17
- Aš nežinau, ar Vilniaus naktinis gyvenimas yra vertas mano makiažo.
- Aš nežinau, ar Vilniaus naktinis gyvenimas vertas net mano lipimo iš lovos.
Negaliu apsispręsti. Niekur nenoriu, bet namie sėdėti irgi negaliu. Šiaip tai reiktų pasėdėti, nes reik pasimokyt. Tačiau šito daryti aš irgi nenoriu. Lįst lauk? Bet ar verta? Mūsų kaimelio naktinis sušiktas gyvenimas jau nebegali manęs nustebinti. Viskas ten jau seniai pažįstama ir matyta. Aš noriu kažko naujo. Ir tai ne tik nauja drabužių siunta.
16
O mano šaibos jau kaip tik eina į pabaigą. Nu, bet nieko tokio. Vis tiek Vilniaus naktiniame gyvenime – nieko įdomaus ar naujo. Na, neskaitant tų retkarčiais pasitaikančių pletkų apie šventąsias kekšes, besipisančias viešai su didžėjais afterparčiuose. Bet aš tame nematau nieko baisaus. Ypač jei tau pasisekė ir tu turi savo kloną. Kaltę visuomet gali suversti jam. Tačiau jei po visko kankina sąžinės priekaištai, sekmadienį patartina užsukti į bažnyčią ir sukalbėti porą “Šventa Marija”.
Gyvenant šiame kaimelyje reikia būti itin atsargiems. Net ir vakar vienoje senamiesčio kavinėje pagavau barmeną klausantis mano pokalbio. Jis, matyt, išgirdo pažįstamą vardą. Ačiū Dievui, tuo metu kaip tik prastai jaučiausi ir neturėjau nuotaikos juodinti kokio nors vargšo žmogaus.
Ką Jūs ryt? Aš tai dar mąstau.
RSS SRAUTAS
