Išteku

2010-08-12 | 17:12 | Bullshitism
12

Norite tikėkite, norite ne… bet šiandien aš išteku! Prašom mane nuoširdžiai sveikinti bei kuo plačiau praverti savo pinigines. Sąskaitos numerį pavedimams daryti sužinosite parašę elektroniniu paštu: user.friendly.biatch@gmail.com. Laukių Jūsų laiškų! Ir ypač – PAVEDIMŲ.

Vestuves minėsime gan kukliai, bet balta fata (dievinu šį rusizmą), balta suknelė, balta mišrainė, balta staltiesė, žydra gumytė (ar kaip ten ją vadinate?) ir be abejo, žavus jaunikis, turėtų būti savo vietose. Oh em gee, I’m so excited!!!

Vienintelis dalykas, kuris mane neramina šiuo metu yra mano pilvūzas. Jis – toks išsipūtęs, kad bijau, jog svečiai pamanys, kad tuokiamės iš reikalo. Skubu paneigti šį potencialų gandą.

Na, ir pabaigai… Linkiu Jums sugauti mano puokštę!

UFB kelionių rubrika. Lietuva.

2010-06-17 | 00:37 | Inner city life
17

Lietuva, be abejo, visuomet turi kuo pradžiuginti joje apsilankiusį žmogų. Kaip bebūtų keista, šįkart kalbu visai ne ironiškai.

Į Stanstedą, kaip visada, keliavau apykomė (ar apykominė? – kalbininkai, pasakykite Jūs man), liūdna ir tuščiomis nelabai švarių džinsų kišenėmis. Nors, tiesą sakant, jose gal vis tik ir buvo kokios kelios apsnargliuotos servetėlės ir gal dar koks žiebtuvėlis. Tokiais atvejais man visada patinka skaičiuoti – kiek pinigų yra šioje kortelėje, o kiek šioje? Šioje kortelėje yra kem litų, o štai anoje – gal net kokie du svarai. Kavą pirksiu iš lietuviškos, laikraštį ir limonadą – iš angliškos. Ekonomija. Miau. LOL. Bomž.

Oro uoste mane pasitiko Miss Dubauskaitė. Važiuodamos aptarėm rytdienos “Sūpynių” planus ir išsiskirstėm po skirtingus Vilniaus tapkių kiemelius (“Vilniaus tapkių” terminą pavogiau iš Karolio Jachimavičiaus – atsiminiau kažkaip seną jo komentarą). Totorių gatvėje lijo lietus, bet mano laimei, jam nebuvo ką nuplauti – aną pachmielną dieną makiažo užsidėti aš nesivarginau. “Kaip keista tave matyt be make-up’o… Evelina, gal eik pasidažyk?” Atsakydama sumurmėjau kažką tiek nuobodaus, kad net neatsimenu ką. “Ir papai tavo sumažėjo.” Haha. “Čia dėl to, kad nepasidažius.” – tariau aš. Visi nusižvengė, damušiau vyną ir neilgai trukus jau sėdėjau prie savo nelabai gyvo Maco bei bandžiau dirbti. Kol nedingo elektra. Nusistačiau budilniką šeštai ryto – padarysiu vakarykščius darbus mol. Tačiau kai atsikėliau, paaiškėjo, kad dingusi elektra pradangino ir pagrindinį mano darbo įrankį po kompo – internetą (trečioje vietoje – mano galva). Tiksliai neprisimenu, bet man rodos, ta proga anądien nusilakavau nagus. Ai bendrai NE. Persigalvojau, nes “kam man čia reikia tokių dalykų į ‘Sūpynes’ važiuojant?”

Kaip gerai buvo “Sūpynėse” visi jau aprašė, aptarė ir pritagino negražių fotkių. Todėl užteks, jei pasakysiu tiek, kad po šio festivalio galbūt netgi imsiu mėgti open airus. Kai pasakiau, kad atvarau, niekas manim netikėjo, kol nepapostinau ant savo Facebook wall’o skrynšoto su lėktuvo bilietų datomis. Be abejo, dar vis labai mėgstu dušus bei taksus, tačiau 5-litriakas padangų sulos ir purškalas nuo vabzdžių už 9 Lt pomėgius gali apversti aukštyn kojomis.

Pjoviau ilgai. Labai ilgai. Kai pagaliau nusprendžiau prigulti, tesugebėjau pasakyti du dalykus – “man silpna” ir “prapisau telefoną”. Na, ir dar trečią – “einaną, dubakas”. Atsikėliau po kokių trijų valandų, nes nebesimiegojo ir norėjau aplankyti į tualetą. Shn ant slenkččio man įkišo jointą į burną ir netrukus supratau, jog į lovą nebegrįšiu. Ką veikėmė aną dieną puikiai iliustruoja ši nuotrauka:

Sekmadienio vakare mes važiavome namo ir aš kažkaip paklausiau – “Kiek valandų?”. “Penkios.” – taip nuskambėjo atsakymas. Deja, aš niekaip negalėjau suprasti ryto ar vis tik gal jau vakaro (?!). Šią mįslę man išspręsti padėjo laikrodis, rodantis “17.00”.

Anyway, grįžtant prie bendrų įspūdžių būnant Lietuvoje, galiu pasakyti, kad niekas čia per daug nepasikeitė. Šeima dar vis šneka tą patį nuobodų šūdą tačkoje, kaip ir visą gyvenimą; kavinėse dirba tie patys padavėjai; sėdžiu ant tų pačių Mokytojų Kiemelio divanų.

Šiandien nuvariusi į IKI vos neįsivariau infarkto. Kažkodėl man atrodė, kad tiek čipsai, tiek sultys kainuoja apie du litus. Ką jau kalbėti apie marinuotus agurkus po keturis litus. Aš maniau, kad tie sloikai – pigiausias daiktas visame prekybos centre. Londone už sultis moku nuo svaro iki dviejų – tai man čia kaip litas. Tas pats liečia ir marinuotą šlamštą. O va Lietuvoj keturis tenka (už šlamštą) mokėt. Tačiau kad ir gerokai pabrangusios, cigaretės man (Ačiū Dievui) atrodo neįtikėtinai pigios – visiškas BARGAIN.

Tikiuosi, šiom dienom papostinti dar ką nors apie tėviškę. Na, o kol kas užteks ir tiek – nusivėlinau nx. Pavargau.

Varškelė

2010-06-14 | 11:42 | This is the Life
14

Suicidal ir mane džiugina tik senas Speed Garage šiandien.

Sūpynės buvo amazing, now paying the price.

O Jūs gyvi? Kaip patiko ir t. t.?

Hello kids

2010-06-09 | 23:59 | This is the Life
09

Na, tai ką. Ką ką ką ką ką. Ką nx?

Po paros būsiu Lietuvoje.

O tada – straight away to SŪPYNĖSSSSSS.

Woohoo. Taip nenoriu į tą Lietuvą, bet bent jau Kačielios mane guodžia. Žadėjome su Lempa zagarat’.

Jau įsivaizduoju.

Nepamirškite pasiimti akinių.

xxx

Kaip gyveni, Lietuva?

2010-04-28 | 13:23 | This is the Life
28

Aš tai sėdžiu Ispanijoj, vargo nematau. Atostogų neėmiau, dirbu mol. Oras – puikus, bet pas juos čia dar atseit skaitosi ne žara. Na, lietuviška vasara, sakyčiau. Vanduo – 20-23 laipsniai, bet man (kaip ir daugeliui čia esančių) jis yra pernelyg šaltas maudynėms. Be to, dar vis nešiojuos kažkokią londonišką bacilą. “Still sound like a Bolivian hooker?” Hell yeah. Dar ir draugę apkrėčiau. Nu ką, padarysi. Kiti juk neturi rankų.

Vakar buvom kažkokiam gotiškam bokšte ir Valensijos ŠMC:

Šūdų kultinis tatuiruočių meistras siūlo savo laikinų kūno paveikslų paslaugas. Menininkas, ne kitaip:

Café bombón. Espresas ir zguščionkė – kas gali būt geriau?

Mes jau vaikštom su basutėm. O Jūs?

Bulvių kabakuose valandų valandas praleidžiam žaisdami kortom. Jo, jeigu seniau neminėjau, skubu pranešti – “Durnius” yra mano mėgstamiausias žaidimas. Bet girta daugiau nebežaisiu. Prastina reitingus.

Back to work.

Protected: Man karšta, man bloga, man kartštaaaaaaaa

2010-04-19 | 03:29 | This is the Life
19

This content is password protected. To view it please enter your password below:

“Be careful, Virgo.”

2010-04-18 | 00:17 | Šiek tiek info apie mane
18

Aš negaliu blogint apie savo gyvenimą, nes jis yra per žostkas, kad Jūs tą žinotumėt. Man tai būtų nelabai naudinga. Anyway, trumpai tariant – gyvenu gerai; skauda gerklę; linksminamės; neatsimenam nei veidų, nei vardų; mano iTunes groja Magdą; gražiai atrodau, kai miegu; pamečiau suknelę; chata visa rūbuose – kažkas kažkur puošėsi, matomai; virtuvė pilna butelių, bet ne alkoholio, o kokakolos.

Turiu bėgt.

Atchodų kliedėsiai

2010-04-01 | 05:37 | Bullshitism
01

Pasakojau čia draugui neseniai (pachmo metu), kaip man patinka gėrimai, gal net “nesąmonės” ir kokia nedorėlė aš vis tik esu. Tiesą sakant, tiesos aš čia per daug apie save neskleisiu – man rūpi, kad gerai skaitytųsi. Taipogi man rūpi, kad nepereskaitytų kas nereikia.

<…> tikrai nepasakosiu, ar turėjau one night standų pastaruoju metu. Why should I? Aš nenoriu, kad žinotumėt BET KURIUO ATVEJU.

1) Jeigu turėjau, laikysite mane kekše (kokia ir esu) – o aš kaip tik šiuo metu kuriu naująjį įvaizdį. “Pamaldusis”. Šv. Evelinai virš galvos puikuojasi įsivaizduojama aureolė. Kitų atributų kaip ir nėra.

2) Jei neturėjau, laikysite mane žiopla lūzere. Galbūt net pamanysite, jog manęs niekas nenorėtų patvarkyti. O Dieve, kaip tai būtų siaubinga, kai pagalvoji! Neminėk Dievo vardo be reikalo, mieloji.

<…> Niekada nemėgau girtis savo “pasiekimais”. O kartais taip norėtųsi. Tačiau tada pagalvoji, kad nesi vyras, todėl “ereliški” būdo bruožai moteriškai giminei bonusų nepriduoda. 

Žodžiu, viską papasakojau draugui. Pasakiau, kad nežinau, ką man daryti, nes esu nevaldoma ir verkiu po to pastoviai. Nelaiminga ir nelaiminga. Verkiu, bet nesikeičiu. Vis tiek darau savo šūdus ir toliau.

Draugas man pareiškė, kad egzistuoja vienintelis būdas šiek tiek apsitvarkyti gyvenimą – susirasti diedą, kuris mane suvaldytų. 

Pagalvojau, kad jis yra teisus. Kita vertus, taip pat pagalvojau, kad gal nenoriu aš visai jokio diedo (O gal aš bandau save apgauti? Neįsivaizduoju – meluoju pernelyg gerai, kad atpažinčiau savo pačios blefą).

Galiausiai man iškilo klausimas – ar įmanoma mane suvaldyti? Nu bet rimtai – neįsivaizduoju savęs “in a relationship” šiuo metu. Aš nesu prieš santykius. Gink Dieve, tikrai NE. Bet aš bijau, kad jei įsitaisysiu rimtą bachūrą, ką nors įdomaus praleisiu per jį. Pavyzdžiui, geresnį bachūrą. Jaunystėje, jei jau turėdavau kokį “oficialų”, būtinai slėpdavau jį nuo “šiaip kavalierių”. Nes pastarieji sužinoję atseit manęs nebenorės. O man gi čia katorga būtų. Man gi reik dėmesio IŠ VISŲ. Ne iš vieno. Norėkite manęs visi.

P.S. Šitas postas nėra naujas. Tiesiog nepostinau jo seniau kažkaip.

P.P.S. Greičiausiai dėl to, kad po atchodų man jis tapo nebeaktualus.

Traumos tualetuose

2010-02-28 | 19:08 | This is the Life
28

Nusibodo melstis, blet. Ne tokia aš ir pamaldi, pasirodo. Niekada nepraktikavau klūpėjimo ant kelių pozicijos – na, žinot. Jei rytoj mane pažadins koks nors nemalonus skambutis iš letting agentūros, uroju visus, pažadu. Savo pačios sumuštomis rankomis (apie tai – vėliau). Mūsų smegenys – jau seniai nučiuožusios. O mūsų batai gražiai guli dėžėse. Mano lagaminas – sukrautas, nors niekada niekas jo ir nebuvo iškrovęs. Maisto namuose mes negaminom gerą mėnesį, nes neapsimoka pirkti maisto į chatą, iš kurios išsikraustom RYTOJ. Geriau eime papietauti į restoraną (darbo metu su vyno buteliu).

Kas gi ištiko mano baltąsias rankeles? Jas ištiko mėlyna spalva. Krč, penktadienį buvau svečiuose (tame bute man patiko viena interjero detalė – Mickey Mouse’as kanarėlės narvelyje) ir anuose svečiuose kažkodėl per klaidą nusprendžiau apsilankyti tualete. Lyg ir nieko ypatingo – argi mes neiname į tualetą, kai prispiria. Bet kuriuo atveju, bėda buvo ne mano nore pamyžti. Bėda buvo mano nore uždaryti langą – DUBAKAS mol.

Tarpą tarp lango ir palangės prilaikė pakištas tualetinio popieriaus rulonas. Tam, kad uždaryčiau langą (langas užsidaro nuo viršaus į apačią), savaime aišku, turiu ištraukti ruloną. Rulonas neišsitraukia. WTF? “Matyt, gerai prispaustas, sūka.” – pagalvojo Evelina. Be abejo, taip ir buvo. Ruloną spaudė langas, sveriantis mažiausiai toną. Prakeitą šiktpopierių aš ištraukiau, bet ištraukti rankos, deja, nespėjau. Sunkusis langas į apačią nuskriejo šviesos greičiu. Nukritęs prispaudė man tris kairės rankos pirštus. Bet baisiausia buvo ne tai.

Kad mano pirštams JAU ŽOPA tai čia fignia yra – pamirškim tai. Baisiausia buvo tai, kad prispaustų bei nežemiškų skausmų kankinamų galūnių niekaip negalėjau iš ten išraukti. ATGAL. Dešine ranka bandau kelti neraliuotą langą – bybį tau į akį, ne. Kai bandau tiesiog išsitraukti ranką… irgi nelabai kas gaunasi, nes kaip jau minėjau, langas pernelyg mane prispaudęs. Kviesti pagalbos irgi negaliu, nes muzonas kalbasina ir šiaip vonios duris užrankintos. Jei laukčiau, kol mane išlaisvins, likčiau be pirštų. Gal ne be pirštų, bet be trijų pirštų galiukų tai tikrai. Anyway, ištraukiau pati tuos pirštus per jėgą – tai man kainavo kelis papildomus nubdrozdinimus (giloki tokie).

Galutinis rezultatas: trys sutinę pirštai, trys nubrozdinimai, trys duobės-nuospaudos, 6 mėlynės. Ant kiekvieno piršto – po dvi. Jeigu skaičiuoti mėlynes iš priekio ir iš nugaros, tada galima skaičiuot, kad ant kiekvieno piršto jų buvo po keturias. Dabar patinimas jau kiek aprimo; nubrozdinimų nebeskauda, kai kišu rankas po vandeniu; nuospaudos susilygino; o mėlynės – jau nebe tokios mėlynos. Bet dar vis skauda ir sunkiai lankstosi.

Rūkymas

2010-01-03 | 15:36 | Šiek tiek info apie mane
03
Tavo vardas:
vienas klausimėlis..
Dėstyk: *
o tu rūkai?

Taip, bet paprastai tik savaitgaliais arba susigundau, kai šalia manęs rūko. Seniau rūkydavau daugiau ir stipresnes. Dabar kažkaip nebetraukia taip, iškyrus pavartojus alkoholio. Nepavartojus, išmetu po pusę cigaretės (ultra light).

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook