PAREIŠKIMAS

Aš tokia negraži.

Negaliu patikėt savo pačios AKIMIS.

Tiesa man jas SUBADĖ.

Share on Facebook

Neturiu gundančio žvilgsnio

Nekenčiu, kai nuotraukuose (o gal netgi ir GYVENIME) mergos bando išlaužti “sexy” žvilgsnį. Taip, aš suprantu, kad kartais jis atrodo visai neblogai. Kai kuriems netgi tinka. Kitus šiek tiek pagražina. Tretiems “tas žvilgsnis” padeda užmaskuoti įgimtą arklio fizionomiją. O štai aš. Štai aš net negalėčiau garantuoti, kad man toks daiktas tinka. Niekada to nesužinosiu, nes paprasčiausiai NEMOKU jo išspausti. Man neišsispaudžia. Nesugebu nuo veido nusiimti kvailo spanieliško “Kur aš?” žvilgsnio. Aš nekenčiu vaidinti seksualumo. Jaučiuosi kaip debė vien nuo minties. Mėgstu atrodyti kvaila. Kur aš? :-O

Nekenčiu savo “Beyonce” klubų. Man patinka berniukiškos figūros. Nesiruošiu gimdyti greitu metu, tai kam man tie klubai? Rūbai gražiau krenta ant skeletų. Rūbai gražiau guli ant lavonų. You know?

Nors bernai sako, kad zjbs. NE TI KIU.

P.S. Man čia kaip tik neseniai pamatavo klubus – vos negavau širdies smūgio, nejuokauju.

Share on Facebook

Ai, nežinau

Rytoj manęs laukia paskutinis egzas. Kaip matote, šiuo metu jam labai atsakingai ruošiuosi.

Kodėl daugelis moterų amžinai pergyvena dėl savo svorio ir šiaip išvaizdos? Atsakymas kaip ir aiškus – dėl savęs ir vyrų. Kažin, dėl ko labiau… Ne retorinis.

Aš noriu skeletinių kojų. Na, ir ką Jūs man? Noriu ir viskas. Ko dar noriu? Noriu, love handles amputacijos. Kodėl amputacijos, o ne sporto arba dietos? Todėl, kad šią vietą ypatingai sunku liekninti. Pvz., kai aš dietinuos, man svoris nukrenta nuo pilvo, papų… Na, ir viskas. Žopa, klubai ir love handles ir toliau mane nervina – pasilieka savo vietoje, kurią gavo be leidimo. Kiekvieną mielą dieną aš žiūriu į vedrodį. Iš visų pusių. Žiūriu, žiūriu. Bandau kažką įžvelgti – a vdrug koks gramas prilipo! Per pastarąjį dešimtmetį neatsimenu dienos, kad nebūčiau to dariusi. Čiuju, visos, kiek durnesnės, bobos taip daro. O vyrai? Kaip bebūtų liūdna, daugelis vyrų nemato toliau savo bybio.

Atsimenat, nuo pradinių klasių mus mokė, kad SPORTAS = SVEIKATA? Labai įdomu, kas iš Jūsų lankosi sporto klube dėl sveikatos? Niekam nerūpi ta sveikata. Visiems rūpi tik išvaizda. Kodėl ji mums rūpi? Nes, kad būčiau laiminga, mano išvaizda turi būti geresnė, negu tavo. Visi žmonės – konkurentai. Viskame. Štai paimkime mane kaip pavyzdį. Blaiviai mąstant (possible in theory, impossible in practice), iškyla klausimas – kodėl man turėtų rūpėti kažkokios ten kūdos kojos? Ogi todėl, kad kojų rinkoje man norėtųsi užimti aukštas pozicijas. Tas pats galioja ir kitoms kūno dalims. Netgi smegenims. Kai mus, kalbančias prekes, vertina KLIENTAS, esame suinteresuotos, kad nupirktų būtent mus. Štai pvz., nacher man reikia baigti bent jau bakalaurinį? O vat todėl, kad turinčios bakalaurinį mane lenkia tuo savo diplomu. Man nepatinka, kai mane lenkia. Dėl šios priežasties esu priversta VYTIS.

Dieve, kaip aš nekenčiu žmonių. Jūs visi tokie nuostabūs, kad net bloga darosi. Prašau, apsikraukit greičiau tais vaikais, išstorėkit, bankrutuokit ir nebenervuokit manęs. Ir pasakykit, kad nekenčiat manęs ne mažiau, negu aš Jūsų – sąžinė bus ramesnė.

Share on Facebook

TRAUZAI

Nekenčiu stringų. Matosi visas celiulitas su jais. Nors kai buvau penkiolikinė, nešiojau – tada dar nebuvo tokių baisių odos problemų ant šiknos. Labiausiai mėgstu paprastus arba šortukus. Nors šortukai gal jau ir pabodo. Krč, zajebiausi man – juodi ir paprasti. Gali būti paprasti su strings ant dubens kaulų, bet be strings šiknoje – svarbu, kad ji ne nuoga būtų.

Nors geriausi man – tokie kaip mol šortukai, bet ne visai šortukai, nes pusė žopos – nuoga. Nu, va tokios formos maždaug:

Krč, šikną reikia vizualiai mažinti. Nors kai kuriems mano šikna – ir taip per maža. Labai keistas fenomenas. Nesuprantamas man.

Taip pat aš būčiau linkusi trauzus derinti prie vyro norų. Bet kažkaip niekada nesiryžau to paklausti. Nes iš anksto žinau atsakymą – LABIAUSIAI MAN PATINKI… BE TRAUZŲ.

Share on Facebook

Nuogas kūnas

Norite tikėkite, norite – ne… bet man nudity apskritai nepatinka. Man patinka nebent užuomina į nuogumą. Man gražus – įdegęs, kaulėtas, biškį raumeningas kūnas. Aprengtas gražiomis, juodomis šmutkėmis. Čia jeigu apie bobas. Dėl išvardintų priežasčių jau būtų kaip ir metas užsukti į solerkę, sėstis ant dietos ir pakrutint šikną sporto salėje. Ir galbūt nusipirkti vėl kažką juodo.

O nuogo vyro nesu net akyse mačius. Kas tai?

O jeigu rimtai, aš jų paprasčiausiai neapžiūrinėju. Kažin, kada turėčiau tą daryti? Tegul juos apžiūri daktaras – aš pernelyg suinteresuota savimi. Nekenčiu storumo. Nekenčiu lieknumo su storu pilvu. Ką aš žinau, ką čia pasakot. Klauskit, čiut što.

Žodžiu, grįžtant prie klausimo, atsakymas būtų: NIEKIENO.

Share on Facebook

Papai

Hmmmmmm. Apimtis – kokie 83-84 cm. Dydis A arba B. Tiksliai nežinau, nes nepirkau šimtą metų (nes nenešioju beveik niekada).

Tavo vardas:	bob
Dėstyk: *	blogas vadinasi maistas ausims , bet kaip tik to maisto cia ir truksta kur muzika ?

Žiūrėti youtube jūzerį Eveliut.

Pudros: Clinique, Maybelline, Sothys. Tušas: Chanel ilginantis, vandeniui neatsparus (rekomenduoju). Pieštukai: YSL ir Manhattan (pas mane abu voliojasi; kadangi jie – seni, net nežinau, kuris yra kuris). Lūpų blizgesys: Body Shop (nors Body Shop’o nemėgstu iš principo – močiutė pirko). Akių spalvotai nedažau, todėl šešėlius turiu tik dvejus – Chanel (beveik juodi, skirti “padūmavusioms” akims) ir Make Up Store (sidabru kažkokiu blizga). Šampūnams didelio dėmesio neskiriu: L’Oreal, Toni & Guy. Arba šiaip belenkoks iš “Maximos”. Vilniuje naudodavau pirktą kirpykloje (neprisimenu pavadinimo dabar). Veidui irgi L’Oreal, Garnier ir t. t. – nieko mandro. Kartais apsiperku pas kosmetologę, tai ten imu BDR (geros priemonės, bet parduotuvėse nesu jų mačius), Sothys, Guinot. Nors veidui niekas taip nepadeda kaip pati kosmetologė – pasiilgau. Nagų lakas – nors ir už du litus. Bet aš rekomenduoju Barry M.

Share on Facebook

UFB pataria: “Nepatariu badauti, bet ėsti irgi nesiūlau.”

Oi. Prasta aš patarėja pastaruoju metu. Nes mėgstu viską, kas blogiausia! Ir neturiu saiko baiiausiam – čipsams (juos reikia suėst visus, kiek yra arba skubiai sušert draugams, kad nereiktų ėst). Maldauju, nebeneškite jų į šiuos namus. Nors vakar atsinešiau ir pati. O šiaip tai turiu gerą madą karts nuo karto pabadauti. Tai turbūt mane ir gelbėja.

Be to, aš valgau labai nereguliariai. Maisto sveikumas irgi labai periodiškas. Tai vieni šokoladai, tai vienos žolės. Svoris pasvyruoja nuo to du kilogramus ir tiek. Bet pvz., jei matau, kad pasiekiau maksimumą, kaip mat skiriu sau žolių periodą. Per pora dienų viskas susitvarko ir galima toliau nesąmones daryt. Žodžiu, svarbiausia – neapsileist ir prižiūrėt savo svorį visą laiką.

Šiandien pusryčiams valgiau “Snickersą”. Ką aš žinau. Šokoladas padeda smegenims, kurių neturiu… Riešutukai irgi sveika. Zjbs. Ahaha. Užvakar (ar kada ten) pvz., badavau.

Na, o jei nori patarimo, tai siūlau tokį variantą: suvartoti 1000 kalorijų per dieną (ėsk ką nori – šokoladus, čipsus ir t. t.) + gėrimai. Gėrimų galima neskaičiuoti. Svarbiausia – negert visokių sirupų ir koka kolas tik light. Aš pvz., privengiu ir sulčių. Nemėgstu nesąmoningų kalorijų. Geriau jas panaudot čipsams. Geriu vandens daug. Alkį tarp valgymų mažinti siūlau kava arba arbata.

Share on Facebook

Neliesk mano kojinių, neliesk

Aš ir mano blog’as niekaip negalime susitarti, kiek daug galima sau leisti čia rašyti (man rodos, aš apie tai kalbu jau kokį 12345-tą kartą, bet nesvarbu – reikia DAR). Ta prasme, kiek atvirai. Galvojau pasitarsiu su drauge:

- Aš pvz., noriu jiems papasakoti, kad šitas tamponas – nepatogus. Kaip manai, čia normaliai būtų?
- …

O kaip Jums atrodo? Vis tiek gi nebegyvenu Lietuvoje, tai niekas į akis kreivai “Gravityje” nebežiūrės. Šitas klausimas mane turbūt kankins visą gyvenimą (nejaugi aš ką tik pasakiau, jog “Ausų Maistas” gyvuos VISĄ MANO GYVENIMĄ?)… Bet sunkiausia būna nerašyti apie tai, apie ką norisi parašyti, bet tu to padaryti negali, nes ten yra įsivėlę kiti žmonės. Jie gi gali supykti ir t. t.

Šiandien aš tvarkiau šitą nuostabų bordelį <<<n u o t r a u k o s>>>. Prašau atkreipti dėmesį į vaizdą iš arčiau. Į viryklę. Dabar jau ją pamerkiau ir užmarinavau “Fairyje”. Niekaip negaliu suprasti, kodėl iTunes neužsičiaupia grojęs Amy Winehouse. Wine house, hehe.

Aš tokia invalidė. Vakar net nepajudėjau iš namų. Na, neskaitant grįžimo namo “iš po vakar”, nuėjimo į kabaką apačioje ir apsilankymą neveikiančioje parduotuvėje. O invalidė esu ne tinginystės prasme – ne, ne, ne. Mano kojos baisiai injured – negaliu paeiti. Vienas kelias sutinęs visas. Bwe, koks nesexas.

Nekenčiu žmonių sergančių smegenų ligomis. Blet, blet, kodėl aš turiu dėl šito nervintis KASDIEN? Aš tikrai nusipelniau pailsėti nors vieną bl dieną. VIENĄĄĄĄ!!! DIENĄ.

Niekaip negaliu atsisėsti ant dietos. Man trūksta valios. Kodėl niekas manęs nepriverčia? Nejaugi niekam nerūpi mano grožis? Manęs turbūt tikrai niekas nemyli… Aš nežinau, ką man ėst. Nekūstu aš nuo Jūsų ryžiukų supistų. O Ispanijoje dar ir vieną kilą priaugti sugebėjau (būta picų ir ne vieną kartą). O gal tas kilas mane ištiko dėl PMS’o – bbž jau dabar. Reikės pasiverti PO TO.

