New Age « Maistas Ausims | Taglaino nėra

VERTYBĖS: “Noriu, kad visi skaniai pavalgytų, pasipistų ir geros muzikos, kad netrūktų.”

2009-05-11 | 00:40 | Gyvenimo tiesa
11

Niekam ne paslaptis, kad nuo senų senovės lietuvaičiai buvo žinomi kaip valstiečių tauta. Ačiū Dievui, šiandien esame kažkiek paveikti vakarietiško industrinio purvo, tačiau jis turbūt niekuomet neužgoš smegenyse užsilikusių agrarinės kultūros vertybių. Nes nepatikliam kaimiečiui šūdo neįkiši.

Kuklumas, paprastumas, darbštumas – trys pagrindiniai žingsniai, darantis karjerą kaimo troboje ar kolektyvinių sodų bendrijoje. To kaimiečiai buvo mokomi jau nuo ankstyvos vaikystės. Mama (o vėliau ir mokykla) vertė juos skaityti Jono Biliūno kūrybą, kuri atseit turėjo nušviesti vaiko vidų. Ant kaktos kiekvienam buvo privaloma užsirašyti po vieną NORMOS MOTINOS įsakymą. Pasirinktinai: “estetiška yra tai, kas etiška” arba “gražu yra tai, kas moralu”.

Tačiau situacija iš tikrųjų nėra tokia tragiška, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Padėtis pradėjo taisytis, kai į Lietuvos pusę papūtė modernizmo vėjelis. Aišku, jis neprilygsta Katrinos uragano jėgai, bet visgi jo dėka kai kurie žmonės pagaliau pradėjo suvokti, jog šėtono dėstomos new age vertybės (cinizmas, arogancija, vulgarumas, narciziškumas) neša žmogui daug didesnę naudą nei tironiškosios tyrumo bažnyčios postulatai. Tą pati sakė ir Nyčė, pasak kurio “žmogus buvo moralus, kol nepradėjo ieškoti moralės”.

“Moralė yra yda” – taip aš pasakyčiau rugsėjo pirmąją, jei būčiau pradinės mokyklos direktorė. Žinoma, tai sukeltų daugelio tėvelių pasipiktinimą, nes vis tik didžioji jų dauguma nebuvo paliesta mano minėtojo VĖJELIO. Aš, žinoma, juos užjausčiau, jei tik galėčiau, bet deja “vergai iš aristokratų susilaukti užuojautos negali, nes jų kančia yra menkavertiška ir juos užjausti yra šlykštu ir žema”. Todėl man tiesiog tektų nurimti ir susitaikyti su tų tamsuolių antipatija.

Tiesą sakant, manęs niekada per daug nejaudino faktas, jog nemažai žmonių manęs nemėgsta. Nes tų, kurie mane mėgsta, man irgi visiškai sočiai pakanka. Be to, turbūt žemėje neegzistuoja žmogus, kurį visi mėgtų. Netgi ±tobulybė bus daugelio nekenčiama vien tik iš pavydo. “Jam gerai, sekasi, jis gerai atrodo, jis yra geras ir mielas žmogutis.” Natūralu, kad nekenčiame tokių žmonių. Jie juk gadina mūsų reitingus. Drįsta čia mus lenkti. Juk tai mes turime pirmauti. Ir nereikia čia apsimetinėti – “mano mąstymas – ne toks” ir “aš esu geranoriškas ne tik sapnuose”. Pavydim mes visi. Tik vieni tą daro tyliai, o kiti… tiesiog negudriai.

Apie mano vertybes turbūt neverta daug kalbėti, nes jos jau ir taip seniai visiems yra aiškios. Žinoma, myliu namus, draugus ir t. t. – kaip ir visi. Bet negaliu nuslėpti ir begalinės savo aistros diktatūrai, valdžiai ir pramogai*. Žodžiu, mano vertybės prasideda kažkur tarp spintoje gulinčių batų dėžių, o baigiasi antrėsolėse (ten aš laikau patalynę). Ir nieko čia nepadarysi. Let’s dance!

“Konservatore, nekraupink Europos nahuj.”

* Šitoje vietoje juokavau, nes esu vodka girl, actually.

