kiek kalorijų per dieną suvalgai, kiek sudegini ir išvis, kiek daugiausia per visą gyvenimą svėrei? pavydžiu aš, kad tokia kūda tu blem
Oi. Prasta aš patarėja pastaruoju metu. Nes mėgstu viską, kas blogiausia! Ir neturiu saiko baiiausiam – čipsams (juos reikia suėst visus, kiek yra arba skubiai sušert draugams, kad nereiktų ėst). Maldauju, nebeneškite jų į šiuos namus. Nors vakar atsinešiau ir pati. O šiaip tai turiu gerą madą karts nuo karto pabadauti. Tai turbūt mane ir gelbėja.
Be to, aš valgau labai nereguliariai. Maisto sveikumas irgi labai periodiškas. Tai vieni šokoladai, tai vienos žolės. Svoris pasvyruoja nuo to du kilogramus ir tiek. Bet pvz., jei matau, kad pasiekiau maksimumą, kaip mat skiriu sau žolių periodą. Per pora dienų viskas susitvarko ir galima toliau nesąmones daryt. Žodžiu, svarbiausia – neapsileist ir prižiūrėt savo svorį visą laiką.
Šiandien pusryčiams valgiau “Snickersą”. Ką aš žinau. Šokoladas padeda smegenims, kurių neturiu… Riešutukai irgi sveika. Zjbs. Ahaha. Užvakar (ar kada ten) pvz., badavau.
Na, o jei nori patarimo, tai siūlau tokį variantą: suvartoti 1000 kalorijų per dieną (ėsk ką nori – šokoladus, čipsus ir t. t.) + gėrimai. Gėrimų galima neskaičiuoti. Svarbiausia – negert visokių sirupų ir koka kolas tik light. Aš pvz., privengiu ir sulčių. Nemėgstu nesąmoningų kalorijų. Geriau jas panaudot čipsams. Geriu vandens daug. Alkį tarp valgymų mažinti siūlau kava arba arbata.
Aš ir mano blog’as niekaip negalime susitarti, kiek daug galima sau leisti čia rašyti (man rodos, aš apie tai kalbu jau kokį 12345-tą kartą, bet nesvarbu – reikia DAR). Ta prasme, kiek atvirai. Galvojau pasitarsiu su drauge:
- Aš pvz., noriu jiems papasakoti, kad šitas tamponas – nepatogus. Kaip manai, čia normaliai būtų?
- …
O kaip Jums atrodo? Vis tiek gi nebegyvenu Lietuvoje, tai niekas į akis kreivai “Gravityje” nebežiūrės. Šitas klausimas mane turbūt kankins visą gyvenimą (nejaugi aš ką tik pasakiau, jog “Ausų Maistas” gyvuos VISĄ MANO GYVENIMĄ?)… Bet sunkiausia būna nerašyti apie tai, apie ką norisi parašyti, bet tu to padaryti negali, nes ten yra įsivėlę kiti žmonės. Jie gi gali supykti ir t. t.
Šiandien aš tvarkiau šitą nuostabų bordelį <<<n u o t r a u k o s>>>. Prašau atkreipti dėmesį į vaizdą iš arčiau. Į viryklę. Dabar jau ją pamerkiau ir užmarinavau “Fairyje”. Niekaip negaliu suprasti, kodėl iTunes neužsičiaupia grojęs Amy Winehouse. Wine house, hehe.
Aš tokia invalidė. Vakar net nepajudėjau iš namų. Na, neskaitant grįžimo namo “iš po vakar”, nuėjimo į kabaką apačioje ir apsilankymą neveikiančioje parduotuvėje. O invalidė esu ne tinginystės prasme – ne, ne, ne. Mano kojos baisiai injured – negaliu paeiti. Vienas kelias sutinęs visas. Bwe, koks nesexas.
Nekenčiu žmonių sergančių smegenų ligomis. Blet, blet, kodėl aš turiu dėl šito nervintis KASDIEN? Aš tikrai nusipelniau pailsėti nors vieną bl dieną. VIENĄĄĄĄ!!! DIENĄ.
Niekaip negaliu atsisėsti ant dietos. Man trūksta valios. Kodėl niekas manęs nepriverčia? Nejaugi niekam nerūpi mano grožis? Manęs turbūt tikrai niekas nemyli… Aš nežinau, ką man ėst. Nekūstu aš nuo Jūsų ryžiukų supistų. O Ispanijoje dar ir vieną kilą priaugti sugebėjau (būta picų ir ne vieną kartą). O gal tas kilas mane ištiko dėl PMS’o – bbž jau dabar. Reikės pasiverti PO TO.
Po kelių dienų pertraukos pagaliau atradau laiko “Google Readeryje” pasiskaityti skiltį “Fashion”. Na, aš ten labiau žiūriu nuotraukas nei skaitau ir šiaip “noriu šitos suknelės”. Negaliu atsistebėti savo kritišku požiūriu į žmonių grožį. Visi Jūs man urodai (ypač aš pati – bet apie tai vėliau). Na, draugai tik gal ne. Turiu pripažinti, kad pavyduoliškai nekenčiu kūdų žmonių ir tokie postai, atvirai šnekant, švelniai glosto mano negailestingą širdį.
Myliu tave, Gemma. Prašau nesėsk tik ant dietos.
O tavęs vat nekenčiu. Matosi, kad neturi šalia tokios draugės kaip Evelina, kuri būtų visada pasiruošusi ištiesti tau delną, laikantį kibirą čipsų. Pašlakstytų aliejumi, su spirgučiais ir grietine.
Nors ir nekenčiu šitų bobų dėl jų kūdumo, bet pvz., kokia nors Sasha Pivovarova tai man labai patinka. Graži mergaitė. Žinoma, kol neprasižioja. Turiu omeny garsą.
Aha. Vat tau ir baigėsi visas grožis. Ai, o pvz., iš senesnių podiumo valkatų man gražiausios – Kate Moss ir Carmen Kass. Tiesą sakant, aš taip niekada ir neatradau, kur yra mano kritiškumo šaknys. Ir kodėl visos bobos (ypač visokios malalietkos), nesančios mano draugėmis, man yra tik negražios besmegenės debilės, kurias reikia SUNAKINTI. Skubu pasiteisinti, kad visa tai jokiais būdais nėra kokia nors arogancijos apraiška. Juk savęs aš irgi nekenčiu. Bet čia jau – another story. Puikiai žinau, kiek baisi, kvaila, nerangi, prasta lovoje ir dar kokia nors pati esu. Bet kažkodėl manęs tai kaip ir nelabai jaudina, nes galutiniam rezultate aš vis tiek esu ZJBS. Trumpai paaiškinsiu, kame gi čia replės. Matote, viskas yra labai paprasta: mano minusų skaičius yra lyginis, o visi, kas baigė bent penkias klases mokykloje, puikiai žino, jog MINUSAS + MINUSAS = PLIUSAS. Bandyti įtikinti mane, jog yra kitaip yra mažų mažiausiai beprasmiška. Nes savo laiku dalyvavau “Kengūroje”. Labanakt (ne, aš nesu girta ir man ne PMS).
Nu gražumėlis kaip visada. Tik papostink kokią savo foto ar šiaip kokią nesąmonę – iš karto komentarų liūnas. O fotkę man papostint užima šimtą kartų mažiau laiko, negu surinkti kokį “komišką” tekstuką. Tai galvoju, jei šiandien papostinsiu daugiau savo fotkių, komentarų bus du šimtai? Ne, nes dabar nekomentuosit specialiai. Na, pabandom. Ten gi kaip ir yra ką apkalbėti.
Štai Jūsų teismui – Evelinos webcamo džiaugsmai. Prašom nepamiršti paminėti, kokia aš kūda arba stora arba baisi ir “tik pažiūrėkit – net galvos neturi”.
Beje, kažkaip aš tikėjausi, kad Londone atrasiu sielos ramybę (ha ha), nes niekas gi čia manęs nepažįsta. Apie kokio pobūdžio ramybę aš kalbu? Kalbu apie “nelįskit, idiotai, jūs prie manęs vieną kartą” ramybę. Štai pvz., vakar ėjau susitikti su draugu iš Vilniaus ir jis kartu atsivedė savo draugelį, gyvenantį Londone. Prieš tai su juo man teko kalbėti telefonu ir aš net nesupratau, kad kalbu su nepažįstamu. Vėliau, kai mes pagaliau kažkur prisėdome, tas draugo draugas nuėjo prie baro, o aš likau su tuo savo vilniečiu. Na, ir pasakoja jis man, ką jam pliurpė anas jo draugelis, kol jie šliaužė su manim susitikti. Tam vaikinui atseit labai patiko mano balsas “ir labai noriu ją pamatyti”. LOL. Man asmeniškai, mano balsas – neočen, tačiau man pačiai iš esmės viskas, kas su manimi susiję yra neočen, todėl nieko čia naujo. Kaip ten bebūtų, nuo šitų dalykų nesijaučiu nei kiek prasčiau (aš čiuju ir su kibiru ant galvos ir netvarkingais nagais jausčiausti tiek pat zjbs). Ačiū Dievui, seniai išmokau savęs neklausyti (o visokių ten aplinkinių neklausyti JUO LABIAU). Matau, nukrypau nuo temos biškį… Žodžiu, vėliau man jis skambina ir šneka į ragelį, kad nori mane pabučiuoti. Ahahaha. Susinervinau net. O šiandien vienas bernas kvietė mane į pasimatymą (čiuju, pirmą kartą gyvenime tai buvo ne lietuvis), bet aš nevariau, nes man buvoja hujova, o gal dėl to, kad man realiai juk bus hujova visą likusį gyvenimą.
Be to, aš gi ne debilė, kad bloginčiau esamą padėtį prastesniais variantais. Ne, ne, ne, jokiu būdu. Čia būtų tas pats kaip savo gražią drabužių spintą prikrauti rūbais iš Gariūnų.
Ir dar man nedaeina vienas dalykas – kakova čiorta tu kvieti žmogų į pasimatymą, jeigu tas žmogus tau anksčiau neparodė jokio susidomėjimo tavimi? Tu supranti, kad jam per tave reikės gaišti laiką ir MĄSTYTI ATMAZUS. Aš asmeniškai, mąstyti nemėgstu, nes esu kvailutė. Kvailas mielas žmogutis. Todėl tokie nutikimai mane labai išsekina fiziškai, dvasiškai, protiškai ir netgi finansiškai (antidepresantams išsileidžia).
Kol čia rašau, balsas kambaryje man sako: “Evelina, man parkės kyla, kai tu juokiesi”. Nu, fuuuuuuck.
BLE, JŪS VISI ESAT IŠPROTĖJĘ DEBAI.
Dar čia neseniai kažkam aiškinau: “Jis galvoja, kad aš esu graži ir protinga – tu matai, ant kiek tas žmogus yra aklas?”
Eilinį kartą susidūriau su ta pačia parke – kiek atvirai ir šlykščiai galiu sau leisti čia rašinėti. Žinoma, dabar galiu šiek tiek daugiau nei prieš kelis mėnesius. Vien dėl to, kad nebesu Lietuvoje. Kita vertus, kažkiek veiksmo vyksta ir čia… Ekshibicionizmu irgi gi neužsiimsiu. Nenoriu + neapsimoka. Paliubomu išeitų ne į naudą.
Btw, aš kažkaip nemoku džiaugtis dėmesiu ir dėti sau davolna pliusus į neegzistuojančą užrašų knygutę.
Ai, bet tai pzdc, kokia aš nervuota. Dėl visokių šūdų. Šiandien pvz., vienas nuopisa, mačiau, pakomentavo vieno gražaus berniuko statusą, tai galvoju, kūrva tu nachui, tuoj kai perpisiu per letenas interneto kabeliu – ko čia lendi man į akis? Nekenčiu balvonų (balvonai = tūpi žmonės, debilai). Ai beje, ir jei kada nors nusprendei, jog kuris nors besmegenis yra balvonas, bet po to kažkodėl leidai sau persigalvoti… greičiausiai persigalvodamas suklydai, nes besmegenis iš tikrųjų ir yra BALVONAS. Ant žiemos jų padaugėja, kadangi dubakas, sniegas ir t. t.
Tačiau šiuo metu mane labiausiai jaudina tai, kad dėl tam tikrų dalykų iki išvažiavimo į Valenciją šį ketvirtadienį aš nespėsiu atlikti TAM TIKRŲ DALYKŲ. FUCK MY LIFE.
Iš anksto atsiprašau visų kvailų vaikučių už gražų savo šiandienos žodyną. Mokykitės, mokykitės.
Na, iš tikrųjų tai net neįsivaizduoju, ką čia Jums papasakot, mielieji draugai ir priešai, kad Jus panervinčiau. Hmmm. “Aš esu graži, o Jūs – ne.” Ne, šitas neskamba. OK. “Mieli mano zuikeliai, Jūs esate debilai.” Žiauroka, ahaha. Žodžiu, teks pasakot naujausias naujienas ir tiek. Na, ir pasimaivyt biškį ką nors. Vienu žodžiu, nieko naujo.
Žodžiu, su kablais jau praėjau kelias mylias ir netgi šokau (man sakė, kad nuo namų iki T-Bar yra apie pusė kilometro ar tai mylios, o ten aš kabluota variau jau ne vieną kartą). Užsidedu juos gana dažnai, nes jie – pernelyg gražūs, kad stovėtų. Bet niekada to nedaryčiau dienos metu ir būdama viena (na, nebent nešu šiukšles, kas yra pereiti per gatvę). Jaučiuosi nesaugiai tokiais atvejais. Ai, bet kai kurie mano “ėjimo į parduotuvę naktį” outfitai tai rimtai gąsdinantys – flip flops, paltas ir vyriškos pižaminės kelnės. Tada manęs paprašo ID. Nežinau, ar čia toji apranga mane jaunina, ar šiaip buvimas be make-up. Na, koks skirtumas. Kad ir ant kiek baisi būčiau, vis tiek niekas čia manęs nepažįsta. Kad ir ant kiek baisi būčiau, vis tiek jaučiuosi ne mažiau graži ir zjbs. Mažvaikėms siūlau šią pamoką (du paskutiniai sakiniai) įsikalti į savo kvailas, dar nesubrendusias galvas. Ir naudoti per amžių amžius. Amen.
Mano draugas, Piktybinis Auglys, sugalvojo labai gerą žodį neapibrėžtos tautybės juodžiams (babajams) pavadinti – ČIMČIMAI. Ahaha, net snarglys nubėgo iš juoko. Bet… gal ir ne dėl to.
Vakar pagaliau išsiaiškinau, kas buvo ankstesni šio buto gyventojai. Taip, ta boba buvo kažkokia advokatė, kaip ir sakė agentas. Taip, išties ji buvo tvarkinga, nors plytos švara manęs ir nedžiugina. Ne tik tvarkinga, bet ir tikriausiai labai draugiška, nes po savęs mums paliko dovanų – vibratorių. Ai, dar ji buvo lesbė ir turėjo bobą argentinietę. He he he. Garsų jos neleisdavo. Susipažinau vakar su kaimynu normaliau, tai ir papasakojo man jis viską. Kaimynas Gregas vilkėjo Technics maikę, kas yra geras ženklas – nebus problemų dėl garso. Dirba ofise prie namų, savaitgaliais mėgsta pavaryti kokainą (kaip ir visi anglai). Nu žodžiu, zjbs.
Beje, mano naujasis darbas jau nuo pat pirmų dienų ėmė mane džiuginti. Kadangi kompanijos, kurioje dirbu, vienas iš klientų yra žurnalas ELLE, jo prenumeratą aš gavau, galima sakyt, nachalia. O visiems prenumeratoriams dar duoda kilogramą špakliaus. Tiesiog nuostabu. Kaip tik tuoj baiginėtis viskas pradės. Einu away, nes reik pagaliau jovalą po vakar sutvarkyt. Ciao!
Galvoju, kokią čia susigalvoti tatuiruotę, kad ji nieko nereikštų. Nieko nereiškiantis piešinys, realiai, turėtų labai simbolinę reikšmę – kad man niekas nieko nereiškia. Hmmmm… Gėlių aš kaip ir nenorėjau, bet dabar pagalvojau, kad tas augalas gali visai gražiai atrodyti, o ant kūno jo net nereikės laistyti. Be to, jis nieko nereiškia, kaip aš ir noriu. Jis parodo tik vienintelį nereikšmingą dalyką – mano meilę gamtai. Ne daugiau. Užpisa mąstyti.
Mergaitės, o Jūs būnate nervuotos per PMS? Aš tai NE, bet šiandien pagalvojau, kad vis tik TAIP. Bet aš būnu ne šiaip nervuota dėl nieko. Aš būnu nervuota dėl to, kad tuo metu jaučiuosi stora. Blet, aš tokia dabar stora. Jeigu su manim dabar kas nors miegotų, tai tas žmogus nusprestų, kad “gal jau nebemiegam”. Na, bet mane bent jau guodžia papai.
Man taip norisi tapti PRETTIER ir SMARTER. Net ne tai, kad SMARTER… Tiesiog mane užpisa, jog kartais (t. y. beveik visą laiką) aš mėgstu act like DEBILĖ. Not serious at all. Visokios durnos minos, žvengas ir blevyzgos. Prisisšnekėjusi nesąmonių, patiriu siaubingą gėdą ir negaliu užmigti. KĄ GI MAN DARYTI, DRAUGAI?
Na, o dėl PRETTIER, tai reik paprasčiausiai kažkaip prisiverst daugiau laiko skirt sau. Na, taip, aš nusilakuoju tuos nagus visada, skutu kojas beveik kiekvieną fucked up dieną (NX, KAIP NEKENČIU) ir taip toliau, bet aš pvz., nesportuoju, tingiu naudot plaukų balzamą (kiekvieną kartą AŠ KAŽKUR LABAI SKUBU, bet po to greičiau vis tiek nesigauna, nes remontuoju supjaustytas iki kraujų kojas), dažnokai išdrįstu nueit miegot su makiažu, o mano mityba – irgi tokia SO SO (daug kavos, cukraus, druskos, tai sveikai, tai šūdas totalus). Kosmetologė kiekvieną kartą mane gydo nuo veido dehidratacijos. Pagydo, bet po kiek laiko – apiat dvacat piat. Taip pat minėtina, jog nesu labai darbštus žmogus, kas reiškia, kad milijardų neuždirbu. Vadinasi, neturiu pakankamai pinigų rūbams. O tai manęs irgi nepuošia ir negražina…
Ir vis tik šitas klausimas – vertas atskiro posto.
To wear a bra or not to wear a bra – that is the question!
Londone man beveik netenka to daryti, bet aš nerimauju, nes man reikia žinoti, kaip TIEMS LOPAMS labiau patinka. Realiai, su bra papai būna didesni, bet ką aš žinau – gi ne tik didyje esmė. Hohoho. Žinoma, reikia nepamiršti, jog mes nesame Holivudo žvaigždės su stovinčiais boobs iš stiklo plastiko ar ten kokio putų polistirolo ir jie neatrodo taip, kaip pas Jennifer Aniston.
RSS SRAUTAS
