banknoto pradėjau sukti triubelę.

(banknotą sukau tik dėl vaizdo – visai neplanavau jo naudoti pagal paskirtį)

Visą dieną vainikavo rytinis sapnas. Sapnavau, kad Londono undergrounde yra… jūra. Anyway, sapnas pavirto košmariška machinacine istorija apie bernus. Sukčiavau, kaip ir visą gyvenimą, bet šįkart mane PAGAVO. Paskutinė scena: bėgu iš murzinos jūros pilnos gyvačių ir visokių pabaisų. Atsibudau pašokdama iš lovos.

An issue to discuss: INTUICIJA

2010-01-22 | 04:31 | An Issue to Discuss
22

Šiandien, kai mano kojos mirko tazike, o akys žiūrėjo į nuo šalčio paskubom einančius žmones Vilniaus gatvėje, staiga sucypsėjo mano telefonas. Mano telefonas cypia bjauriomis melodijomis. Nes normalias pašalinau ir neina jų dabar persikelt kažkodėl. Ai, žinau, kodėl – nes neveikia bluetoothas ir nerandu laido. Krč, px. Gauta žiniutė buvo gera. Tai buvo gera naujiena. Vos neapsimyžau. Gal iš laimės, o gal dėl pėdų, mirkstančių karštokam vandeny.

Vakarop iš to džiaugsmo begalinio net ėmė skaudėti galvą. Išgėriau tabletę. Pasėdėjau su svečiais. Mama sutaisė mano paltą. Aš susidėjau čemodaną. Pakroviau telefonus. Nepasitikrinau e-mail’o. Nenuėjau miegoti anksčiau.

Nes aš negaliu eiti miegoti, kol nesugalvojau, ką sapnuoti. Tai yra būtina tam, kad patikrinčiau, ar veikia mano naujausias išradimas. Aparatą pavadinau “Patarėju”. Patarėjas gyvena smegenyse, bet jomis nesivadovauja. Jis – lyg nepriklausoma sala smegenų vingių respublikoje. Aparatas veikia labai paprastai. Kai mane kankina koks nors klausimas, mintyse aš jau turiu susigalvojus kelis atsakymų variantus, bet nežinau, kuris iš jų yra teisingas. Smegenys sako viena, širdis sako ką kitą, o horoskopas apie tai išvis nekalba. Tada suveikia aparatas. Aparatas veikia smegenis panašiai kaip gastroezofaginis refliuksas veikia skrandį. Protas apsinuodija galvojimu dienos metu ir naktį “atpila” man sapną… SU ATSAKYMU.

Greičiausiai tą atsakymą aš pasąmoningai žinojau pati. Bet dėl visokių išorinių faktorių nesugebėjau jo nustatyti. Atsakymas sapne apsireiškia kaip įvykis post factum. Na, maždaug: jeigu mane kamuoja klausimas “daryt taip ar nedaryt?”, sapnas parodys, kas nutiks, jei aš tą padarysiu. Ryte galėsiu nuspręsti, ar noriu tokio rezultato, ar vis tik geriau pasėdėk tu tyliai vieną kartą.

Gaila, kad ne visada prisimenu, ką sapnavau. Gaila, kad tie atsakymai toli gražu ne visada yra tokie, kokių norėčiau… Na, ką padarysi. Teks tobulinti technologijas eksperimentuojant. Gal turit kokių patarimų?

Beje. Kodėl paso nuotraukos visada tokios baisios?

Man liūdna nežymiai, bet išgerti nenoriu

2009-07-26 | 01:40 | Šiek tiek info apie mane
26

Stovėdama vonioje priešais veidrodį ir kažkokiu žydru kosmetologės eliksyru iš sidabrinio maišo skaulaudama savo mėlynais paakiais puoštą veidelį, staiga atsiminiau vieną smagią istoriją. Apie tai, kaip pasiklydau Londone prie namų ir netyčia užėjau ne į tą chatą (tame rajone – visi namai vienodi, o man kažkodėl pasirodė, kad pamečiau adresą). Užėjau į lietuviškai kalbančių pusnuogių bernelių “užeigą”. “Užeik, užeik.” – sako jie man. Teko išeiti.