Žiurkių karai/воспалительный процесс

2009-05-02 | 01:25 | This is the Life
02

img_0267Labas vakaras.

Kaistančios ausys mums nori pranešti apie apkalbas. Tačiau man daug įdomiau, kokią naujieną skelbia kaistantis žiurkės snukelis. “Jūsų organizme vyksta uždegiminis procesas. Kovoja dvi stiprios jėgos. Žiurkės vs. kiaulės.” Naiviai viliuosi, jog laimės pirmosios, bet kaip pasakė kažkoks niekam nežinomas mokslininkas senovėje “prispaudus reikalui, aš galiu būti ir kiaulė”.

Laikraščius ir toliau margina recesinės ašaros, tačiau nuo šiol jas gražiai papildo new age myžimas apie sveikatą. Teko girdėti apie lietuvį, ant dienų nusipirkusį vaistų už šimtą litų, kad apsisaugotų nuo Meksikos negandų. Nes negandos slepiasi viename iš transatlantinių skrydžių lėktuvų.

“Nuveškite mane į darbą. Prašau labai labai.” – taip rėkė žydas bėgdamas paskui vagoną. Na, bet nėra to blogo, kas neišeitų į kiaulės gripą.

picture-33

Man beveik patinka, kad “Skaipas” turi editinimo funkciją. Tokios neturi MSN’as. Todėl mes ir naudojam visi “Skaipą”. Kad “gražią žiurkę” be didesnio vargo paverstume “graužančia žiurke”.

picture-31

Dar aš mėgstu gerti kavą vakarais, bet vis tiek pastaruoju metu iki penkių ryto nebeišsėdžiu. Ir šiaip greičiau pavargstu. Ar tai dėl Lietuvos pusėn papūtusio šilto vėjelio? Nu tipo, karštis ten gi vargina ir panašiai. Va todėl šiltuose kraštuose žmonės mažai dirba. Va todėl mano buvusi grupiokė emigravo į Egiptą ir nebenori grįžti tėviškėn. Nes dabar ji atvaro į darbą penkioliktą valandą, o devynioliktą kaip štykas jau čiuožia gerti prakaituotais šaligatviais. Gyvenimėlis, blt. Bet man tinginystė dar nerūpi ANT TIEK, kad leisčiau savo jaunas dieneles babajų kompanijoje. Apie litovcus, žinoma, irgi patyliu, tačiau mane visgi labiausiai domina būtent šios šalies piliečiai. Kažkas sakė, kad geriausi būna maišyti. Tik neašku, ką ten su kuo maišyti reikia. Gal kaimą su miestu? Tik nesakykit, kad sumaišę gauname Vilnių.

O mokytis tai sekasi sunkiai. Ačiū, kad klausiate.

——–>More coffee.

BitchyPedia – Vienuolis Alchemijus

2009-03-18 | 05:39 | BitchyPedia
18
“Aš žiūriu sau tiesiai prieš akis ir matau, kad einu savęs realizavimo, supratimo ir laimės link.”

Kaip galima suprasti iš tipažo pavadinimo, vienuoliai Alchemijai yra smarkiai įtakoti ankstyvosios Paulo Coelho kūrybos. Visur aplinkui jie mato tik gėrį ir grožį. Laisvalaikiu užsiima savojo AŠ paieškomis. Paprastai AŠ slepiasi kur nors miške. Dėl šios priežasties Alchemijai jaučia ypatingą ryšį su gamta.

Gerieji vienuoliai Alchemijai taipogi dievina pamokslauti žmonėms prieš jų valią. Tokiu būdu jie tampa savotiškais prievartautojais, dulkinančiais mūsų, sveikųjų, dar nesužalotas smegenis. Žinoma, jie tą neigs sakydami, kad to nedaro specialiai. Kad jie atseit tik išsako savo (mums labai rūpimą, lol) nuomonę.

– Tu manai, kad esi super advanced? Tu nesugebi mylėti, o tavo nihilizmas man kelia siaubą.
– Arogancija, cinizmas ir nihilizmas – va tikrosios vertybės.
– Kalbi kaip vaikas. Suauk pagaliau! Tu esi jauniausia iš mano draugų, tad taip nesusireikšmink.

Tokių kalbų man teko klausytis atliekant praktiką vienoms iš mano neakivaizdinių studijų. Labai įdomi patirtis. O tas amžiaus prikaišiojimas, pasak mano užrašų, byloja apie tam tikras diagnozes. Jis, matote, norėjo mane pakritikuoti. Gudruolis. Darė tą nesuprasdamas, kad jo kritika man yra gražiausi pasaulio komplimentai. Nesuprantu aš tų geriečių, nors tu ką. Iš tikrųjų aš ir pati esu gera, bet kokio velnio nuolat tą pabrėžti? Pabrėžti ir (kas baisiausia) iliustruoti sparnuotomis “protingų” knygų frazėmis. Tarp manęs ir tokių žmonių įvyksta kažkokia alerginė reakcija – negaliu ilgai išbūti vienoje patalpoje. Pasidaro per sunku klausytis. Nes vis pasigirsta kokios nors baltos eilės apie gamtos grožį miškuose ir kaimo sodybose. Tipažas tiesiog prašėsi aprašomas.

Darbas. Nors ir yra “prie gamtos”, vienuoliai Alchemijai nėra kaimiečiai. Apie tai galima nuspręsti vien iš madingesnės miesčioniškos darbovietės. Dažnas Alchemijus renkasi darbą reklamos arba nekilnojamo turto agentūroje.

Religija. Būdami pakankamai šiuolaikiški, jie nesirenka paprastos krikščionybės. Jiems daug artimesnės “New Age” religijos, tokios kaip scientologija ar Tikėjimo Žodis. Taip jie prieartėja prie savo dvasinio lyderio Tomo Kruzo.

Laisvalaikio literatūra. Mėgsta skaityti psichologines knygas.

Atlikdama tyrimą aš bandžiau pasišnekėti su keletu tokių žmonių, kad geriau suprasčiau, kas aktyvuoja jų smegenų veiklą.

– Ar Jus jaučiate kažkokį pasitenkinimą vaidindamas begalinį teisuoliškumą, brandą ir kitką, ko išmokote skaitydamas Hessę?
– Hessės neskaičiau. O dauguma mano kalbų yra asmeninė patirtis.

Kaip matome iš atsakymo, vienuoliams Alchemijams yra būdinga nukrypti nuo temos ir neatsakyti į klausimą.

– Jūs esate labai geras. Iki apsivėmimo. Tiesiog angelas. Tai, be abejo, yra labai gražu. Tačiau mes gyvename Žemėje ir čia būti angelu yra mažų mažiausiai iškrypėliška…
– Aš nesu angelas. Tiesiog mano vertybės – labiau teigiamos, negu neigiamos.
– Suprantama. Mano irgi. Bet artimiau susipažinusi su “vienuolių” rūšimi, atradau nepaaiškinamą Jūsų ryšį su tėvyne – rojumi. Tas ryšys vis išlenda kokiame nors apsnigto medžio minėjime arba su meile gaminto maisto lėkštėje. Nes rojuje irgi nebuvo mikrobangių ir šaldytų produktų.

Ir pabaigai norėčiau asmeniškai tarti keletą žodžių šiandienos mūsų herojams:

Jūs kalbate visai kaip mano motina. Bet jai tas yra atleistina (skirtingai nei Jums), mieli mano bendraamžiai. Nes ji gimė šemketvirtais, suprantate? Į klausimą galite  neatsakyti, nes Jūs juk nenorite savo “išmintingu” komentaru kristi mano akyse dar žemiau, negu esate kritę. O kristi žemiau dar tikrai įmanoma. Galbūt tai reiškia, kad per aukštai Jus vertinu?

P.S. Prašyčiau tik nepulti į asmeniškumus ir autorės kaltinimus. Dievas jai vis tiek atleis. Ji ir jos įsivaizduojama komanda tik stangrina Jūsų ištampytus nervus bei prarastas smegenų ląsteles pakeičia naujomis.

P.P.S. Iš pradžių šį įrašą norėjau daryti kiek kitokį – “Vienuoliai Alchemijai vs. UFB. Kuris teisus?”

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook