Nors paskutinis postas neatrodo labai optmistiškai, skubu visiems pranešti, jog šiomis dienomis esu šiek tiek laimingesnė. Bet dar ne galutinai. Negaliu būti laiminga, kol yra laimingesnių už mane. Manau, kas nors paaiškės iki savaitės galo. Hm. Arba ne.

Šiaip aš esu žiauriai psichuota. Neturiu batų. Išsikepiau kažkokį šūdais dvokiantį šūdą, tai teko jį nuleisti į klozetą. Dabar reikia tą šūduotą keptuvę praskalauti greičiau, nes paviršiuje plaukiojantys šūdai atrodo neestetiškai. Fū, nachui. Gyvenime mane pradžiugina tik Twix’as.

Ir vis tik nesuprantu. Kodėl aš, blet, buvau įsitikinusi, kad jei tik gausiu tą darbą, tai iš karto būsiu LAIMINGA ir RAMI. Nu gavau, nu ir ką? Nu ir px man. Pasidžiaugiau penkias minutes ir vėl grįžau į depresą. WTF? Dabar noriu į kitą chatą kraustytis. Tipo, po kraustynių pagal idėją irgi turėčiau “palaimingėti”. Bet turiu negerą įtarimą, kad šis dalykas manęs taipogi nepatenkins. Tendencingai.

Tai kada gi aš būsiu patenkinta jau pagaliau?

Skaitau ir galvoju, kad rašymo stilius – prastokas (galbūt originalo kalba būtų geriau), tačiau kaip bebūtų liūdna, kažin, ar aš pati sugebėčiau parašyti geriau. Apie turinį nelabai galiu kalbėti, nes ką tik pradėjau. Matau, kad bus liečiamos visokios popsovos, bobiškos temos. Galit pažiūrėti.

P.S. Eilėje – “Breakfast at Tiffany’s” su visu savo levu vertimu netgi pavadinime.