Picture 7

Vakar aš nusprendžiau, kad ir Vilniuje galima neblogai praleisti laiką, bet su sąlyga, kad turi daug babkių. Nes kitaip čia išprotėsi iš nuobodulio. O vat jeigu gali sau leisti prabangiai svaigintis, bus gerai ir Vilniuje. Realiai tai visur gerai būna tokiu atveju. Todėl mano sunkiai galvai galiausiai dašilo, jog daug geriau būti normaliame didmiestyje + su daug babkių. Žodžiu, ir vėl minusiukas sostinės pažymių knygelėje. Savaime aiškias išvadas galima ir nutylėti.

Picture 8

Kai kurie mano vyriškosios lyties draugai vis man papasakoja, kaip mane sapnuoja. Paprastai tos istorijos mane prajuokina. Nors iš tikrųjų tai aš turėčiau jaustis nejaukiai, nes paprastai sapnuose jie su manimi miega. Jaučiu, aš pati nė už ką nerasčiau savyje tiek drąsos, kad pasakočiau kitiems apie savo ištvirkėliškus nuotykius miegant. Buvo toks vienas, kuris man labai patiko. Taip, kad net negaliu pamiršti. Kartais pagalvoju, kad reiktų visa tai perkelti į realybę ir patikrinti, ar turiu raganiškų galių nuspėti produkto kokybę ir šiaip ateitį.

Picture 9

Vakar draugas, su kuriuo retokai matomės, man pareiškė, kad labai pasikeičiau. Sūkizmo link. Nepasakyčiau, kad ši pastaba labai mane pradžiugino, nes aš visiškai nesiekiu būti blogietė. Man atrodo, kad su amžiumi manyje tiesiog sumažėjo naivumo amount’as, tapau egoistiškesnė, abejingesnė kitiems. Tai va. O šiandien kitas draugas man pasakė, jog aš esu kažkiek pasikėlusi. Tai tada pasakiau jam kažką tokio – “Ką tu nori, kad aš čia dabar pulčiau verkti ir teisintis? Gali nesvajoti – to niekada nebus.” Nes aš realiai tai atsakinėjau taip, kaip į mane kreipėsi. Nemanau, kad tai – pasikėlimo požymis. Dar prieš kurį laiką man buvo primesta lengva arogancijos forma, bet dabar tas žmogus pasakė, jog tai nėra bloga savybė – ji atseit padeda atbaidyti kaimiečius. True, true. Bet kartais aš būnu super maloni ir visiškiems idiotams iš gūdžiausio kaimo, jei tik tas man naudinga tuo metu. Todėl neapsigaukite, mieli nedraugai*. 🙂

*Tik jau nesakykite man, kad ir vėl buvau bjauri. Muamuamuamua.

Miegojau dvi valandas ir žiauriai vėluoju

2009-07-20 | 14:15 | Šiek tiek info apie mane
20

Šiandien sapnavau, jog gyvenu Nidos pakraštyje, kažkur Purvynės apylinkėse. Tačiau toje vietoje, kur turėtų būti marios yra jūra. Krantas – labai gražus ir aplinkui labai ramu. Lyg aplinkui niekas negyventų. Man susidarė vaizdas, jog tai buvo 19 a. pabaiga – 20 a. pradžia. Ta prasme, tolimajame horizonte nesimatė “Čiliako”. Mano kaimynystėje gyveno dvi moterys – Eva Longoria ir havajietiškos išvaizdos stamboka namų šeimininkė platforminiais batais. Aš viską stebiu lyg iš šono. Havajietė sako Evai, kad “nors mes ir gyvenam užkampyje, bet juk kartais aš važiuoju apsipirkti ar šiaip į miestą, todėl reikia rūpintis išvaizda ir turėti normalių batų porą”.