Share on Facebook

Pavydžiu plonoms boboms

Po kelių dienų pertraukos pagaliau atradau laiko “Google Readeryje” pasiskaityti skiltį “Fashion”. Na, aš ten labiau žiūriu nuotraukas nei skaitau ir šiaip “noriu šitos suknelės”. Negaliu atsistebėti savo kritišku požiūriu į žmonių grožį. Visi Jūs man urodai (ypač aš pati – bet apie tai vėliau). Na, draugai tik gal ne. Turiu pripažinti, kad pavyduoliškai nekenčiu kūdų žmonių ir tokie postai, atvirai šnekant, švelniai glosto mano negailestingą širdį.

Myliu tave, Gemma. Prašau nesėsk tik ant dietos.

O tavęs vat nekenčiu. Matosi, kad neturi šalia tokios draugės kaip Evelina, kuri būtų visada pasiruošusi ištiesti tau delną, laikantį kibirą čipsų. Pašlakstytų aliejumi, su spirgučiais ir grietine.

Nors ir nekenčiu šitų bobų dėl jų kūdumo, bet pvz., kokia nors Sasha Pivovarova tai man labai patinka. Graži mergaitė. Žinoma, kol neprasižioja. Turiu omeny garsą.

Aha. Vat tau ir baigėsi visas grožis. Ai, o pvz., iš senesnių podiumo valkatų man gražiausios – Kate Moss ir Carmen Kass. Tiesą sakant, aš taip niekada ir neatradau, kur yra mano kritiškumo šaknys. Ir kodėl visos bobos (ypač visokios malalietkos), nesančios mano draugėmis, man yra tik negražios besmegenės debilės, kurias reikia SUNAKINTI. Skubu pasiteisinti, kad visa tai jokiais būdais nėra kokia nors arogancijos apraiška. Juk savęs aš irgi nekenčiu. Bet čia jau – another story. Puikiai žinau, kiek baisi, kvaila, nerangi, prasta lovoje ir dar kokia nors pati esu. Bet kažkodėl manęs tai kaip ir nelabai jaudina, nes galutiniam rezultate aš vis tiek esu ZJBS. Trumpai paaiškinsiu, kame gi čia replės. Matote, viskas yra labai paprasta: mano minusų skaičius yra lyginis, o visi, kas baigė bent penkias klases mokykloje, puikiai žino, jog MINUSAS + MINUSAS = PLIUSAS. Bandyti įtikinti mane, jog yra kitaip yra mažų mažiausiai beprasmiška. Nes savo laiku dalyvavau “Kengūroje”. Labanakt (ne, aš nesu girta ir man ne PMS).

Share on Facebook

“Dariau omletą su daržovėm, gavos mėsa su grybais.”

Nu gražumėlis kaip visada. Tik papostink kokią savo foto ar šiaip kokią nesąmonę – iš karto komentarų liūnas. O fotkę man papostint užima šimtą kartų mažiau laiko, negu surinkti kokį “komišką” tekstuką. Tai galvoju, jei šiandien papostinsiu daugiau savo fotkių, komentarų bus du šimtai? Ne, nes dabar nekomentuosit specialiai. Na, pabandom. Ten gi kaip ir yra ką apkalbėti.

Štai Jūsų teismui – Evelinos webcamo džiaugsmai. Prašom nepamiršti paminėti, kokia aš kūda arba stora arba baisi ir “tik pažiūrėkit – net galvos neturi”.

Beje, kažkaip aš tikėjausi, kad Londone atrasiu sielos ramybę (ha ha), nes niekas gi čia manęs nepažįsta. Apie kokio pobūdžio ramybę aš kalbu? Kalbu apie “nelįskit, idiotai, jūs prie manęs vieną kartą” ramybę. Štai pvz., vakar ėjau susitikti su draugu iš Vilniaus ir jis kartu atsivedė savo draugelį, gyvenantį Londone. Prieš tai su juo man teko kalbėti telefonu ir aš  net nesupratau, kad kalbu su nepažįstamu. Vėliau, kai mes pagaliau kažkur prisėdome, tas draugo draugas nuėjo prie baro, o aš likau su tuo savo vilniečiu. Na, ir pasakoja jis man, ką jam pliurpė anas jo draugelis, kol jie šliaužė su manim susitikti. Tam vaikinui atseit labai patiko mano balsas “ir labai noriu ją pamatyti”. LOL. Man asmeniškai, mano balsas – neočen, tačiau man pačiai iš esmės viskas, kas su manimi susiję yra neočen, todėl nieko čia naujo. Kaip ten bebūtų, nuo šitų dalykų nesijaučiu nei kiek prasčiau (aš čiuju ir su kibiru ant galvos ir netvarkingais nagais jausčiausti tiek pat zjbs). Ačiū Dievui, seniai išmokau savęs neklausyti (o visokių ten aplinkinių neklausyti JUO LABIAU). Matau, nukrypau nuo temos biškį… Žodžiu, vėliau man jis skambina ir šneka į ragelį, kad nori mane pabučiuoti. Ahahaha. Susinervinau net. O šiandien vienas bernas kvietė mane į pasimatymą (čiuju, pirmą kartą gyvenime tai buvo ne lietuvis), bet aš nevariau, nes man buvoja hujova, o gal dėl to, kad man realiai juk bus hujova visą likusį gyvenimą.

Be to, aš gi ne debilė, kad bloginčiau esamą padėtį prastesniais variantais. Ne, ne, ne, jokiu būdu. Čia būtų tas pats kaip savo gražią drabužių spintą prikrauti rūbais iš Gariūnų.

Ir dar man nedaeina vienas dalykas – kakova čiorta tu kvieti žmogų į pasimatymą, jeigu tas žmogus tau anksčiau neparodė jokio susidomėjimo tavimi? Tu supranti, kad jam per tave reikės gaišti laiką ir  MĄSTYTI ATMAZUS. Aš asmeniškai, mąstyti nemėgstu, nes esu kvailutė. Kvailas mielas žmogutis. Todėl tokie nutikimai mane labai išsekina fiziškai, dvasiškai, protiškai ir netgi finansiškai (antidepresantams išsileidžia).

Kol čia rašau, balsas kambaryje man sako: “Evelina, man parkės kyla, kai tu juokiesi”. Nu, fuuuuuuck.

BLE, JŪS VISI ESAT IŠPROTĖJĘ DEBAI.

Dar čia neseniai kažkam aiškinau: “Jis galvoja, kad aš esu graži ir protinga – tu matai, ant kiek tas žmogus yra aklas?”

Eilinį kartą susidūriau su ta pačia parke – kiek atvirai ir šlykščiai galiu sau leisti čia rašinėti. Žinoma, dabar galiu šiek tiek daugiau nei prieš kelis mėnesius. Vien dėl to, kad nebesu Lietuvoje. Kita vertus, kažkiek veiksmo vyksta ir čia… Ekshibicionizmu irgi gi neužsiimsiu. Nenoriu + neapsimoka. Paliubomu išeitų ne į naudą.

Btw, aš kažkaip nemoku džiaugtis dėmesiu ir dėti sau davolna pliusus į neegzistuojančą užrašų knygutę.

Ai, bet tai pzdc, kokia aš nervuota. Dėl visokių šūdų. Šiandien pvz., vienas nuopisa, mačiau, pakomentavo vieno gražaus berniuko statusą, tai galvoju, kūrva tu nachui, tuoj kai perpisiu per letenas interneto kabeliu – ko čia lendi man į akis? Nekenčiu balvonų (balvonai = tūpi žmonės, debilai). Ai beje, ir jei kada nors nusprendei, jog kuris nors besmegenis yra balvonas, bet po to kažkodėl leidai sau persigalvoti… greičiausiai persigalvodamas suklydai, nes besmegenis iš tikrųjų ir yra BALVONAS. Ant žiemos jų padaugėja, kadangi dubakas, sniegas ir t. t.

Tačiau šiuo metu mane labiausiai jaudina tai, kad dėl tam tikrų dalykų iki išvažiavimo į Valenciją šį ketvirtadienį aš nespėsiu atlikti TAM TIKRŲ DALYKŲ. FUCK MY LIFE.

Iš anksto atsiprašau visų kvailų vaikučių už gražų savo šiandienos žodyną. Mokykitės, mokykitės.

Share on Facebook