08
Nu, mokausi, mokausi ir ką aš Jums galiu pasakyti? Ką naujo išmokau? Ogi tą patį, ką išmokdavau besiruošdama kas antram savo egzui – kad LIETUVA YRA KAIMAS GRIOBANAS kartu su savo literatūra supista ir tas kaimiškumas įsišaknijęs yra jau nuo neatmenamų laikų. Mūsų literatūra yra siaubinga, šūdina, nuobodi ir apverktina. Tas pats per tą patį nx. Kaimas, griovys, karas, ūkis, kolūkis, pasiilgau blet tėvynės, dirbu Čikagos fabrikėlyje. Mes ją studijuojam visai ne todėl, kad ji labai vertinga ar panašiai. Mes ją studijuojam tik tam, kad sužinotume daugiau apie savo šūdiną kilmę. Kad sužinotume, koks mums svarbus yra duonos kepalas ir BULVĖ. Uoj, uoj, ir gamtą kaip aš myliu. Nes čia yra pizdec kaip vertinga. Gimtosios literatūros studijų dėka mes taip pat sužinome, jog “Šilelis” – tai ne tik televizorius močiutės buto rūsyje. Nežinau, kodėl, bet mane tikrai daug labiau traukia romantiko Hugo socialinio teisingumo paieškos su Kvazimodu priešaky, negu Žemaitės rūpestis Marceliuke, besivoliojančia patvory. Aišku, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, situacija galbūt kažkiek ir pagerėjo. Be abejo, pagerėjo. Bet vis tiek vėlyvos pradžios vaisiai nėra saldžiausi pasauliniame kontekste.
Prašau tik man neparinti smegenų apie neargumentuotą, subjektyvią nuomonę. Mano blog’as tam ir skirtas, kad galėčiau lieti subjektyvų šūdą ant ko panorėjusi. KIBIRAIS.
18
[12/17/09 8:57:34 PM] Lori Pyrstas: ka sterva
[12/17/09 8:57:40 PM] Lori Pyrstas: kaip gyvenimiski reikalai?
[12/17/09 8:59:30 PM] Evelina: neblogai
[12/17/09 8:59:42 PM] Lori Pyrstas: tai gerai ahahaah
[12/17/09 8:59:52 PM] Lori Pyrstas: tiek ir norejau
[12/17/09 9:00:00 PM] Lori Pyrstas: kad tau viskas butu NEBLOGAI
[12/17/09 9:01:14 PM] Lori Pyrstas: beje, man nepatinka, kad apleidai bloga. kokios to priezastys? visiskai nenoriu buti provincijos centre pristatinejamas kaip “mirusios rasytojos tevas”
Aš nemiriau. Man – kasmetinė priešnaujametinė depresūcha. Taip pat man skauda koją, nebeskauda gerklės ir aš neparašau atviruko. Aš noriu, kad mane guostų.
14
Aš ir vėl neturiu nuotaikos. Kodėl, bl, kodėl?! Taigi viskas OK! Mane tiesiog nervuoja viskas pasaulyje ir man negalima bendrauti su žmonėm. Jūs visi tokie nefaini.
Ką veiksit per Naujaką? Aš tai nežinau ir nenoriu žinoti, nes man kažkaip vienodai rodo. Tą patį galėčiau pasakyti apie savaitgalius, Kūčias, Kalėdas ir kitus “nepraleistinus” įvykius. Man NERŪPI. Man rūpi tik mano interesai. Aš galėčiau išvis nieko neveikti, kol nesusitvarkysiu kelių man rūpimų dalykų. Apie kitką susikaupti nelabai gaunasi, tai ir tūsai tokie…
Važiuot į Lietuvą pas tėvus irgi nenorėjau. Mintis apie tėvynę man kelia depresiją. Vaizduotėje imu matyti pilkai juodą Vilniaus oro uostą iš keliasdešimties metrų aukščio. Ir tas miestas toks mažas atrodo. Ir visi žino, kad kur benuskristum, niekur nebus taip pilka kaip virš Lietuvos. Aš noriu skristi toli toli. Nežinau net kur. Nachui tikriausiai.
Aš noriu būti turtinga ir neturiu ką apsirengti. Vaikštau basa, nors batų (skirtingai nei vyrų) daugiau nei kojinių. Von reikia tuos senus skudurus mest, mes juk moterys.
Man taip liūdna, o mane džiugina tik tik už nugaros esantis nešvarių indų kalnas. Laukiu kada jie ims pūti. Vis kažkokia pramoga.
Man baisu.
08
| Tavo vardas: |
me_myself_I
|
| Dėstyk: * |
Sakei, kad nemėgsti jaunesnių už save merginų. O jeigu atsiras grupelė tavo gerbėjų, kurios elgsis kaip tu, nuolat tave cituos, o kai grįšį į Vilnių ir jos pamatys tave gatvėj ir paprašys nusifotkinti kartu ir autografo? Kaip vertinsi tokias jaunesnes, kurios tave mylėtų ir laikytų sektinu pavyzdžiu?  |
Hahahahahahaha. Na taip tai jau nebus niekada TIKRAI (O ką daryt, kad būtų? LOLOL. ). Bet jei kažkas panašaus NETYČIA įvyktų, vertinčiau tą gerai, nes aš visada būnu teigiama tiems, kas mane mėgsta (vis tik “friendly”). Svarbu tik, kad neliestų manęs, nesikištų ne į savo reikalus ir t. t.
Tai sakot, aš – sektinas pavyzdys? Ahaha. 
Žinoma!
29
Aš ir mano blog’as niekaip negalime susitarti, kiek daug galima sau leisti čia rašyti (man rodos, aš apie tai kalbu jau kokį 12345-tą kartą, bet nesvarbu – reikia DAR). Ta prasme, kiek atvirai. Galvojau pasitarsiu su drauge:
- Aš pvz., noriu jiems papasakoti, kad šitas tamponas – nepatogus. Kaip manai, čia normaliai būtų?
- …
O kaip Jums atrodo? Vis tiek gi nebegyvenu Lietuvoje, tai niekas į akis kreivai “Gravityje” nebežiūrės. Šitas klausimas mane turbūt kankins visą gyvenimą (nejaugi aš ką tik pasakiau, jog “Ausų Maistas” gyvuos VISĄ MANO GYVENIMĄ?)… Bet sunkiausia būna nerašyti apie tai, apie ką norisi parašyti, bet tu to padaryti negali, nes ten yra įsivėlę kiti žmonės. Jie gi gali supykti ir t. t.
Šiandien aš tvarkiau šitą nuostabų bordelį <<<n u o t r a u k o s>>>. Prašau atkreipti dėmesį į vaizdą iš arčiau. Į viryklę. Dabar jau ją pamerkiau ir užmarinavau “Fairyje”. Niekaip negaliu suprasti, kodėl iTunes neužsičiaupia grojęs Amy Winehouse. Wine house, hehe.
Aš tokia invalidė. Vakar net nepajudėjau iš namų. Na, neskaitant grįžimo namo “iš po vakar”, nuėjimo į kabaką apačioje ir apsilankymą neveikiančioje parduotuvėje. O invalidė esu ne tinginystės prasme – ne, ne, ne. Mano kojos baisiai injured – negaliu paeiti. Vienas kelias sutinęs visas. Bwe, koks nesexas.
Nekenčiu žmonių sergančių smegenų ligomis. Blet, blet, kodėl aš turiu dėl šito nervintis KASDIEN? Aš tikrai nusipelniau pailsėti nors vieną bl dieną. VIENĄĄĄĄ!!! DIENĄ.
Niekaip negaliu atsisėsti ant dietos. Man trūksta valios. Kodėl niekas manęs nepriverčia? Nejaugi niekam nerūpi mano grožis? Manęs turbūt tikrai niekas nemyli… Aš nežinau, ką man ėst. Nekūstu aš nuo Jūsų ryžiukų supistų. O Ispanijoje dar ir vieną kilą priaugti sugebėjau (būta picų ir ne vieną kartą). O gal tas kilas mane ištiko dėl PMS’o – bbž jau dabar. Reikės pasiverti PO TO.
20
Sergu, guliu, miegu. Visą dieną. Tiek naujienų šiandien. Kas pas Jus blogesnio? Girdėjau, Lietuvoje ligos – irgi madoje.
12
Šiandien mano “Google Readerį” pirmą kartą gyvenime pasiekė gera naujiena iš Lietuvos. Pasirodo, mano mėgstamiausioje Vilniaus kavinėje “Cozy” ant dienų vyks “pasilaižymo akcija”. Kas pasilaižo, tas gauna nuolaidą. Tiesa, pageidautina, kad besibučiuojantys būtų tos pačios lyties (bet gali būti ir skirtingų, jei yra nuobodos). Na, aš nors pati ir esu straight, manau, kad akcijoje sudalyvaučiau (geras atmazas pasilaižyt su boba – dėl pinigų mol) ir jau netgi žinau su kuo! Ar atspėsit, kas ta laimingoji?
19
Ir ką gi sekamdienio vakarą veikia žavioji panelė UFB? Atsakymas labai paprastas – darbai, naujienos ir nagai. Šįkart tai – tik kojų nagai, nes kažkaip be galo tingiu su tomis rankomis peckiotis. Na, bet galime pasidžiaugti, jog nuvaliau seną rūžavą nagų laką – vis šis tas.
Tėvas sako, kad valgau per daug čipsų. Man šioje vietoje iškyla klausimas – o kas yra per daug? Ir tada staiga man iškyla dar vienas klausimas – o kiek čipsų ir kaip dažnai valgote Jūs? Kai dar tupėjau Lietuvoje, čipsų skyrių (na, ir apskritai tokią vietą kaip supermarketas) apeidavau dideliu lanku. Visa tai – storumo sumetimais. Nes šiam gurmanų pasididžiavimui aš, deja, saiko neturiu. Na, o dabar, kai jau sėdžiu nebe Lietuvoj, viskas daug paprasčiau – čia ėdalas taip neina į kūną. Tikriausiai dėl to, kad nėra mamos, kuri nė už ką nieku gyvu neleis išalkusiam vaikeliui pabaudauti dar dieną-kitą. Anyway, čipsų kilogramais aš neėdu. Vidutiniškai – porą mažų pakelių per savaitę (mažas pakelis – 25-50 gramų). Ir visada tai būna kokio nors normalaus maisto pakaitalas, o ne (jokiais būdais) priedas.
Savaitgalį gavau vieną komplimentą, kuris yra įdomus ne tiek savo turiniu, o tuo, kaip aš į jį reaguoju. Krč, komplimentas buvo toks: “Tavo kojos yra gražiausios iš visų mano pažįstamų mergų kojų.” Kaip tik čia mano mąstymas atsikleidžia visu gražumu: man rūpi visai ne tai, kad tos kojos zjbs. Man rūpi, kad jos GERESNĖS NEI KITŲ BOBŲ. Taip, aš esu durna ir man rūpi lenktyniauti. Man visada ir viskame rūpi pavaryti geriau, negu kiti. Bet aš bent jau tą pripažįstu… Ir nepasakyčiau, kad labai jau man čia gėda. Yra kaip yra. Visi mes čia daunai.
Tada pagalvojau, kad šita savybė labai būdinga žmonėms su tam tikromis diagnozėmis… Mhm.
Neurotikas nuolat lygina save su kitais. Tai jis daro visur ir visada, netgi tokiose situacijose, kur to daryti visai nereikia. Konkurencingas žmogus siekia pralenkti kitus. Neurotikas lygins save su tais, kurie net nėra ir nebus jo varžovai ar konkurentai, nes jų nesieja jokie bendri tikslai. Neurotikas analizuoja kiekvieną žmogų be išimties, pavyzdžiui, kuris protingesnis, jis a aš? Jis nuolat vertina – kuris labiau mėgiamas, kuris sėkmingesnis – jis ar aš?
Kaip bebūtų keista (nu, gal Jums ir nekeista, ahaha), bet labai daug dalykų tuose aprašymuose tinka ir man. Jeigu cituočiau sakinius, kurie tinka man, tektų kopeistinti apie 90 % teksto. Aišku, šias nesąmones ėmiau skaityti neatsitiktinai. Tiesiog prieš porą dienų gavau žinutę su turiniu “…bla, bla, bla, norėčiau…” Ai, tiek jau to – necituosiu. Na, bet ten buvo pasakyta, kad kažkiek neurotiškumo manyje galima būtų rasti. Tada aš pagalvojau – eik tu sau, rimtai? Kiek? Beje, kaip manote, neurozė yra gėdingas daiktas? O gal tik madingas nūdienos pričendalas?
Man rodos, aš vis tik nesusivaldysiu ir pakomentuosiu, kas ten prirašyta. Teks pasidaryt kavos tam reikalui.
Neurotikas ne tik nori pasiekti daugiau už kitus, bet ir būti vieninteliu, išskirtiniu.
Žinoma, ką aš kvaiša? Kad būtų kitaip. Negi man norėti būti normalia vidutinybe ŠTAMPOVKE ir norėti pasiekti mažiau, negu kiti? Noriu daug, noriu daugiau, noriu visko – toks būtų mano motto.
Tarkime, neurotikui atrodo, kad jis visai netrokšta būti dėmesio centre, o tik slapta valdo įvykius „iš už kadro“. Psichoterapijoje tokie žmones gerai prisimena vaikystės svajones, nors dabartines ambicijas ir neigia.
Aš svajojau tapti galaktikos prezidente, nes diktatūra šalyje ar Žemėje man atrodė kaip pakankamai didelė valdžia. Dėl norėjimo būti dėmesio centre – ginčytina. Ir taip, ir ne. Turiu ir psichodinočkos pusę, kuri nenori nieko matyti ir kad ją kas matytų. Ir ypač nesugalvotų paliesti. Dabartinių ambicijų aš pasakoti nenoriu, nes žinau, kad susilauksiu kritikos a la “tu nesugebėsi/tau nepavyks/ką čia kliedi, valkata”. Tokie žodžiai man pakentų ir atbaidytų nuo siekimo to, ko noriu. Todėl aš renkuosi slapukavimą. Vieša nuomonė apie mane turi būti tokia: Evelinai rūpi tik batai ir tūsai. Tokia jau tinginė, kad net bernai neberūpi. Jo, jo. Prašom taip ir galvoti.
O šita vieta – mano mėgstamiausia:
Jo pozicija yra tokia: laimėti gali tik vienas. Ir tas vienas esu aš.
Hahaha. Būtų neblogai.
Neurotikas visuomet yra valdomas valiai nepaklūstančio noro žeminti kitus. Taip jis elgiasi tarsi automatiškai, net ir kai supranta, kad kiti negali jam pakenkti, arba kai jų pralaimėjimas kenktų jo paties interesams.
Tačiau neurotiko atveju jos įgyja ypatingą reikšmę: sugebėjimas žeminti, išnaudoti, apgauti jam yra pranašumo žygis, o jei nepasiseka – pralaimėjimas. Neurotiko pyktis, kad jis negali būti pranašesnis už kitus, sąlygotas būtent šio „pralaimėjimo jausmo“.
Gal geriau patylėsiu. Bet galiu pasakyti, kad varžybas ir žaidimus išties darau ten, kur nereiktų. Ai px.
O štai neurotinė asmenybė yra dideliame vidiniame konflikte – ji vienu metu siekia dviejų nesuderinamų norų realizavimo. Šiuo – konkuravimo atveju – ji nori dominuoti ( „aš išskirtinis, vienintelis geriausias“), ir tuo pačiu nori būti visų mylima. Taigi, vienas svarbiausių neurotinės asmenybės vidinių konfliktų yra noras išlaikyti savo grandioziškumą, patenkinti ambicijas, o kartu ir būti visų mylimam, dievinamam.
Ahahaha. True, true. Kartais pagalvoju, kad kai kurie per tuos blogus pažįsta mane geriau nei reikia. Ta prasme, labiau, negu to norėtųsi man. Nu ką padarysi – too late.
Baimė prarasti meilę ir yra pagrindinė priežastis, dėl ko neurotikas atsisako, slopina savo ambicijas ir bijo jų.
Šia tema ten daugiau prirašyta, bet aš kažkodėl nelabai ką supratau. Bet iš esmės, tai tikrai nebijau tokių ŠŪDŲ. Lengvai išsprendžiamų. Man yra baisiau: laiko gaišimas, proto pisimas, bulvių skutimas. Ką aš vadinu laiko gaišimu? Pvz., kabini kokį berną šimtą metų, o po to staiga po šimto metų paaiškėja, jog jis yra prastas lovoje. Nu pzdc, kokia netektis. Ačiū Dievui, man taip nėra nutikę. Tiksliau yra, bet tada tas kabinimas gan greitas buvo, todėl laiko per daug investuoti kaip ir nespėjau.
Ką dar galėčiau pridurti? Hmmm… Manęs niekas nemyli. 
((
Nerimas taip pat gali pasireikšti ir dėl sėkmės baimės. Neurotikai taip bijo kitų priešiškumo, kad bijo savo sėkmės. Sėkmės baimę sukelia mintys, kad kiti pavydės ir todėl jo nebemylės.
Šitas man netinka. Man kaip tik zjbs, kai manęs nekenčia ir man pavydi. Mmmm. Jo, tikrai labai malonu. Persivalgiau kavos. Tas nėra manolu. Bloga man. Ble, rimtai. Iki.
13
| Tavo vardas: |
internetinis vyras
|
| Dėstyk: * |
Kaip išgyvenai tą tragišką kultūrinį šoką, kai trumpam buvai parsikomandiravus į ašarų pakalnę?
Man nepraeina, einana kaip čia baisu |
Cha cha. Nu, matai. Visų pirma, tu varei į dar geresnę vietą, negu aš dabar sėdžiu. Be to, varydama į Lietuvą rinkausi tokias datas, kad praleisčiau Lietuvoje mažiausią įmanomą minimumą. Pilnos keturios dienos, kurias leidau kaip vieną ilgą savaitgalį… Aš realiai būtent dėl to (dėl datų) pasirinkau vienas, o ne kitas avialinijas. Vilniuje nebuvo nuostabu ar ypatinga, bet ir tragiška nebuvo. Buvo OK. Bet čia gi kaip atostogos gavos. Na, o įsivaizduok – gyvent TEN… Nenoriu. Ne dabar. Niekada… Nebent ištiktų žopa kokia nors visiška. Krč, varyk atgal. Arba bent jau į Londoną – gal realiau. M? Ahaha, ir papasakok, kas ten dar baisaus – palinksmink mane!
06
Barney: Simple. The rules for girls are the same as gremlins. Rule number one: never get them wet. In other wards, don’t let her take a shower in your place. Rule number two: keep them away from sunlight. I.e. don’t ever see them during the day. And rule number three: never feed them after midnight. Meaning she doesn’t sleep over and you don’t have breakfast with her, ever.
Ted: What about brunch? Is brunch cool?
Barney: No Ted, brunch is not cool.
O taip, kupini išminties serialai pagaliau sugrįžo į eterį po vasaros (kurios nebuvo) atostogų (kurių nebuvo taipogi). Grįžtant prie realybės:
“Jei tik panorėtum, nupirkčiau tau visus pasaulio batus.” (Taip, postas be batų temos, deja, nėra įmanomas, bet šiandien – ne apie juos.)
Tada iš kito pasaulio galo mane staiga pasiekia visai kitokio pobūdžio žinutė:
“Niekas nesitiki, kad tu gali nesinaudodama vyrais kažko pasiekt.”
Na, bet kuriuo atveju, mane džiugina, jog kažkas galvoja, kad aš apskritai moku jais naudotis. Mano mieli naivuoliukai.
Klausiau šiandien vieno pažįstamo nelietuvo, jau senokai gyvenančio Lietuvoje, kada gi atėjo toji akimirka, kai jam nusibodo mūsų nuostabioji šalis. “Po šešių mėnėsių?” – klausiu aš. “Po šešių minučių.” – man atsako – “Bet tada aš atradau alų ir Lietuvos moteris.” Pasiūliau už tai padėkoti Dievui. “Netrukus po to aš supratau, jog tie du dalykai vienas be kito egzistuoti paprasčiausiai negali.” – pridūrė man anas ponas.
- Which country has the best women?
- Whichever country has the best beer, has the best women.
- Which country has the best beer?
- After the third one, do you even notice if it is good or bad?
- Probably not.
- After 3 beers, I might as well be drinking shampoo… Wouldn’t know the difference.
- Do you have an idea which country has the best men?
- Define the best.
- Good looking, smart, interesting, responsible, educated, stylish, tall, dark-haired party animals with loads of money.
- Ah… Well.. They apparently live in… your imagination.
FML.
RSS SRAUTAS