Tada aš persikeliu į kitą vietą (už kokių 300 metrų) toje pačioje mistifikuotoje Nidoje. Ten gyvena religinga aristokratų šeima. Visi jie mokėjo lenkų kalba, kaip ir pridera aplenkėjusiai ano meto lietuvių dvarininkijai. Nors jie patys – visai ne lietuviškos kilmės. Greičiau amerikoniškos. Vieno vardas buvo Mackenzie. Tas man patiko, nes gražiai grodavo lauke kažkokia balalaika. Kitas buvo mulatas (spėju, įvaikintas), kuris nekentė juodaodžių. Aš stebėjausi, kaip jis dar nenuėjo Maiklo Džeksono (ne tik dantų balinimo) keliu. Buvo ten ir senė kažkokia a la auklė. Ir mokyklinio amžiaus vaikų. Jie visi – labai mandagūs žmonės. Ir aš vis ateidavau pas juos į svečius. Bet vieną dieną kažkas negero įvyko ir visa jų šeimyna staiga ėmė manęs nekęsti. Jau kažką Evelina bus iškrėtus. Esu įsitikinus, kad šis sapno momentas yra tiesiogiai susijęs su prieš miegą perskaityta naujiena apie Račo švietėjiškas iniciatyvas. Na, bet žodžiu, aš desperatyviai norėjau grįžti į šeimą, tačiau nežinojau, kaip tą padaryti. Nusprendžiau eiti aplinkeliu – per vaiko žopą. Pasiūliau jam pusę “Marso” (taip norėjau jį papirkti), nes kitą pusę pati suvalgiau. O po to suskambo telefonas.

“She’s gullible, I’m bored — we’re perfect for each other.”

14

picture-28

Šiandien sapnavau baisiausią košmarą ever – kad aš susiradau darbą ir jis prasideda 7.00 ryto. Baigiasi – 17.00. Dirbdama aš stengdavausi atsigulti anksčiau, kad tik rytinė katorga mažesnė būtų. Bet žinoma, nifiga neužmigdavau be keturių. Tada jau kokią devintą ryto pradėdavau skaičiuoti – KUO KADA JAU TOS PENKIOS? Nenoriu dirbti niekada… 🙁 Nebent darbą namuose. Savo pačios sugalvotu grafiku.

Niekada gyvenime daugiau nebegersiu TO ŠŪDO. Aš realiai TOKIŲ ŠŪDŲ niekada ir negeriu, bet baigėsi vynas, o po ranka kaip67140_800_3a7abe tik pasimaišė TAS ŠŪDAS. Negeriu aš rudų, bet visko pasitaiko. Todėl (būdama pripratusi tik prie vyno, vodkės, vodkės, vodkės ir šampės) vakar ryte grįžau kaip lavonas, išmėčiau viską po kambarį, ne tik nenusiploviau makiažo (čia kas antrą kartą taip būna), bet ir nusirengti nesugebėjau. Ačiū Dievui, užteko proto nusiimti kelnes. Bet visokie ten liemenukai ir kita komfortą miegant užtikrinanti atributika liko ant manęs. Auskarai (trys poros) man turbūt labai trukdė miegoti, todėl ryte radau juos padėtus ant svarstyklių prie lovos. Tikriausiai buvau sušalusi, nes kojas man šildė skirtingų spalvų kojinės.

Ir vis dėlto aš tokia protinga tampu, kai išgeriu. Patys geriausi sprendimai ateina būtent tuo metu. Tais atvejais reikia skubėti ir padaryti, ką esi sugalvojęs, kol galva neišsiblaivė. Nes ryte viskas atrodys kitaip. Dingsta ir drąsa, ir ryžtas, ir noras. Ateina pachmielas, neretai su savim pasiimdamas ir moralkių dozę. Vienžo, racionalumi – NE.

Beje, grožio miegas tikrai veikia, nes vakar aš miegojau visą dieną su pertraukomis, o šiandien veidrodyje išvydau nuostabų rezultatą. Vaizdas – kaip po kosmetologės procedūrų. Kita vertus, nemiegojusi dvi paras aš atrodau DAR GERIAU. Cigaretės, alkoholis ir kiti priedai labai nuostabiai nuvargina veidą, o pamėlę paakiai man puikiai tinka. Ir žandų nebelieka. Labai gražu.

Man nė kiek nerūpi saldumynai, tačiau šiandien aš noriu torto. Kokio nors su kondensuotu pienu ar panašiai. Net nežinau kodėl. Anyway, jokio torto nebus. Manęs laukia nebent sportinės bausmės už dvi pernelyg tingias dienas. Va taip va. Na, ir “How I Met Your Mother” dar reik pažiūrėti.

“Jei neklausysi mamytės ir tėvelio, Kalėdų senelis tau atneš tik dešrelę su šonine.”

2009-05-23 | 20:50 | This is the Life
23

picture-3

Šiandien sapnavau “Facebooką” ir kad kažkoks vaikinas man komentuoja statusą – “Tu esi liekna”. Šis sapnas parodo, kas yra UFB galvoje. BBB (boys, body, bullshitting online) – šitie trys dalykai. Nieko kito ten kaip ir nėra.

Vakar mieste blioviau nedidelį balių, bet žiauriai tingiu apie tai šnekėti. Todėl trumpai: buvau “Cozy” (One more bottle of wine, please!), “Tarantino” (Tu gal jau nebegerk.), “ŠMC” (Nebandyk manęs apgauti, kad nuo plaformų skauda kojas.), svečiuose (Daryk kratą didžėjaus namuose.)

Sustokime ties svečiais. Ten iš manęs ėmė interviu. Pati filmuotos medžiagos dar nemačiau, bet man sakė, kad atrodau “gatava, bet PROTINGA”.

– Tik montuodamas iškirpk tas vietas, kur aš atrodau girta.
– Jo, gatavumą reikia konvertuoti į antigatavumą, bet neturiu pluginų.

picture-151

Tiesą sakant, neprisimenu pusės, ką kalbėjau. “Neprisimeni, ką kalbėjai? Logink kitą kartą. Daugiau neisi į miestą be mikrafo.” Ištrauka iš interviu:

– Kodėl tu myži ne viena?
– Todėl, kad aš myžu su žmonėm. Ta prasme, kaip tu pisiesi su žmonėm, o ne vienas, taip tu ir myži ne vienas. Nes pistis vienam – lieva. Myžti vienam irgi yra lieva.
– Žmogus gimsta vienas ir miršta vienas, tai kodėl jis nesipisa vienas?
– Aš atsiprašau, bet kai motina pagimdo vaiką, jis būna ne vienas. Jis būna šalia savo motinos. O vakarietiškais atvejais šalia motinos dar ir vyras stovi. Ir žiūri į ją. Į tą melžiančią karvę. Kuri melžia savo, blet, vaiką.

Etc. etc. etc…

picture-13

picture-6

Tiems, kas laikosi dietos siūlau dažniau lankytis puslapyje this is why you’re fat. Vaizdai puikiai mažina apetitą. Patartina žiūrėti prieš kiekvieną valgymą.

Skanaus.
– O žinai ką, brangute? Aš mielai dabar sukimščiau kad ir tokį ŠŪDĄ. Ir iššikčiau dar iš jo “Statoilo” bybį su šonine. Ant “Vilniaus vartų” stogo.

picture-181

Konclagerio miegas

2009-05-20 | 00:10 | This is the Life
20

Kiek laiko aš buvau dingusi? Parą? Daugiau? I was recovering from my bipolar disorder but now I am finally back for goooood.

“Sek mintį, nes lupsiu skūrą. Ir iš viso – ką tu dabar veiki? Kodėl neateini pas tėvą su maisto prikimšta pintine, iš kurios kyšo vyno butelio kakliukas tau? Noriu tave nufilmuoti išlipančią iš autiko ir mojančią skarele. Žiurke, blt, kodėl tu nepadarai TO? Tau atostogos kam duotos? Nepisk čia tik erazmusų man.”

Niekaip negaliu suprasti vieno dalyko. Kodėl, kai pageri mieste ir jautiesi vidutiniškai (nu taip pakenčiamai – nelabai stipriai) girtas, grįžus namo staiga tampi mėsinių galvijų tvarte prisigėrusia kiaule? Čia gal dėl to, kad viešumoje tave supo atspindį veidrodyje primenantys gyvuliukai, su kuriais visai neblogai sekėsi rasti bendrą kalbą. Skirtingai nei namie su kokia motina, kuri sako, kad mirsi nuo alkoholizmo “kaip neseniai padarė mūsų kaimynas trimkažkelerių metų”. Aš net nebuvau girta (nu, beveik). Tik labai smirdėjau cigaretėm (kažkaip norėjosi rūkyt vieną po kitos). Nu, ir kas čia tokio? Juk visi normalūs jomis smirda. Bet baisiausia yra tai, kad po tų degustacijų negalėjau naktį užmigti, nes mane kankino senas VISŲ draugas PACHMIELAS. O keltis tai šeštą turėjau. Nes aštuntą valandą manęs laukė labai svarbūs reikalai bei už tarybinio prekystalio sėdinčios siurbėlės (pinigų ištroškusios paštininkės).

Per stebuklą sugebėjau trumpai numigti ir netgi susapnuoti porą nesąmonių (kurias atsimenu kaip niekad gerai). Veiksmas – manau, kad tai buvo Šiaurės Amerikos Kordiljeros. Aš stovėjau kalno viršūnėje (apačioje – labai gražus vaizdas) ir niekaip negalėjau nusileisti, nes bijojau aukščio ir buvau įsitikinusi, kad mirsiu, jei žengsiu bent vieną žingsnį tais baisiais laiptais. Bet likti viršuje negalėjau, nes apačioje turėjau kažkokį mytą ir tas žmogus man jau skambino, kad paskubėčiau, nes liko penkios minutės iki sutarto laiko. Buvau įsitikinusi, kad nespėsiu, tačiau netrukus mane išgelbėjo kažkoks vyras (±30 m.). Su taksu jis nuvežė mane apačion (kodėl pati takso nesugalvojau išsikviesti – neaišku) pas (ahaha) kitą vyrą (irgi panašaus amžiaus), su kuriuo ir turėjau susitikti. Tada aš atsisėdau ant bordiūro ir pamačiau, kad iš mano leškos bėga kraujas. Tai buvo panašu į uodo įkandimą. Rankinėje susiradau servetėlę (balta servetėlė buvo iš kažkokio kabako, nes ant jos puikavosi raudonas kavos firmos logotipas), su kuria vėliau nusivaliau kraują. Murziną sėrvetėlę padaviau vyrui. Nepaisant to, kad servetėlė buvo kraujuota, jis ja nusivalė savo prakaituotą kaktą (lauke buvo karšta). Man buvo keista, kaip jam ne šlykštu. O tada aš atsikėliau anksčiau už žadintuvą.

Pasak internetinių sapnininkų, žaizdos, kraujas ir uodai reiškia ligas, o stovėjimas kalno viršūnėje – pergalę. Bet aš iš šito sapno norėčiau išpešti daugiau info.

He’s not gonna kill us. He’s not that nice.

2009-05-07 | 02:28 | Šiek tiek info apie mane
07

Ką reiškia, kai suspanuoji, jog žaidi Super Mario? Mano sapne buvo toks vienas durnas momentas. Aš tipo peršoku tą bacilą, kurios negalima paliesti, apsidžiaugiu, kad dar ne metas geimo oveiriui, kai staiga mane ištinka lengvas šokas, kuris pakeičia mano likimą negrįžtamai – peršokusi bacilą aš užsoku ant vėžlio. Ir tada mane vis tik ištinka GAME OVER, kurio aš taip norėjau išvengti.

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook