02
Geriu kavą iš karve papuošto puoduko, kurį kadaise man padovanojo draugas. Šiemet, per kalėdas, jis man nieko nepadovanojo, dėl to ant jo teko supykti. Tiesą sakant, nieko dovanot jis man ir neturėjo – nelabai net ir matėmės, tačiau mane supykdė faktas, kad bendra mūsų draugė kažkodėl nuskriausta neliko. O baisiausia yra tai, jog būtent AŠ juos ir supažindinau! Tai reiškia, kad dovanų gavimo pirmenybė yra ne kažkieno kito, o tik MA-NO. Ir kaip čia jie išvis sugalvojo mane taip nuskriausti? Nepakenčiama. Ačiū Dievui, turiu megapacką su penkiolika pakelių čipsų Lay’s. Oranžinis pakelis ramina mano nuskriaustą širdį bei primena apie šalia gulinčia knygą, kurios tokios pačios spalvos kokakoliniu šriftu užrašytas pavadinimas bando man “kažką pasakyti”.
Ką tik supratau, kad šis nusiskundimas SAU “text edit” faile (maniškis Ofisas serga kiaulių gripu ar panašiai) netrukus iš “zirzinėjimo su savimi” virs blog’o postu. Jau norėjau rašyti “tinklaraščio”. Tam, kad galėčiau išvemti ką tik suvalgytų saldainių porą. Tiesą sakant, juokavau dabar. Norėjau pasirodyti liguista. Įdomiau gi taip atseit. O gal ir juokavau, kad juokauju. Kad tik ligos nedemaskuotų! Apsimest ligoniu yra taip paprasta, kai pagalvoji. Nuslėpti ligą, spėju, dar paprasčiau.
Anyway, šiandienos tema yra beveik tokia kaip kasdien: viskas – šūdas. Ypač Wordpresas, kuris šiuo metu veikia kaip penicilinas krūties vėžį. Nu, negaliu pakęst! Ir taip viskas nervina, dar tavęs man betrūko!
O, atsidarė.
15
Šitas karštis neraliuotas mane pražudys dar šiandien.
Su mama šopinomės prekybos centre. Labai norėjau čipsų. Mama man jų nenupirko. Zirziau kaip penkiametė. Sako, nu leisk dar kartelį pabūt tavo motina (tipo, kai būni motina, tai reik būtinai draust ką nors). Sakau, su kavalierium tai man smagiau nei su tavim – LEIDŽIA ĖST MAN VISKĄ. Ėsk nors druską kibirais, zuikeli. Taip? Miau miau.
Žodžiu, kol grįžom namo sena nekondišine mašina, mane ėmė pykinti ir mintys apie čipsus tapo tolima praeitimi.
Tiesą sakant, man per viršų net ėmė lįsti prieš penkias valandas ėsti pietūs. Buvau klaidingai įsitikinusi, kad jie – jau seniai kažkur šiknoje. O pasirodo, česnakinė sriuba ir springrollsas tupėjo užmarinuoti mano skrandyje arba dar blogiau… iš šiknos pakilo atgal į skrandį.
OMG. Skanaus tiems, kas šuo metu valgo.
Mane guodžia tik vienas dalykas: vietoj čipsų mama man nupirko mažiuką bikiniuką ir dar keletą šūdelių. Yes.
P.S. Iki mano gimtadienio liko vienuolika dienų.
04
Po daugelio sėkmingų ir nesėkmingų metų ekperimentuojant (22, to be exact), kankinantis, vargstant, vemiant, besinuodijant, verkiant, triedžiant, alpstant, skaičiuojant paskutinius du litus… aš pagaliau baigiau pagrindinį savo gyvenimo research.
Taip. Taip. Taip. Tai – viena svarbiausių dienų Jūsų gyvenime, nes šiandien Jūs sužinosite, kurie čipsai – skaniausi pasaulyje.
Iš pradžių žiūrėjau į juos su pašaipa – “Bijau, kad Jūsų tešla gali priminti Doritos.”
Buvau labai įtari – “Iš pakelio sprendžiant… būsite kieti kaip Kettle.”
Jaučiausi esanti ekspertė – “Nesitikėk nieko gero iš Chicken skonio čipsų.”
Tačiau vieną nuobodų vakarą vis tik ryžausi risknut’ – “Walkers man kelia žiovulį, ką pirkti?”
Tada aš nusipirkau JUOS. So the winner is…
Nando’s. Sūru. Aštru. Miau.
OMG. Ar čia tik ne tas pats ispaniškų restoranų tinklas, kur man visad makaluojasi prieš akis? That was a sign. Aš juk sakiau, kad sutapimų gyvenime nebūna.
RSS SRAUTAS