Kiek laiko aš buvau dingusi? Parą? Daugiau? I was recovering from my bipolar disorder but now I am finally back for goooood.
“Sek mintį, nes lupsiu skūrą. Ir iš viso – ką tu dabar veiki? Kodėl neateini pas tėvą su maisto prikimšta pintine, iš kurios kyšo vyno butelio kakliukas tau? Noriu tave nufilmuoti išlipančią iš autiko ir mojančią skarele. Žiurke, blt, kodėl tu nepadarai TO? Tau atostogos kam duotos? Nepisk čia tik erazmusų man.”
Niekaip negaliu suprasti vieno dalyko. Kodėl, kai pageri mieste ir jautiesi vidutiniškai (nu taip pakenčiamai – nelabai stipriai) girtas, grįžus namo staiga tampi mėsinių galvijų tvarte prisigėrusia kiaule? Čia gal dėl to, kad viešumoje tave supo atspindį veidrodyje primenantys gyvuliukai, su kuriais visai neblogai sekėsi rasti bendrą kalbą. Skirtingai nei namie su kokia motina, kuri sako, kad mirsi nuo alkoholizmo “kaip neseniai padarė mūsų kaimynas trimkažkelerių metų”. Aš net nebuvau girta (nu, beveik). Tik labai smirdėjau cigaretėm (kažkaip norėjosi rūkyt vieną po kitos). Nu, ir kas čia tokio? Juk visi normalūs jomis smirda. Bet baisiausia yra tai, kad po tų degustacijų negalėjau naktį užmigti, nes mane kankino senas VISŲ draugas PACHMIELAS. O keltis tai šeštą turėjau. Nes aštuntą valandą manęs laukė labai svarbūs reikalai bei už tarybinio prekystalio sėdinčios siurbėlės (pinigų ištroškusios paštininkės).
Per stebuklą sugebėjau trumpai numigti ir netgi susapnuoti porą nesąmonių (kurias atsimenu kaip niekad gerai). Veiksmas – manau, kad tai buvo Šiaurės Amerikos Kordiljeros. Aš stovėjau kalno viršūnėje (apačioje – labai gražus vaizdas) ir niekaip negalėjau nusileisti, nes bijojau aukščio ir buvau įsitikinusi, kad mirsiu, jei žengsiu bent vieną žingsnį tais baisiais laiptais. Bet likti viršuje negalėjau, nes apačioje turėjau kažkokį mytą ir tas žmogus man jau skambino, kad paskubėčiau, nes liko penkios minutės iki sutarto laiko. Buvau įsitikinusi, kad nespėsiu, tačiau netrukus mane išgelbėjo kažkoks vyras (±30 m.). Su taksu jis nuvežė mane apačion (kodėl pati takso nesugalvojau išsikviesti – neaišku) pas (ahaha) kitą vyrą (irgi panašaus amžiaus), su kuriuo ir turėjau susitikti. Tada aš atsisėdau ant bordiūro ir pamačiau, kad iš mano leškos bėga kraujas. Tai buvo panašu į uodo įkandimą. Rankinėje susiradau servetėlę (balta servetėlė buvo iš kažkokio kabako, nes ant jos puikavosi raudonas kavos firmos logotipas), su kuria vėliau nusivaliau kraują. Murziną sėrvetėlę padaviau vyrui. Nepaisant to, kad servetėlė buvo kraujuota, jis ja nusivalė savo prakaituotą kaktą (lauke buvo karšta). Man buvo keista, kaip jam ne šlykštu. O tada aš atsikėliau anksčiau už žadintuvą.
Pasak internetinių sapnininkų, žaizdos, kraujas ir uodai reiškia ligas, o stovėjimas kalno viršūnėje – pergalę. Bet aš iš šito sapno norėčiau išpešti daugiau info.
Pirmąjį atostogų rytą visada atsiras kažkas, kas privers tave skubiai varyti į dušą po šaltu vandeniu (karštas vanduo, kaip ir šeimininkė, sumanė paatostogauti) bei išlėkti iš namų be špaklės ir nesusišukavus. Na, ir kokia gi stichinė nelaimė šįkart drįso sutrukdyti princesės grožio miegą? Tai buvo į mano duris pasibeldęs paštininkas, davęs man lapuką, kuriame nurodyta – ATEIKITE SKUBIAI Į PAŠTĄ. Užrašas pabrauktas raudonu flomiku. Nu, galvoju – OT ZJBS, ar tik nebūsiu pamiršus kokio rūbelio užsakyto? Pasirodo, kad nė velnio.
Ką reiškia, kai suspanuoji, jog žaidi Super Mario? Mano sapne buvo toks vienas durnas momentas. Aš tipo peršoku tą bacilą, kurios negalima paliesti, apsidžiaugiu, kad dar ne metas geimo oveiriui, kai staiga mane ištinka lengvas šokas, kuris pakeičia mano likimą negrįžtamai – peršokusi bacilą aš užsoku ant vėžlio. Ir tada mane vis tik ištinka GAME OVER, kurio aš taip norėjau išvengti.
Knisausi šiandien senuose skrynšotuose ir citatose. Radau daug gerų dalykų – galbūt pritaikysiu kur nors kada nors. Bet čiuju, kad ne. Krč, vienoje vietoje kažkas sumalė tokį štai šūdą: “Tau viskas gadina nuotaiką, kas ne taip, kaip tu nori.” Hmmm. O kas čia keisto? Juk taip ir turi būti. Ar man galbūt nuotaiką turėtų gadinti kokia nors nauja tašė, kurios laukiau savaitę, NES JI MAN TAIP PATINKA. Paverkime iš džiaugsmo graudžiai. Nu ir logika pas žmones šiais laikais. “Ką tu su tuo duraku dar kalbi? Tegul perka tašę ir mina nahuj.” Jo.
Part 2. Batai.
Šiandien padariau didžiausią klaidą per ilgą laiko tarpą (± per savaitę). Mokiausi savo šūdinus mokslus ir pagalvojau – “papildomai užsidėsiu kablus, kad mokslas nenueitų veltui ir nusišautų bent vienas triušis iš dviejų (t. y. išmokčiau mokslą arba šiknos kraipymo meną aukštakulniuose)”. O prieš savaitę aš gi susižeidžiau nugarą (ten dabar puikuojasi žalsvai juoda mėlynė ir jaučiu skausmą būdama kai kuriose pozose). Užsidėjui kablus staiga pajutau, kad skausmas paūmėjo. “Px, nusiimsiu ir praeis.” – pamanė sumanioji šio straipsnio autorė. Bet ot ir ne. Nepraėjo. Skausmas užsifiksavo ir mano nugara liko amžiams apsiavusi įsivaizduojamais kablais. Besisukiodama kaip vijurkas išbandžiau visus įmanomus sėdėjimo būdūs – deja, viskas veltui. O liūdniausia, kad neturiu kuo savęs patepti ir manęs niekas nepaguodžia. Dar ta akis… Metu nx aš šitą gyvenimą. “Tu viską gyvenime mėtai aplink, nes negali paimt nulakuotais nagais.”
Part 3. Romantika.
Šiandien mane kankina romantiškos nuotaikos. O tai nereiškia nieko gero. Tai reiškia, kad mokslus atidedam rytdienai. Parašinėčiau daugiau, bet kadangi skauda nugarą ir šiaip noriu miego, Jums teks tenkintis gabalu, kurio axujenumo nesuprasite, nes esate kaimiečiai prakeikti. Nu bet ką padarysi. “Tenka tenkintis tuo, kas pasiekiama.”
Adaptacija provincijai:
Part 4. Miegas.
Einu miegoti. Labanakt. Įdomu, ką šiąnakt susapnuosiu. Tikiuosi, kokį pranašingą sapną.
- Sapnavau, kad esu kirpykloje. Šis sapnas reiškia permainas gyvenime.
- Nuo kada vartotojiškas sapnas reiškia daugiau nei naktinį smegenų spamą?
Šį nuostabų gražų sušiktą nesaulėtą rytą aš esu ant tiek desperate, kad sėdžiu ir skaitau 2009-ųjų metų horoskopą. Žada svadbas ir nėštumus – bando mane priversti ir toliau laikytis celibato. Lyg daunų nuskriaustoji debilė to nesumanytų ir pati. Kaip Jūs manęs nedavertinate (dievinu šią netaisyklingą žodžio formą), mielas astrologe.
Paskutinėmis naktimis miegojau po maždaug tris valandas, todėl mane pradeda užvaldyti kažkokios parkės ir haliucinacijos (džiugu, kad apsivarau bent tokiu būdu). Bet realiai čia yra tik nuovargis ir aš tą gerai žinau. Šiuo metu esu lovoje ir jaučiuosi labai nelaiminga. Ir galvoju kažkokius šūdus. Pvz., ko man trūksta iki laimės. O man trūksta visko, nes tie visi sudėtiniai gerovės paketo šūdeliai, kai eina po vieną, tai lai eina jie geriau nx. Jokio tolko iš jų. Čia tas pats, kas nusipirkti vieną rūbą parduotuvėje. Jokio kaifo. Kaifas ateina, kai grįžti namo su maišais. Kaip kalėdų senelis. Laikantis šio principo, man iki laimės reikia babkių, karjeros, grožio, kelionių bei… Vilnių perkelti į Niujorką. Nu, ir meilės dar tikriausiai reikėtų. Nors turbūt labiau aistros. Viso šito aš pageidauju dideliais kiekiais. Tonomis. Įdomu, kiek laiko užtruksiu, kol pirmą toną iš trupinių surinksiu.**
Einu numigt. “Viskas ir taip be galo. Kaip savivaldybėje pas biurokratą eina šniūrais virtinės baronkų supuvusių.”
Nežinau, koks debilas sugalvojo frazę “anksti kėlęs – nesigailėsi”, bet akivaizdžiai tas žmogus buvo lengvai susipykęs su protu. Šiandien aš atsikėliau prieš septynias ir galiu pasakyti, jog visa mano diena buvo sugadinta. Nes dėl šio fakto sutriko mano savijauta. Visa kita klostėsi gana gerai.
Manau, žinot tą nuostabią savijautą, kai pamiegi tris valandas? Dieną numigti nepavyko.
Tuose plepaluose apie grožio miegą, pasirodo, yra dalelė tiesos. Nes šiandien atrodžiau ypatingai baisiai. Mano paakiai vienu metu buvo ir užtinę, ir pamėlę; veidas – perbalęs; o tuščias daunės žvilgsnis žiūrėjo į baldų salonų vitrinas. Nes ten parduoda lovas. Vaikščiodama gatvėmis mintyse kelioliką kartų kartojau “Tėve mūsų”, kad tik nieko nesutikčiau.
Grįžusi namo bandžiau mokytis ir tas man sekėsi palyginus neblogai. Nesąmones skaityti lengva. Būtų malonu jas dar ir įsiminti. Nu krč, px – pasidėsiu knygą po pagalve prieš egzą. Girdėjau, padeda.
- kad Erica Jennings yra mano mamos draugė ir mes trise pietaujame kavinėje, panašioje į “Pilies menę”. Vienintelis skirtumas tas, kad ji buvo toje vietoje, kur įsikūręs Didžiosios gatvės “Čiliakas” (jei neklystu, sapne kabakas vadinosi “Čili menė”). Mama ir Erica valgė dvigubą porciją kažkokių jūros gėrybių, o Evelina gėrė kavą;
- kad dariausi boob job Santariškėse.
Ar kas nors galėtų man išaiškinti šių sapnų reikšmę? Gal kažkam pasirodys keista, tačiau apie boob job niekada gyvenime nesvajojau. Ko nepasakyčiau apie liposukciją…
Gavau dainą pavadinimu “Breakfast”, bet netrukus perėjau prie kasdieniškesnių garsų:
- Šildau rankas į kompo apačią.
- Klausau grupės “Holy Fuck”.
Kokia aš negraži, kai mane puošia vakarykštis makiažas. Teko nusiplauti. Ačiū Dievui, nieko nėr namie. Nes nekenčiu vaikščioti po chatą “su kvapeliu”. Šiandien supratau vieną dalyką. T. y. du dalykus. Esu ***a ir ***a, hahaha. Nežinau, kodėl taip pagalvojau, nes atvirai šnekant, vakar nieko blogo nepadariau (no drugs, no ištvirkavimai, alcohol only). Taip jau būna, kad pachmelingais rytais apie save suvoki daug dalykų. Klysta, kas mano kitaip (turiu omeny savo psichinę būklę, paslėptą po žvaigždutėmis).
- Einu kavos – noriu ėsti.
- Aš irgi. Gerai sugalvojai čia. Ahahaha.
Beje, Vilniuje tikrai visi yra persipisę. Ta prasme, I MEAN IT, tikrai visi. Krč, pažinojau tokią vieną “amžiną porą”, tipo ten gyveno jie kartu šimtą metų ir panašiai. Bet štai stoviu aš vakar prie “Cozy”, rūkau cyzą ir žiūriu, kad tos poros bobiškoji pusė romantiškai eina susikabinus rankutėmis su kažkokiu kitu čiūvu. Nu ir aišku, įsižiūrėjusi geriau, aš supratau, jog tas čiūvas yra senas mano pažįstamas. Nes kaip gi kitaip galėjo būti šiame mielame Vilniaus kaimelyje? O aš maniau, kad tie žmonės yra iš taip vadinamų SKIRTINGŲ PASAULIŲ.
“OMG, su savo naujais džinsais aš tampu fuckable net pati sau!” (Kuo durnesnė citata, tuo didesnė tikimybė, kad ji – mano.)
Ai, dar vakar svečiuose sutikau vieną pažįstamą, kurios čiūvą neseniai mačiau su kita boba viename iš “Akropolių”. Labai norėjau išduoti tą padugnę, bet po to paaiškėjo, kad jis ir mano pažįstama jau yra išsiskyrę. Nors tiek gerai. Nes jis labai negražus buvo.
- Einu tos kavos pagaliau.
- Aš jau vieną išgėriau, bet kadangi ji yra labai skani, reiks gert dar. Beje, šian leidau sau suėst “Snickersą” po sočių pusryčių.
- Tu gal durna? “Snikersas” pats savaime jau yra PER SOTU.
- Nu, labai norėjau. Aš nevalgau šiaip saldumynų.
- Nu, tai tau reikėjo ėsti jį vieną. Ir taip per daug būtų. O čia dar po SOČIŲ PUSRYČIŲ.
- Nu, žinok, šian kažkaip ne. Man pachmutis ir šalia nėra čiūvo. Kai čiūvas yra, tai man valgyt nereik. O dabar nėra, tai aš noriu valgyt. Nes kai yra, gali valgyt čiūvą. Graužtis ten viską. O su kuo man graužtis dabar? Su maistu. Su dešrelėm nx.
- O tai ką tu ėdei? Pasakyk man, KARVE.
- Valgiau 2 dešreles su agurkėliu ir dvi mažas skrudintas duonos riekes.
Liūdniausia šioje istorijoje yra tai, kad šaldytuve neradau pieno, todėl teko valgyt šokoladinį sūrelį ir gerti arbatą su citrina. Man rodos, kai kam ne pro šalį būtų dar numigti.
Vakar nesitūsinau, grįžau namo pirmą (apgirtusi nuo vyno), labai blogai miegojau, sapnavau totalias nesąmones. Pradedant tarakonais, kurie yra didžiausia mano gyvenimo fobija (juos sapnuoju, kai padarau ką nors negero ir graužia sąžinę, bet šįkart kaip tik nešikau niekam ant galvos), baigiant dvigalvius vaikus gimdančiomis ex’ų žmonomis:
Vaikutis gimė su dviem galvom, bet be pagrindinės – bybio. Mamos likimas – budėti visą gyvenimą prie jo lovos, o tėvelio – arti ofise viršvalandžius. Po darbo pisti didžiausią ofiso žiurkę – šešiasdešimtmetę frigidišką valytoją. Nes žmona neturi laiko. Laisvalaikiu, kai vaikas miega, ji užsiima buhalterija – skirsto babkes vyro vaistams nuo alkoholizmo bei sūnelio “Ibumetinui” nuo dviejų galvų skausmo. Kažkiek pasilieka ir savo valerijonui.
Kaip matote, mane eilinį kartą ištiko egzistencinė krizė (tokiais atvejais pradedu kalbėti nesuprantama žmonėms kalba ir manęs pradeda teirautis, ar neištiko tavęs šyza kartais). Nes nykus tas mano gyvenimas visgi yra. Lyg ir neturėčiau kuo skųstis – dažnai sulaukiu kažokių pasiūlymų (man siūlo megzti ir dažyti kiaušus), dėl kurių jaučiuosi reikalinga ir galinti pagelbėti žmogui buityje. Nes žmonės patys nesusitvarko su savo kilimais, nekalbant jau apie varginančius senatvės požymius nosyje. Tačiau pati sau aš negaliu pasikloti net lovos. Nes, blet, virškinu “Aktimelį” šiuo metu. Tiesą sakant, mano nuotaika jau pakilo iki pusės velnio lygio (lyginant su naktiniais klyksmais kai kam į “Skaipą”), bet mane dar vis vargina kažkoks agresijos priepuolis. Ir aš žostkai nenoriu tvarkyti chatos.
“Tas kaimietis pagal jausmą, išsikerojusį krūtinėje, kaip erškėtrožė dygliausia, tave atseks, kur tu esi, jo mielasis zuikelis. Jis išpis tris vienuoles, kol pasieks tave. Tarp jų ir vienuolyno vedėją. Seną rūpužę.”
Man atrodo, aš tuoj nusižudysiu.
Kaip Jūs atsikeliat rytais? Aš apsivemsiu. Aš jaučiuosi lyg man būtų pachmas. Nu žodžiu, man labai blogai. Bweeeeee. Šita rytinė katorga yra viena labiausiai nuo “working class hero” statuso atbaidančių priežasčių. Iš kitos pusės, ko nepadarysi dėl švarkelio. Laukiu, kol susivirškins kava, nes negaliu nieko daryti kitaip (apsivemsiu, jau sakiau). Tada dušas, kirpykla, dar kas nors. Kaip matau, oras šiandien ŽAVINGAS.
RSS SRAUTAS
