Nyžajsk jausmajs, ponial

2009-05-10 | 00:43 | Gyvenimo tiesa
10

Jau nuo neatmenamų Bizantijos imperijos laikų žmonėms, gyvuliams, žemės kirminams ir kitiems mūsų planetos gyventojams buvo gerai žinoma, kad neištikimybė – negeras dalykas. Tačiau apie tai, kaip reikėtų traktuoti neištikimųjų bendrininkus (t. y. tuos, kurie nieko neišduoda, bet šoka jonvabalių meilės šokį su įkalintaisiais santykių narve) pradėta kalbėti tik 1487 metais, inkvizitorių vadovėlyje “Raganų kūjis”. Knygoje kalbama apie žmones, mėgstančius daužyti/valdyti kitų žmonių likimus. Anuomet juos vadindavo eretikais, nes jie atseit tikėdavo ne tomis vertybėmis, kuriomis reikia. Tuo metu valdingumas ir pislumas dar nebuvo laikomi dorybe. Žmonės labiau vertino kilnumą, atsidavimą bei saviapgaulę. Turgavietėse buvusios prostitutės prekiaudavo nekaltybės diržais. Pasak naujausių “Dabartinės lietuvių kalbos žodyno” leidimų, dabar tokios moterys vadinamos raganomis, o vyrai – donžuanais (rečiau – alfonsais). Šiais laikais jų nėra tiek jau daug. Raganos ir donžuanai gimsta kiekvieno amžiaus 87-aisiais metais. Toks skaičius pragaro valdovų pasirinktas neatsitiktinai. Būtent 87-aisiais Lietuvą ištiko krikštas (1387) ir pirmą kartą buvo išspausdintas minėtasis “Raganų kūjis” (1487). Taigi šiuolaikinių pabaisų gimimo liudijimuose galima rasti skaičių “1987” (būtinai patikrinkite savo “Facebooko” draugų skiltį “info”).

Apie juos neseniai rašė netgi The New York Times – “they’re getting off on power”, o štai Vakaro Žinios liūdnai pranešė, kad “demonai degtinę geria dažniau nei kitų visuomenės sluoksnių respondentai”. Statistikos duomenimis, raganos kartą per porą metų mėgsta pažiūrėti į svetimus bernus. Tačiau kai šie atsilaisvina, raganų interesas sumažėja iki nulio. Kaip rodo Adomo, Ievos ir Evelinos patirtis, uždraustas vaisius – daug skanesnis. Tačiau inkvizitoriai (g. 1981) nenori girdėti jokių pasiaiškinimų. Šią patologiją turinčius žmones jie teisia viešai Katedros aikštėje ir spaudoje vadina geimeriais (mėgstamiausias žaidimas – “Playing with Fire”). Nors žurnale “Psichologija TAU” teigiama, jog žaisti jausmais mėgsta abi priešingos stovyklos.


Mergaitė (spėjama, auganti ragana) ir vyras žaidžia kroketą.

Kita vertus, niekas niekuomet nepyktų dėl kažkokių ten žaidimų. Bet esmė yra tame, kad žaidėjai net ir dalyvaudami žaidime sąmoningai, prieš žaidimą pamiršta susitarti dėl taisyklių. Net ne dėl taisyklių. Kokios gali būti taisyklės, kai vienas prieš lošdamas partiją varo į “Žaislų planetą”, o kitas – į golfo aištelę?

Mergaitė ir vyras žaidžia kroketą po “Monopolio” partijos.

Jau daugelį metų bene populiariausias pasirinkimas žaislų parduotuvėse – ne itin romantiškas stalo žaidimas “Monopolis”. Jame viskas sukasi vien tik apie pinigus, butus Vilniaus, Londono, Berlyno, Niujorko ar kito didmiesčio geriausiuose rajonuose ir pan. O štai nedidelei daliai damų kažkodėl patinka elegantiškesni sprendimai. Pvz., kroketas. Nuotraukose matyti, kaip reikia žaisti šį žaidimą. Akivaizdu, jog žodis “flamingas” etimologiškai yra glaustai susijęs su žodžiu “falas”. Statistikos departamento duomenimis, ištekėti besiruošiančios moterys renkasi dar neįprastesnį variantą – taip vadinamąjį “bridal camp” (google it). Ten jos žaidžia kareivėlius.

I’m done. O Jūs čia galit sau  ir toliau pramogauti. Nors ir NAMUS sužaiskite. Tuo tarpu aš dar kartelį pabandysiu atsipjauti pernai užšaldyto literatūros mokslo pyrago gabaliuką. Nesąmonių fone:

Žiauriai užšalęs. Man atrodo, tuoj sulūš peilis. O aš taip ir liksiu alkana.

picture-19

Mėnulyje brangsta pašto išlaidos

2009-04-16 | 04:16 | Šiek tiek info apie mane
16

“Mokykis kablus nešiot. Nieko sudėtingo, tik skauda kojas. Aukotis reikia dėl grožio bet kokiu atveju. Skausmas – px. Seksas ir nemokama byčka atpirks. Ble, aš šneku kaip tu. O čia tai yra pzda… Einu pakalbėt su kokiu profesoriumi.”

Žiūrinėju aš ir toliau tuos kvailus batus (bele nesimokyti, u know) ir niekaip negaliu išsirinkti… Ši bėda mane vargina nuo tada, kai išvydau juos. Jie manęs nori, bet aš negaliu jų nusipirkti. Kaip sakė mano draugė, tokius batus turi pirkti zuikiai, o ne tėvai. Ir juo labiau jų negalima pirkti už savo prakaitu uždirbtus pinigus. Kadangi prakaito aš privengiu, o ir zuikį šiais laikais išvysi nebent per žiūronus stebėdama Mėnulio gyventojus, šitoms mieloms basutėms vasarą puošti mano kojų neteks. Labai gaila, nes iki grožio joms (kojoms) trūksta kaip tik šitos vienintelės batų poros. Reikalauju užuojautos.

Peržiūrėjusi trilijoną įvairiausių batų porų, aš pagaliau supratau vieną dalyką – geriausiai atrodo aukštakulniai, kurių kulno aukštis yra kažkur aplink 5 inches. Todėl aš sugalvojau, kad iki Naujako norėčiau ĮVALDYTI (t. y. ne tik nusipirkti, bet ir išmokti vaikščioti) būtent tokius. Mano svajonių batų kulnas būtinai turi būti 13-os centimetrų aukščio, nes šis skaičius yra labai simboliškas – pasak raganų, jis neša nelaimę. Kadangi man patinka rizika ir šampanas, noriu vaikščioti su kiekviename žingsnyje manęs tykojančia sulaužyto sprando galimybe.

Laiko liko labai nedaug. Motyvacijos irgi nelabai yra (kol kas). Bet aš tikiu kalėdiniais stebuklais. Ir pranašingais sapnais. Kažkada sapnas man liepė rūkyti kitas cigaretes. Aš taip ir padariau. Galbūt dabar susapnuosiu Perkūną, besikesinantį į mano galvą. O nuo mirties mane išgelbės tik kulnas, kuris galingiausio senovės lietuvių dievo šūvį nukreips tiesiai į ilgą, kabantį, pyragaičio formos auskarą.

Taip, taip. Times are tough.

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook