M as in Moliūgas

15

Mūsų namai yra girdėję visko, oi tikrai visko, ko nėra girdėjusios Jūsų namų ausys: potencialių muštynių šnaresį; kaimynės pagalbos šaukimą gaisro metu, kuris buvo sukeltas nerangiai naudojant nagų lako valiklį; baltos substancijos atsitrenkimą į seniai nevalytą, kažkiek lipnų, stalą, kai snargliai nosyje dėl neaiškių priežasčių yra pernelyg apdžiuvę, sudarydami apsuginę sieną su užrašu “bandyk dar kartą”. Na, galėčiau vardinti ir vardinti.

Kai beveik mieganti nubėgau į tualetą, į mano klausos aparatą netikėtai atsitrenkė kažkoks keistas daiktas. Pletko formos. Priėjau arčiau, apsiuosčiau. Pagalvojau, kad man visai patinka tas turgaus aromatas ir užėjau. Šnekėta buvo apie meilę, o toliau tingiu pasakot.

P. S. Originally, postas turėjo būti apie tai, kad esu labai nepatikli: nepasitikiu nei kitais, nei savimi, o apie pasitikėjimą tokiomis “aukštesnėmis materijomis” kaip – amžinybė, laikas, meilė, moliūginės karietos galiojimas po dvylikos ar Metadroninė prūcha – vapšie jokios kalbos negali būti.

P. P. S. Dabar pamaniau, kad gal nelabai gerą pavyzdį parinkau su tuo Metadronu. Reikėjo imt kokius ratus gal. Mat ratai gali sukelti ir meilę, ir ką tik nori. Apgaulingo. O štai Metadronas kaip tik paragina burną spjaudytis atvirumu. Atvirumu, kuris visada tupi ant liežuvio galiako kaip sausas kosulys. Lyg ir nori kosėt, lyg ir nieko iškosėt negali. Ką aš žinau, sirupus reikia gerti, kad išspjautum tą šūdą. Nusės dar ant plaučių bjaurybė. Uždegimas po to bus.

Atchodų kliedėsiai

2010-04-01 | 05:37 | Bullshitism
01

Pasakojau čia draugui neseniai (pachmo metu), kaip man patinka gėrimai, gal net “nesąmonės” ir kokia nedorėlė aš vis tik esu. Tiesą sakant, tiesos aš čia per daug apie save neskleisiu – man rūpi, kad gerai skaitytųsi. Taipogi man rūpi, kad nepereskaitytų kas nereikia.

<…> tikrai nepasakosiu, ar turėjau one night standų pastaruoju metu. Why should I? Aš nenoriu, kad žinotumėt BET KURIUO ATVEJU.

1) Jeigu turėjau, laikysite mane kekše (kokia ir esu) – o aš kaip tik šiuo metu kuriu naująjį įvaizdį. “Pamaldusis”. Šv. Evelinai virš galvos puikuojasi įsivaizduojama aureolė. Kitų atributų kaip ir nėra.

2) Jei neturėjau, laikysite mane žiopla lūzere. Galbūt net pamanysite, jog manęs niekas nenorėtų patvarkyti. O Dieve, kaip tai būtų siaubinga, kai pagalvoji! Neminėk Dievo vardo be reikalo, mieloji.

<…> Niekada nemėgau girtis savo “pasiekimais”. O kartais taip norėtųsi. Tačiau tada pagalvoji, kad nesi vyras, todėl “ereliški” būdo bruožai moteriškai giminei bonusų nepriduoda. 

Žodžiu, viską papasakojau draugui. Pasakiau, kad nežinau, ką man daryti, nes esu nevaldoma ir verkiu po to pastoviai. Nelaiminga ir nelaiminga. Verkiu, bet nesikeičiu. Vis tiek darau savo šūdus ir toliau.

Draugas man pareiškė, kad egzistuoja vienintelis būdas šiek tiek apsitvarkyti gyvenimą – susirasti diedą, kuris mane suvaldytų. 

Pagalvojau, kad jis yra teisus. Kita vertus, taip pat pagalvojau, kad gal nenoriu aš visai jokio diedo (O gal aš bandau save apgauti? Neįsivaizduoju – meluoju pernelyg gerai, kad atpažinčiau savo pačios blefą).

Galiausiai man iškilo klausimas – ar įmanoma mane suvaldyti? Nu bet rimtai – neįsivaizduoju savęs “in a relationship” šiuo metu. Aš nesu prieš santykius. Gink Dieve, tikrai NE. Bet aš bijau, kad jei įsitaisysiu rimtą bachūrą, ką nors įdomaus praleisiu per jį. Pavyzdžiui, geresnį bachūrą. Jaunystėje, jei jau turėdavau kokį “oficialų”, būtinai slėpdavau jį nuo “šiaip kavalierių”. Nes pastarieji sužinoję atseit manęs nebenorės. O man gi čia katorga būtų. Man gi reik dėmesio IŠ VISŲ. Ne iš vieno. Norėkite manęs visi.

P.S. Šitas postas nėra naujas. Tiesiog nepostinau jo seniau kažkaip.

P.P.S. Greičiausiai dėl to, kad po atchodų man jis tapo nebeaktualus.

Jūsų laiškai III

2010-01-14 | 00:04 | Bullshitism
14
Tavo vardas:
Sauskelnis
Dėstyk: *
Laba diena, ponia. Jau rasiau anuomet, kad jus myliu, bet apie tai – tik po vestuviu. Dabar noriu paklaust, ar tiesa, kad jusu nuotrauka kabo ant kazino duru nepageidaujamuju sveciu sarase? Ir beje, kiek mokat uz grama darozkes? Aciu i prieki, cia buvo Sauskelnis.

Ha hahahaha!!! Aš jau matau, kad Jūs, sūkos, užuodžiat, jog šiuo metu labai stipriai mokausi ir todėl bandot vis mane patrukdyti savo laiškais. O aš, kadangi neturiu valios ir šiaip mirštu iš nuobodulio kažkur egzodo plepaluose (“Taip ir žus geriausios mūsų jėgos: vienos duoną kepdamos, kitos paminklų akmenis tašydamos, trečios lėkštes plaudamos.”), imu ir pasiduodu!

Mielas Sauskelni,

Jūs mane mylite? Kokiu vardu pasirašinėjote, nes daug čia tokių mylinčių – nesate išskirtinis. Nepaisant to, man labai malonu, jog vertinate mano nekaltybę. Apie kazino ir nuotrakas nieko nežinau. Taip Jūs mane ir mylite, jei nežinote, jog nepernešu azartinių žaidimų. Už darožkes mes nemokam. Nes mes jų net nevartojam.

Ačiū už laišką,

čia buvau AŠ.

Protected: Padugnių užrašai

2009-12-04 | 17:12 | This is the Life
04

This content is password protected. To view it please enter your password below:

“Su bernais neprasidėk tik. Prašau tavęs vieno dalyko.”

2009-06-17 | 15:26 | Šiek tiek info apie mane
17

picture-29

Nu va, mano atostogos – jau kaip ir suplanuotos! Laisvas dieneles leisiu regione tarp Uralo kalnų ir Ramiojo vandenyno pakrančių. Miškuose lakstysiu nuoga su vilkais. Rytais Taigoje rinksiu miško žemuoges. Ten jos – labai, didelės, saldžios ir sultingos kaip užvakarykščiuose riebaluose keptos spurgos. Man nebus liūdna, nes nepaisant baisių šalčių žiema, vasaros Sibire būna palyginus šiltos. Ir šiaip nusimato vakarėlių. Girdėjau, ten netgi kažkuo prekiauja! Tad tikiuosi, negrįšiu tuščiomis. Nors sako, kad kainos ten – ne tokios jau ir mažos. Maskvietiškos, sakyčiau. Ypatingai prabangu yra gerti. Bet mane išgelbės kokainas, išpardavimai ir lietuviška degtinė.

picture-231

“Tu ir esi tas niekas, kuris yra VISKAS.”

2009-06-05 | 02:37 | This is the Life
05

picture-34“Login 2009” konferencijos užkulisiai. Kriauklėje rastas nedidelis kiekis narkotinių medžiagų. Įtariamoji – boba kažkokia juoda. (sukos.lt nuotrauka)

Daug nekalbėsiu apie “Loginą”, nes visa mūsų miela blogosfera (nekalbant jau apie Tviterius, Blakes ir Feisbukus) ir taip zyzia vien tik apie tai. Bet šita tendencija tikrai pasibaigs po kokios paros. Tačiau kol dar nesibaigė, reikia gi vargšus Lietuvos interneto/blogosferos ateitimi nesidominčius internautus pradžiuginti kokiu nors akiai mielu šūdu – pvz., mano paruošta apklausa.

Mes čia su drauge vakar kažkaip užsidiskutavome apie nekenčiamus dalykus. Reikia ir su Jumis aptarti šį reikalą. Aš tikrai puikiai suprantu, kad Jūs galbūt nekenčiat viso pasaulio, kaip ir aš. Bet aš turiu omeny ne tą švelnią neapykantą “daunas man vakar nepaskambino – dvesia lai jis greičiau”, o tuos dalykus, kurie mus nervina tiesiog NEREALIAI. Tada mūsų oda staiga pasidaro kaip žąsies, o rankos ima drebėti it epušės lapai. Neretai prireikia ir konsultacijos pas greitosios pagalbos asilus.

Mane šitaip veikia ČEPSĖJIMAS (ir siurbčiojimas). Ble, čia žiauru yra. Purto vien nuo minties. Nepernešu nuo vaikystės šito reiškinio. O ypač kai būna tokia situacija, kad negali užčiaupti žmogaus, nes mol nemandagu. Nu, ir valdaisi sau. Naxui mintyse siunti. Prakeiki. Papildomai dar ir į pragarą porą signalų nusiunti – “paimkite greičiau tą nusidėjelį man iš akių”. Aišku, per ilgai pasitvardęs žmogus gali po to netikėtai imti ir mesti kokią lėkštę į žemę. Bet šukės juk neša laimę, todėl px yra.

Ir šitą nuostabų garsą, žinoma, dažniausiai skleidžia mūsų brangūs naktiniai svirpliai. Na, tie kur naktimis dar ir knarkia – VYRAI. Bet knarkimas nėra taip baisu, nes tokiais atvejais aš arba pradedu žmogų žadinti rėkdama, arba tiesiog elegantiškai perpisu jam per veidą (“netyčia per miegus man čia taip gavosi – atsiprašaaaaau labai labai, zuikeli”). Bet kadangi seniai su vyru nemiegojau, tai kažkaip netgi nėra kur tos agresijos dėti. Paknarktų man dabar kas, tai pasmaugčiau turbūt. Mmm. Ko nepdarysi dėl minutės (žudynių) euforijos.

Trumpam nukreipsiu temą į “zuikelio” sąvoką. O kokie mažybiniai žodžiai dabar madoje? Mano nekenčiamiausi: zuikiai (nes pabuvau jau zuikiu VISIEMS ir taip), saulės (šitas man nepatiko niekada), kašarai (šitas irgi)… Net nežinau, kas zjbs, bet paliubomu reikia vis tiek kažkokį žodį vartoti, kad į vimdančias buities simfonijas įdėti bent kelias gražesnias natas. Vat princesė gal visai nieko būtų. Ar kokia karalaitė. Žodžiu, netraukia manęs prie gyvūnų, bet gyvatė gal ir sueitų.

Grįžtant prie čepsėjimo norėčiau paminėti dar vieną labai svarbų dalyką. Aš pastebėjau, kad patinkančio vyro čėpsėjimas nervina daug mažiau lyginant su šiaip kokio dauno. Man atrodo, tai vadinama MEILE. Taip pat meilė yra tada, kai žmona skalbia vyro kojines ir neužuodžia jų kvapo. Štai pvz., man skalbimo patirti taip ir neteko (tikiuosi, neteks).

Daug čia uždaviau klausimų. Stengiausi, taipinau, o dabar prašau į viską gražiai atsakyti komentaruose bei sudalyvauti apklausoje (dešinėje pusėje).

“Ką tie daktarai išmano? Geriausia yra šnioti koksą nuo ‘Statoilo’ b*bio po Pedagoginio tiltu.”

2009-05-25 | 03:38 | Šiek tiek info apie mane
25

226475_800_a46e27Rytoj esu suplanavusi skambutį į polikliniką. Norėčiau užsirašyti pas zondų į burną kišėją. Sakoma, jog šita procedūra – labai gera pramoga vaikams. Labai malonu tada jiems būna. Nereikia ryte valgyti mamos grūdamos manų košės be cukraus (“dantims kenkia – nesaldink, vaikeli”) ir panašiai. Nes košytė tokiais atvejais išeina ne pro tą pusę, kur reikia – vaikutis dar ir paspringti gali.

Ar aš pagaliau išprotėjau galutinai? Dieve, kaip aš noriu žudyt. Aš net turiu susigalvojus savo svajonių žudymo būdą (kuris, beje, tinka tik gražiems berniukams), kurį galiu nebent pašnabždėti į ausį, nes jei paskelbsiu bloge, istorija gali baigtis negeruoju. 226479_800_362f79

Šįvakar esu psichuota ir norėčiau nudėti kaip minimum tokį nereikalingą gatvės baldą kaip bomžas. Nes nagus niežti – ni to slovo. Jie dabar drąsko mano pačios delnus. Sąžinė liepia nesigadinti manikiūro. Draugas sako, kad jau penktadienį matėsi, jog mano nervai – lengvai pakrikę. Nors tada, palyginus, dar visai rami buvau. Tačiau aš susiimu, surimtėju ir paimu pavyzdį iš filmo, kuriame sako “aš – ne psichas, aš – ekscentrikas” ir ramia sąžine pisu atmazą in your face: “esu kvailas daiktas – man viskas atleidžiama”.

Išvarys tave iš proto ji

2009-05-14 | 02:41 | This is the Life
14

Aš net nežiūriu “Desperate Housewives”, kad parašyčiau šitą postą. Skauda galvą, nes gėriau vyno. Bet tai kaip viskas zjbs iš tikro yra!!! Baigėsi gi sesija mano pagaliau. O tai reiškia, kad visą savo energiją nuo šiol galėsiu skirti žmonių likimų luošinimui. Iki pat rugsėjo.

picture-26

Būkite geri, tik nesumanykite duoti man darbo ir taip gadinti visą KAIFĄ. Nes aš nusiteikusi maloniai leisti laiką.

picture-12

Šiandien, kaip tik tą sekundę, kai gurkšnojau alkoholį, man paskambino močiutė. Sako, nu tai kaip tau ten, ar viskas zjbs, vaikeli? Sakau, jo jo – zjbs totaliai, nes baigta. Sako, a nū nū, na tai ką dabar veiksi? Sakau, nieko neveiksiu, tai gal reikėtų į kokią kelionę mauti mol. Ji, žinoma, suprato kur link aš suku. Sako, nu bl gal ir OK, vėliau pašnekėsime kokią kitą dieną. Aš ją pažįstu. “Vėliau pašnekėsime”, kalbant apie pinigus, yra geras ženklas. O aš šaibas užuodžiu iš toli. Jau nuo pat kūdikystės buvau gerai žinoma kaip pinigų melžimo mašina.

Kelionės kelionėmis, bet dabar laikinai norėčiau užsidaryti ir daryti savo slaptus reikalus.

picture-191

Beje, galiu pasakyti, kad įtampa ir stresas labai sėkmingai tobulina figūrą. Aišku, ne taip efektyviai kaip gaidys (efektyvumas – tris kartus mažesnis), bet vis šis tas. Taipogi gerėja ir veido oda. Nes pailsi nuo špakliaus.

Cheating on the dancefloor

09

Žmonės šneka, kad kartais juos užvaldo velnias, kai šie užsuka į “Sattą”. Ir tikrai kasdien prie įėjimo ten nedalina nemokamų patys žinot ko. Taip pat žmonės šneka, kad “Sattoje” neretai (ypač paryčiais) galima išvysti antros pusės išdavystę. Pvz., su vaikinu X besilaižančią neaukštą blondinę. O štai jos vaikinas, pasak patikimų šaltinių, “labai simpatiškas vaikinas, atsakau”. Tai kaip čia dabar yra? Aš maniau, žmonės slepiasi bent jau tūlikuose. Nu bet gal aš čia pagal save, išauklėtą mergaitę, sprendžiu…

Bernų gundymo vadyba

06

Šiandien manęs paklausė, kaip aš kabinu bernus. Visų pirma, tai yra didelis mokslas, kuris netilptų į postą. Visų antra, negi aš dabar išduosiu visas savo paslaptis o po to liksiu senmerge? Na, bet pabandysiu atsakyti trumpai.

picture-401Pradžiai – šiek tiek statistikos. Populiariausios kabinimo vietos:

Pirmoje vietoje – klubai, antroje – troleibusai ir “Maximos”, trečioje – internetas, ketvirtoje – gatvė ir gimtadieniai. Dar su mašina galima kabinti, bet čia jau iš viso blogai – šūdina pozicija. Kaip ir vaišinimas koksu tualete. Bet šitas būdas yra blogas tik tam, kieno koksas.

Yra du pagrindiniai kabinimo būdai – slaptas ir tiesmukas. Antras variantas labiau tinka jaunimui, nes vargšiukai kadangi paprastai dar būna pasaulio nelabai matę, sukeltas lengvas kultūrinis šokas juos paveikia kaip kibiras šalto vandens ant galvos karštą vasaros dieną, sėdint ant prišildyto alfalto Vilniaus miesto senamiestyje. Žodžiu, tokie dalykai juos žiauriai PRIOT. Tipo DRĄSI, wow, cool (LOL).

Su vyresniais – kiek sunkiau, nes jie neretai būna tokie pat sumanūs, kaip ir mes, sparnuotosios sūkos. Kai kuriuos iš jų reikia gundyti elegantiškai. Kai kuriuos – lengvai vanojant su lazda per skaudančią nugarą (amžius daro savo). Bet niekada ne vulgariai. Nes lyginant su jaunais pacanais (paprasta buržuazinė visuomenė), jie visgi yra monarchijos inteligentai. Tik apsaugok Viešpatie, ką blogiausio galite padaryti su senukais, tai gundymui naudoti gotiškuosius akmens amžiaus atavizmus – inkvizicines bausmes. Tokias kaip pvz., “tyla – gera byla” ir pan.

Beje, norėčiau pabrėžti vieną svarbų dalyką. Sugundyti berną visai nereiškia paversti jo savo antrąja puse. Sugundyti berną reiškia nusitempti jį į lovą. Bet ne imant per prievartą (?), kaip koks akmens amžiaus žmogus moterį ima ir tempia už plaukų į urvą. Tai būtų pernelyg paprasta ir nepakankamai elegantiška. Užtektų prigirdyti auką (su saiku, žinoma, nes tragiškai gali pasibaigti viskas) ir daryti su ja, ką nori. Ne. Mano suvokimu, tai nebūtų classy at all. Profesionaliai sugundyti berną reiškia ne pačiai į lovą jį nusitempti, o priversti jį tave temptis į lovą. Ir tą jis turėtų daryti ne taip lyg kiaulę už ausies tempdamas iš potvynio zonos New Orleane, o įstumdamas tave į lovą kaip besiožiuojančią žąsį. Vyras net neturi žinoti, kad iš tikrųjų čia tu jį ĖMEI. Leiskite kvaileliui nors kartą gyvenime pasijausti didvyriu (vadyba).

– Kaip kitais žodžiais pasakyti, kad jau laikas pistis?
– “Aš juk ne kokia vazono gėlelė tau. Manęs plepalais nepalaistysi.” Arba: “Noriu tave išpisti. Juokauju.”
– Arba “O tu kada nors iš viso rūriniesi ar tik pisdėlini?”

P.S. Jaunimu vadinu berniukus iki dvim penkerių metų (imtinai).

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook