Visada yra kuo skųstis: kelionės ir maistas [daug fotkių]

2015-11-29 | 18:28 | Visada yra kuo skųstis
29

Kaip mano pažįstami žino, kelionę aplink pasaulį pradėjau 2014-ųjų metų rugsėjį PAR. Po PAR varėm į Zanzibarą, Ruandą, Burundį, Dubajų, Nepalą… Na, į rytus. Maistų prisižiūrėjau visokių. Didelių dramų nebuvo ir šiaip nesu iš tų, kurie ragautų kokį anties gemalą. Mano maistinės dramos paprastai apsiriboja netobulu kiaušinio tryniu ar šviežių daržovių trūkumu. Didžiausia klaida yra pasiilgti europietiško/vakarietiško maisto kokioje Azijoje – nusivylimas praktiškai garantuotas.

Žemiau – mano dienoraščių ištraukos šia tema.

PAR

Kolonizavimo įtaka jaučiasi ne tik išėjus į gatvę, bet ir užejus į bet kokį restoraną ar viešbutį. Taip vadinamas „real South African food“ smarkiai primena olandų virtuvę, o visas kitas maistas (ypatingai – pusryčiai) mažai skiriasi nuo to, ką rasi Jungtinėje Karalystėje.

1

2

Atseit pats tikriausias Pietų Afrikos patiekalas – mėsgalis, bulvės ir kokia nors manų košė bei virta morka.

Vištiena – bene populiariausias PAR produktas. Ją tiek parduoda, tiek reklamuoja VISUR. Normalu pardavinėti vištieną 10-ies kilogramų pakuotėse. Tiek prekybos centrų lentynose, tiek restoranų ar užeigų meniu dominuoja vištienos patiekalai: mišrainės, salotos, troškiniai, sparneliai, burgeriai. Net greitojo maisto restoranuose daugiausia mėsainių bus pagaminti iš vištienos. KFC restoranų Pietų Afrikoje turbūt daugiau nei pačiame Kentuckyje.

Aplink Kruger Parką ir jame populiariausia – jau nebe vištiena, o žvėriena kaip krokodiliena, antilopiena ar gazeliena. Pastebėjau, kad dažnai nėra vegetariškų opcijų. Na, nebent nori valgyti garnyrą. Pvz., skrudintas bulvytes, ant kurių, beje, paprastai beriama ne paprasta druska, o čili druska (kas yra gerai). Atkreipiau dėmesį, kad šioje šalyje bulvytės yra minkštesnės. Skonio reikalas, bet man patiko – turbūt olandų įtaką. O olandus, žinoma, įtakojo belgai su savo garsiosiomis bulvytėmis. Beje, gyvenime nevadinu bulvyčių „french fries“. Nekenčiu vagysčių.

Untitled

Restorano meniu Kruger parke.

Jautienos ir kitų gyvūnų „džerkiai“ čia populiaresni nei JAV. Jų rasi net kosmetikos parduotuvėse.

Skirtingai nei Europoje, čia ir su žiburiu nerasi kebabinės. Turkų matyti irgi neteko, gal nebent kokiame Durbane, bet gal čia tik sutapimas. Durbane šiaip sutiksi labai daug indų.

Pietų Afrikoje ir apskritai Afrikoje nėra populiarus daržovių marinavimas. Nors PAR man ir pavyko rasti marinuotų svogūnų ir paprikų, vienų jų valgyti praktiškai neįmanoma. Marinate nėra naudojamas vanduo, o vien tik actas ir nemažai cukraus. Atrodo, kad valgai vien actą su cukrumi.

Zanzibaras

Tinkamos klimato sąlygos dar nereiškia, kad jomis bus pasinaudota. Atrodytų, kad kokiame PAR ir Zanzibare yra visos geriausios sąlygos puikiausiems jūros gėrybių patiekalams, tačiau tiek vienoje, tiek kitoje šalyje jūros gėrybių nors ir buvo, jos buvo toli gražu nebuvo įspūdingos. Zanzibare, apskritai kalbant apie maistą, toje pačioje vietoje gali gauti nuo šūdo iki wow. O grįžtant prie puikių klimato sąlygų, zanzibariečiai neaugina nei pomidorų, nei morkų, nei bulvių, nes tiesiog… nemoka. Minėtos daržovės importuojamos iš žemyninės Tanzanijos ir parduodamos gerokai aukštesnėmis kainomis. Vakarietiškų pusryčių vietiniai nemoka gaminti arba nenori investuoti, o patys rytais valgo bjaurius saldžius blynus. Na bent jau grilinti neblogai sugeba. Tai prie griliaus ir stovėkite.

Untitled

Jūros gėrybių rinkinys Zanzibare.

Nepalas

Nepalo sostinė, Katmandu, visame pasaulyje garsėja ne tik savo nešvara, įkyriais prekeiviais, bet ir siaubingu maistu. Be abejo, šalies kalnai tikrai turi įtakos produktų skurdumui, tačiau turint kūrybingumo gyslą juk galima neblogai pagaminti ir „iš kirvio“. Panašu, kad iš kirvio jie ir gamina.

Untitled

Salotos nėra stiprioji nepaliečių pusė. Nuotraukoje: omletas, pusryčių sumuštinis ir salotos.

Untitled

Akivaizdu, kad daržovių pjaustymo meno visus moko tas pats mokytojas.

Untitled

Rudos spalvos pusryčiai įkvepia dieną praleisti geriau nei vaizdas lėkštėje.

Untitled

Kiaušiniai (neatsiklausius) visada išverdami kietai ir pateikiami be majonezo. Nerekomenduoju.

Untitled

„Fish and Chips“. Ir ką aš sau galvojau užsakinėdama tai šitoj šaly?

Untitled

„Russian Salad“. Nepale baltąja mišraine vadina bet kokias apvirtas daržoves, sumaišytas su majonezu. Gal jie ir teisūs?

Untitled

Vienas tradicinių Nepalo patiekalų – „Sriuba iš pakelio“.

Mianmaras

Untitled

Salad Niçoise Mianmare. Tuno salotos be tuno. Inle Lake, Myanmar. Juk sakiau, kad pasiilgti europietiško maisto yra klaida.

Untitled

Ne, tai nėra nuotrauka iš Sovietmečio valgyklos meniu. Tai yra krevečių karis, kurį kažkodėl sumanė papuošti mano mėgstamais žydraisiais (pervirtais) kiaušiniais. Įsižiūrėjus į nuotrauką matosi, kad patiekale jau ir taip yra kiaušų – mažiukų putpelių kiaušinukų. O ką ant stalo veikia dešinėje esanti tabletė? Užsikosėjau, tai atlėke su padėklu pas mane. Galvoju – „Nu, įdomų, ką čia duos man.“ Davė paracetamolio. Perdėtas rūpestis kartais gali varginti, bet jaučiuosi dėkinga. Mandalay, Myanmar.

Untitled

Vienas mano mėgstamiausių, Mianmare ragautų, šūdevrų, kurį teko ragauti gerokai brangesniame nei vidutinis, europietiško stiliaus, restorane. Meniu puikavosi gal kokie penki skirtingi krevečių patiekalai. Pagal nuotraukas ir aprašymus išsirinkau lengviausiai skambantį patiekalą – „Krevetės itališkai“. Nuotraukoje buvo parodytos penkios grilintos krevetės ir keli salotų lapai. Atnešė tris padažuotas krevetes, spagečių ir pusę išilgai perpjautos dešrelės kažkokiame padaže. Taip, dešrelės. Pusę.

Untitled

Krabai, parduodami Jangono Chinatown. Niekam ne paslaptis, kad Azijoje street foodo reiktų privengti. Ką sėkmingai ir dariau visą laiką. Bet juk reikia paragauti, kai labai norisi? Paragavimas kainavo tris dienas myžimo per šikną.

 

TBC.

Serdos sukelia vėžį, cheeseburgeriai, kiaušai ir kitos svarbios temos

2015-10-27 | 15:20 | An Issue to Discuss
27

Mane erzina, kai žmonės patys neseniai atsivertę į vegetarizmą, apie tai pasakoja kaip kokie daktarai, kurie gal jau ir nuo gimimo tokiais tapo, nes ir jų tėvai (irgi daktarai) tokie buvo. Gerai, kad skleidžia šviesią žinią, bet dažniausiai jie tą daro su tokiu lengvu paniekos poskoniu – tipo aš geresnis už tave ir geriau žinau, nes matai, jau net du mėnesius ar du metus pats nevalgau mėsos! O tu ką, ble?! Tas mane ir erzina. Čia net nebūtinai apie vegetarizmą. Atrado, matai, vakar sveiką mitybą ir sportą, tai šiandien jau tau gali aiškint, kiek proteino turi būt tavo dietoj.

Jeigu kam įdomu, koks mano požiūris į MĖSYTĘ (nuo šito žodžio mane taip supurto kaskart…), tai galiu pasakyt tiek, kad mano santykis su ja visada buvo on and off. Nekenčiu jos, bet iki galo taip ir neatsisakau. Trūksta valios ir trukdo vyras namuose. 😀 Paliubomu, kad lengva kaltinti kitą, sakysit. Tai aišku, kad lengva. Todėl tą ir darau. Duh. Bet visokios pusiametės mėsos neėdančios supermamos man tegul neaiškina, ką aš turėčiau daryti, nes garantuoju, kad jos per visą gyvenimą Klaipėdos dešrelių suėdė tiek, kiek aš su savo on and off nespėsiu suėst net jei išgyvensiu iki 250 metų amžiaus.

Praeityje septynis metus buvau nevalgius raudonos mėsos, kas man sekėsi labai lengvai. Kitą mėsą valgydavau itin retai. Paslydau būdama broke Londone. Tą dieną nusprendžiau: „Nu davai, tik vieną Mako cheezą, tik šiandien, niekas nesužinos.“ Tiek pat metų nebuvau buvus Makdonalde apksritai. Tą kartą vos nenualpau nuo cheezo skonio – juk kadaise, vaikystėje, tai buvo mano mėgstamiausias sumuštinis. Paslydus vieną kartą, antrą kartą paslyst buvo lengviau, o trečią – dar lengviau.

Dabar mąstau apie pescatarian dietą (žuvis, seafoodas, kiaušai –  galima), ką esu varius ne vieną kartą, bet visada paslysdavau dėl gerų jūros produktų trūkumo. Nes man gi vis reikia, kad būtų skaniai. Pvz., nėra lašišos pardėj, tai kaip aš tau valgysiu pusryčius ant jų neužsidėjus kažko sūraus? Nėra lašišos, tai paimu beikono, nes compromaizinti flavorio nenoriu. Jei tai yra pietūs, kokioj nors pvz., Gvatemaloj esminiai patiekalai yra mėsos troškiniai, kuriuos užmeta ant ryžių. Kai kuriose vietose yra tik jų ir kokio mėsos bbq. Nevalgysiu gi aš tau plain ryžių, atsisakiusi viso kito. Jau geriau nieko, nei kažkas plain. Tik per savo lavoną aš gadinsiu vietą skrandyje beskoniui maistui. Ak, kaip nelengva būti manimi. 😀

screen-shot-2016-09-22-at-12-08-25

Evelinos Shakshuka. Foto iš mano Instagramo: https://instagram.com/stundziene/

Ir dar vienas dalykas. Nė už ką gyvenime neatsikysiu savo mėgstamiasio maisto produkto – kiaušinių. O tie, kas dar tiki 80’s trydom apie kiaušų cholesterolį ir nesveikumą, tai galit mane velniop trint iš FB draugų. Sunku patikėt, kad dar ir šiandien yra žmonių, kurie stato kiaušus šalia beikono, kaip vienodai nesveikus dalykus. Nes cheminė granola paliubomu yra sveikiau. LOL. O kalbant apie kiaušus ir vištų gerovę, tipo ar etiška juos valgyt, tai čia man neįdomus jokie argumentai, nes kiaušus valgiau, valgau ir valgysiu, nepaisant nieko. Tokia aš jau esu pratyvna. Buh bye.

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook