Neliesk mano kojinių, neliesk

2009-11-29 | 18:48 | This is the Life
29

Aš ir mano blog’as niekaip negalime susitarti, kiek daug galima sau leisti čia rašyti (man rodos, aš apie tai kalbu jau kokį 12345-tą kartą, bet nesvarbu – reikia DAR). Ta prasme, kiek atvirai. Galvojau pasitarsiu su drauge:

– Aš pvz., noriu jiems papasakoti, kad šitas tamponas – nepatogus. Kaip manai, čia normaliai būtų?
– …

O kaip Jums atrodo? Vis tiek gi nebegyvenu Lietuvoje, tai niekas į akis kreivai “Gravityje” nebežiūrės. Šitas klausimas mane turbūt kankins visą gyvenimą (nejaugi aš ką tik pasakiau, jog “Ausų Maistas” gyvuos VISĄ MANO GYVENIMĄ?)… Bet sunkiausia būna nerašyti apie tai, apie ką norisi parašyti, bet tu to padaryti negali, nes ten yra įsivėlę kiti žmonės. Jie gi gali supykti ir t. t.

Picture 2Picture 1

Šiandien aš tvarkiau šitą nuostabų bordelį <<<n u o t r a u k o s>>>. Prašau atkreipti dėmesį į vaizdą iš arčiau. Į viryklę. Dabar jau ją pamerkiau ir užmarinavau “Fairyje”. Niekaip negaliu suprasti, kodėl iTunes neužsičiaupia grojęs Amy Winehouse. Wine house, hehe.

Aš tokia invalidė. Vakar net nepajudėjau iš namų. Na, neskaitant grįžimo namo “iš po vakar”, nuėjimo į kabaką apačioje ir apsilankymą neveikiančioje parduotuvėje. O invalidė esu ne tinginystės prasme – ne, ne, ne. Mano kojos baisiai injured – negaliu paeiti. Vienas kelias sutinęs visas. Bwe, koks nesexas.

Nekenčiu žmonių sergančių smegenų ligomis. Blet, blet, kodėl aš turiu dėl šito nervintis KASDIEN? Aš tikrai nusipelniau pailsėti nors vieną bl dieną. VIENĄĄĄĄ!!! DIENĄ.

Niekaip negaliu atsisėsti ant dietos. Man trūksta valios. Kodėl niekas manęs nepriverčia? Nejaugi niekam nerūpi mano grožis? Manęs turbūt tikrai niekas nemyli… Aš nežinau, ką man ėst. Nekūstu aš nuo Jūsų ryžiukų supistų. O Ispanijoje dar ir vieną kilą priaugti sugebėjau (būta picų ir ne vieną kartą). O gal tas kilas mane ištiko dėl PMS’o – bbž jau dabar. Reikės pasiverti PO TO.

“Mačiau, kad jis dar samprotauja. Vadinasi, nepavyks nusitempti į lovą per prievartą.”

2009-11-04 | 08:25 | This is the Life
04

16150_167447288401_788428401_2837205_5512409_n

In ya face.

Kartais, kai blog’inu, esu priversta SUSIMĄSTYTI. Apie pasėkmes. Svarstau pvz., į kurį akauntą šįkart rašyti (FB, Twitter, blog). Nes šitą akauntą skaito šitas, šito akaunto anas neskaito… NERVINA. Nes ką aš žinau, kur man dabar išlieti savo tuščios sielos nepasitenkinimą SAUGIAI. Aišku, visiškai saugaus būdo nėra. Čia kaip su kontraceptikais. Visada yra KAŽKOKS PROCENTAS. Aš asmeniškai esu linkusi rinktis prezikus, gulinčius stalčiuje. Ir tegul jie sau ten guli toliau.

Vienžo, kas čia dar blogo? Išbėrė nx, atrodau baisiai, iTunes groja šūdą (tingiu perjungt), varau ryt atostogų be atostogiško nusitekimo – tas nervina. Šiandien mano kambariokas irgi pavarė neprastai. Tipo sako man, kad darau skalbimą su nepakankamu kiekiu skalbinių. Tai OK – aš gal suprantu, kad nepatartina skalbti po mažai (čia tipo elektros taupymo sumetimais?), bet man tų rūbų reikia iki rytojaus, tai aš gi negaliu laukti, kol prisikaups. Tada jis man sako, kad mol reikėjo jo daiktus irgi sumesti. Tačiau aš negalėjau to padaryti, nes man šlykštu liesti svetimus skalbinius. Šitą momentą nutylėjau, nes galvoju, neduokdie įsižeis. Uoj, uoj. Nežinau, man rodos, kad galima liesti skalbinius tik tų žmonių, su kuriais miegi, nes jų bakterijos ir viskas, kas šlykščiausia ir taip tave aprėpia iš visų pusių (ypatingai – vidinę šlaunų pusę). Ir tu kažkaip net neapsivemi nuo to užkrato – fenomenalu. Ironiška, bet tau netgi patinka. Net jei tu mėgsti sterilumą (kaip aš). Ko jau ko, bet bažnytinio lentų sekso tai nepernešu KAIP DIEVĄ MYLIU. Šią savaitę įsisavinti bakterijų, jau matau, taip ir nebespėsiu. Žinoma, tai mane kažkiek liūdina, bet bent jau guodžia ta mintis, kad vis tiek menėsinės (nors kaip sako mano draugas – “Visada yra išeitis – žopa. Evelina, pradžiugink tu tą berniuką vieną kartą.”). Jų dėka, esu tokia nelaminga ir atvira šįvakar. T. y. šįryt. Mama pakraups paskaičiusi. Sakiau neskaityt. Pati kalta. Užtat mano kambariokas šiuo metu miega išsišiepęs. Tai mane gąsdina, nes mano pervertiška vaizduotė įsivaizduoja, kad jam linksma, mat jis sapnuoja, jog kažką pisa. Pvz., mane. 🙁 Tik nesakykite man prašau, kad negražiai kalbu. Vis tiek Dievas man atleis. Nes aš užrišau šiukšlių maišą ir padėjau jį prie durų, kad rytoj kas išneštų.

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook