Visada yra kuo skųstis: kelionės ir maistas [daug fotkių]

2015-11-29 | 18:28 | Visada yra kuo skųstis
29

Kaip mano pažįstami žino, kelionę aplink pasaulį pradėjau 2014-ųjų metų rugsėjį PAR. Po PAR varėm į Zanzibarą, Ruandą, Burundį, Dubajų, Nepalą… Na, į rytus. Maistų prisižiūrėjau visokių. Didelių dramų nebuvo ir šiaip nesu iš tų, kurie ragautų kokį anties gemalą. Mano maistinės dramos paprastai apsiriboja netobulu kiaušinio tryniu ar šviežių daržovių trūkumu. Didžiausia klaida yra pasiilgti europietiško/vakarietiško maisto kokioje Azijoje – nusivylimas praktiškai garantuotas.

Žemiau – mano dienoraščių ištraukos šia tema.

PAR

Kolonizavimo įtaka jaučiasi ne tik išėjus į gatvę, bet ir užejus į bet kokį restoraną ar viešbutį. Taip vadinamas „real South African food“ smarkiai primena olandų virtuvę, o visas kitas maistas (ypatingai – pusryčiai) mažai skiriasi nuo to, ką rasi Jungtinėje Karalystėje.

1

2

Atseit pats tikriausias Pietų Afrikos patiekalas – mėsgalis, bulvės ir kokia nors manų košė bei virta morka.

Vištiena – bene populiariausias PAR produktas. Ją tiek parduoda, tiek reklamuoja VISUR. Normalu pardavinėti vištieną 10-ies kilogramų pakuotėse. Tiek prekybos centrų lentynose, tiek restoranų ar užeigų meniu dominuoja vištienos patiekalai: mišrainės, salotos, troškiniai, sparneliai, burgeriai. Net greitojo maisto restoranuose daugiausia mėsainių bus pagaminti iš vištienos. KFC restoranų Pietų Afrikoje turbūt daugiau nei pačiame Kentuckyje.

Aplink Kruger Parką ir jame populiariausia – jau nebe vištiena, o žvėriena kaip krokodiliena, antilopiena ar gazeliena. Pastebėjau, kad dažnai nėra vegetariškų opcijų. Na, nebent nori valgyti garnyrą. Pvz., skrudintas bulvytes, ant kurių, beje, paprastai beriama ne paprasta druska, o čili druska (kas yra gerai). Atkreipiau dėmesį, kad šioje šalyje bulvytės yra minkštesnės. Skonio reikalas, bet man patiko – turbūt olandų įtaką. O olandus, žinoma, įtakojo belgai su savo garsiosiomis bulvytėmis. Beje, gyvenime nevadinu bulvyčių „french fries“. Nekenčiu vagysčių.

Untitled

Restorano meniu Kruger parke.

Jautienos ir kitų gyvūnų „džerkiai“ čia populiaresni nei JAV. Jų rasi net kosmetikos parduotuvėse.

Skirtingai nei Europoje, čia ir su žiburiu nerasi kebabinės. Turkų matyti irgi neteko, gal nebent kokiame Durbane, bet gal čia tik sutapimas. Durbane šiaip sutiksi labai daug indų.

Pietų Afrikoje ir apskritai Afrikoje nėra populiarus daržovių marinavimas. Nors PAR man ir pavyko rasti marinuotų svogūnų ir paprikų, vienų jų valgyti praktiškai neįmanoma. Marinate nėra naudojamas vanduo, o vien tik actas ir nemažai cukraus. Atrodo, kad valgai vien actą su cukrumi.

Zanzibaras

Tinkamos klimato sąlygos dar nereiškia, kad jomis bus pasinaudota. Atrodytų, kad kokiame PAR ir Zanzibare yra visos geriausios sąlygos puikiausiems jūros gėrybių patiekalams, tačiau tiek vienoje, tiek kitoje šalyje jūros gėrybių nors ir buvo, jos buvo toli gražu nebuvo įspūdingos. Zanzibare, apskritai kalbant apie maistą, toje pačioje vietoje gali gauti nuo šūdo iki wow. O grįžtant prie puikių klimato sąlygų, zanzibariečiai neaugina nei pomidorų, nei morkų, nei bulvių, nes tiesiog… nemoka. Minėtos daržovės importuojamos iš žemyninės Tanzanijos ir parduodamos gerokai aukštesnėmis kainomis. Vakarietiškų pusryčių vietiniai nemoka gaminti arba nenori investuoti, o patys rytais valgo bjaurius saldžius blynus. Na bent jau grilinti neblogai sugeba. Tai prie griliaus ir stovėkite.

Untitled

Jūros gėrybių rinkinys Zanzibare.

Nepalas

Nepalo sostinė, Katmandu, visame pasaulyje garsėja ne tik savo nešvara, įkyriais prekeiviais, bet ir siaubingu maistu. Be abejo, šalies kalnai tikrai turi įtakos produktų skurdumui, tačiau turint kūrybingumo gyslą juk galima neblogai pagaminti ir „iš kirvio“. Panašu, kad iš kirvio jie ir gamina.

Untitled

Salotos nėra stiprioji nepaliečių pusė. Nuotraukoje: omletas, pusryčių sumuštinis ir salotos.

Untitled

Akivaizdu, kad daržovių pjaustymo meno visus moko tas pats mokytojas.

Untitled

Rudos spalvos pusryčiai įkvepia dieną praleisti geriau nei vaizdas lėkštėje.

Untitled

Kiaušiniai (neatsiklausius) visada išverdami kietai ir pateikiami be majonezo. Nerekomenduoju.

Untitled

„Fish and Chips“. Ir ką aš sau galvojau užsakinėdama tai šitoj šaly?

Untitled

„Russian Salad“. Nepale baltąja mišraine vadina bet kokias apvirtas daržoves, sumaišytas su majonezu. Gal jie ir teisūs?

Untitled

Vienas tradicinių Nepalo patiekalų – „Sriuba iš pakelio“.

Mianmaras

Untitled

Salad Niçoise Mianmare. Tuno salotos be tuno. Inle Lake, Myanmar. Juk sakiau, kad pasiilgti europietiško maisto yra klaida.

Untitled

Ne, tai nėra nuotrauka iš Sovietmečio valgyklos meniu. Tai yra krevečių karis, kurį kažkodėl sumanė papuošti mano mėgstamais žydraisiais (pervirtais) kiaušiniais. Įsižiūrėjus į nuotrauką matosi, kad patiekale jau ir taip yra kiaušų – mažiukų putpelių kiaušinukų. O ką ant stalo veikia dešinėje esanti tabletė? Užsikosėjau, tai atlėke su padėklu pas mane. Galvoju – „Nu, įdomų, ką čia duos man.“ Davė paracetamolio. Perdėtas rūpestis kartais gali varginti, bet jaučiuosi dėkinga. Mandalay, Myanmar.

Untitled

Vienas mano mėgstamiausių, Mianmare ragautų, šūdevrų, kurį teko ragauti gerokai brangesniame nei vidutinis, europietiško stiliaus, restorane. Meniu puikavosi gal kokie penki skirtingi krevečių patiekalai. Pagal nuotraukas ir aprašymus išsirinkau lengviausiai skambantį patiekalą – „Krevetės itališkai“. Nuotraukoje buvo parodytos penkios grilintos krevetės ir keli salotų lapai. Atnešė tris padažuotas krevetes, spagečių ir pusę išilgai perpjautos dešrelės kažkokiame padaže. Taip, dešrelės. Pusę.

Untitled

Krabai, parduodami Jangono Chinatown. Niekam ne paslaptis, kad Azijoje street foodo reiktų privengti. Ką sėkmingai ir dariau visą laiką. Bet juk reikia paragauti, kai labai norisi? Paragavimas kainavo tris dienas myžimo per šikną.

 

TBC.

Visada yra kuo skųstis: Maistas ausims keliauja

2015-10-16 | 00:33 | Visada yra kuo skųstis
16

Screen Shot 2015-10-15 at 15.31.42Kažkada jau esu postinus savo kelionės dienoraščio ištrauką. Tą noriu padaryti ir šiandien. Mano kelionių dienoraštis – skundų knyga labiau, sakyčiau. Koks malonumas rašyme, jei nesiskundi? Veikia kaip terapija. Kai neturiu kuo skųstis, nerašau iš viso. Gal todėl retai ką ir beparašau. IŠ TO GERO GYVENIMO. Tad su tuo tikslu, kad negalvotumėt, kad viskas man rožėmis klota, įdėsiu šitą, o gal ir daugiau postukų apie tai, kaip man viskas sunku ir kokia sunki toji mano keliauninkės dalia. Įsivaizduojat, ir durininkas – lopas, ir kiaušas ne taip iškeptas, o baisiausia – ant lovos padėta tik viena pagalvė per person. Kas gali būt blogiau?! Šiandieninę rašliavėlę rašiau (sau) maždaug prieš metus. Beje, pastebėjau, kad kelionių metų lengviausia zirzti apie maistą. Šiuos zyzimus, jei būsiu geros nuotaikos, manau, įdėsiu kitą kartą. Šiandienai užteks ir zyztelėjimo apie aptarnavimą, kuris šiaip ir yra mano pirmasis asmeninio kelionių dienoraščio įrašas.

Žiauriai nervina, kai viešbučiai neturi durininko. Einu su savo marinuotų agurkų ir čipsų maišu nešdama du Frappuccino, durys sunkios ir jų niekas neatidaro. Tenka man jas pačiai užpakaliu atidarinėt. Mane pamatę darbuotojai net nepribėga (Nha Trang, Vietnamas). Aišku, ne mažiau annoying yra ir tai, kai viešbučiai turi penkis durininkus, kaip pvz., Mianmare. Taip jie, spėju, daro, kad daugiau žmonių įdarbintų. Na, bet tikrai erzina, kai tau vos spėjus priartėti prie durų, jau atlekia penki šuniukai.

Nepale štai pvz., sunkiai pakenčiamas yra viešbučių padavėjų aptarnavimas (būtent viešbučių, mat kabakuose dažniausiai dirba glušiai, kuriems mojuot turi). Jie papraščiausiai persistengia. Nežinau dėl ko. Gal dėl booking.com įvertinimo. Stengiasi ir laksto, kad tik tau nieko nepritrūktų prie stalo. Iki tiek, kad praktiškai visą mealą kažkas tau stovi virš galvos ir tvarko vis ką nors. Neįmanoma atsipalaiduoti. Net jei ir nestovi tau virš galvos, tai stovi du metrai nuo tavęs ir stebi tavo ėdimą ir kad pabaigęs valgyt neduokdieve nesėdėtum su nešvaria lėkšte ilgiau nei trys sekundės.

Nuo maisto aš paprastai pradedu sloguoti, nepaisant to, karštas jis ar šaltas. Todėl prie stalo dažnai tenka išpūsti nosį į servetėlę – neprilakstysi juk į tualetą. Katmandu padavėjas kiekvieną kartą atlėkdavo surinkti mano servetėlių – kokie trys kartai per mealą, nes tiek kartų vidutiniškai pučiu nosį. O vat jau kokiam Mianmare ar Vietname, nelauk, kad kas greit surinktų tavo lėkštes. Dažnai tenka ir patiems kviestis padavėjus ir maldauti „Surinkite gal jau tas lėkštutes“. Bet tai nėra baisiausia. Baisiausia – kai nežino, kada kokį patiekalą tau atnešti. Negaliu išsirinkti, kuri iš iki šiol aplankytų šalių yra baisiausia šiuo klausimu. Nepalas – tikrai ganėtinai baisus. Ypač rural Nepalas. Prie maisto siaubingumo sugrįšiu vėliau – dabar pasibaisėkime supratimu apie valgymo kultūrą ir mealų eiliškumą. Nepaliečiai žiauriai faini tuo, kad visada gausi šviežią, ką tik iš sodo išrautą, patiekalą. Tačiau dėl to nukentės aptarnavimas – paprastų pietų teks palaukti ir valandą. O jei užsisakei sriubos, antrą ir desertą, nenustebk, jei desertą atneš pirmiausiai. Greičiausiai taip ir bus, nes pyragas turbūt vienintelis jau laukia paruoštas iš anksto. Mianmare jie irgi panašiai daro. Kažkodėl ten labai mėgstama atnešti viską vienu metu. Ypač tada, kai visi patiekalai ant stalo telpa nebent dviem aukštais. Vieną kartą (gerai, būtų jei panašių atvejų būtų tik vienas!) užsakėme porą sriubų, užkandį ir karštą patiekalą. Laukiam, laukiam valandą – nieko neatneša. Į virtuvę virėjų paskubinti net nuėjo burmietis mūsų vairuotojas. Po kelių minučių pareina pirmi patiekalai – šaltasis užkandis ir seniai ataušęs antras patiekalas. Pastarasis, matote, laukė, kol viską pagamins, kad galima būtų atnešti vienu metu. Totalus maisto gadinimas. Patiekalas turėjo potencialo, bet buvo neskanus vien dėl netinkamos temperatūros pateikiant. Na ir aišku, kai jau beveik norėjome susimokėti, atkeliavo dvi sriubytės desertui.

  • Įdomus faktas: kažkodėl dauguma PAR maitinimo įstaigų erzinančiai taupo servetėles. Na tarkim, iki tokio lygio, kad klientui, perkančiam „Buffalo Wings“ – patiekalą, valgomą rankomis ir kuriuo itin lengva išsitepti, duos vieną mažą servetėlę, o ant stalo jų nebus apskritai.

Taip be pabaigos ir nutrauksiu šį įrašą. Iki kito karto. Kelionės nuotraukas postinu čia: @stundziene.

 

Senokai nesiskundžiau / Azija, nenervuok manęs

2014-11-13 | 11:50 | Inner city life
13

Mano didžiausias košmaras pagaliau išsipildė (turbūt jau esu kada nors taip sakius, bet prisiekiu, kad naujas mano siaubas yra žymiai kraupesnis).

Gal kas žino, kuri pasaulio šalis čepsi labiausiai? Mano spėjimas būtų Kinija, nieko asmeniško, tiesiog taip kužda intuicija.

Šiandien teko vienoje patalpoje pasėdėt su čepsėjimo ir siurbimo čempionato nugalėtoju (tautybė – nepalietis). Tokio konkurso gal ir nėra, bet jei prie tos siurbėlės pasėdėčiau dar minutę, medalį jam tikrai išvemčiau tiesiai ant krūtinės.

Kai jis žriot, tai atrodo, kad kažkas su sugedusiu žiebtuvėliu bando cyzą prisidegt ir vis nepavyksta. Žiebt, čept, žiebt, čebt, siurrrrrrrrrrrrrrrrrrrrbt. O kai sūka geria, mano veidą ima puošti resting bitchface ir eye roll miksas. Įsivaizduoju, kad tokį garsą leidžia savaitę negėrusi kiaulė, kuriai davė skaniausio pasaulyje… vandens? Nežinau, ką kiaulės geria, bet turbūt ne myžalus ar pieną. Nenustebčiau, jei tas Mauglis irgi būtų užaugintas kiaulidėje.

Po kiek laiko, kai išsirinkau, ko noriu iš meniu, išbėgau į gatvę akis išdegus ir į mane čiut mocas neįvažiavo dėl to. Kai grįžau, kiaulytė jau damušinėjo savo kimchi ir tofu pašarą, o aš bandžiau iš jo žvengti, kad mano „bahaha“ užgožtų jo čepsėjimą. Deja, mano juokas nėra toks galingas.

O po to jų atėjo daugiau… Gavau maisto ausims LITERALLY.

„I am married to a Filipino. It’s cultural. Filipinos, as well as others from that part of the world, will smack their lips. A host will perceive this as a subtle sign that her meal is good.“

SUBTLE. AHAHAHAHHAHAHAHAHAHAHAHAHHAHAHAHAHAHA.

P.S. Tikrai suprantu, kad čepsėjimas/nečepsėjimas yra kultūrinis dalykas, kuris daug kam atrodo normalus, bet man nuo to nei šilta, nei šalta. Tai yra tas momentas, kai visiškai pateisinu diskriminaciją, badymą pirštais, žvengą ar prišikimą į lėkštę čepsinčiam asmeniui. DIE DIE DIE.

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook