Mano pomidoriniai vargai

2013-10-22 | 14:08 | Šiek tiek info apie mane
22

Turbūt niekam seniai ne paslaptis kaip aš mėgstu čipsus. O čipsus aš mėgstu stipriai. Na, tiesiog myliu juos. Jie – atgaiva tiek mano sielai, tiek nuo marinuotų daržovių ir sriubų pervargusiam mano skrandžiui.

Screen Shot 2013-10-22 at 2.24.02 PM

Jie – tokie sūrūs, jie – tokie traškūs, jie – tokie trapūs. Bet myliu ne tik juos. Dar aš myliu pomidorų sultis. Kiekviename naujai aplankytame supermarkete turiu išbandyti visas neragutas jų rūšis. Gerdama jas namie paskaninu jas įvairiais pagardais – padažais, prieskoniais, druska, ledukais galų gale. Žodžiu, įvedu skonio tvarką. Deja, pomidorų sulčių pasaulyje toli gražu ne viskas yra klota rožėmis. Daugumoje Europos šalių mano mėgstamiausių Clamato sulčių nerasi nė su žiburiu. Atkreipkite dėmesį į žodį „daugumoje“. Šiame žodyje yra šiek tiek vilties. Vities, pavadinimu Amazon. Kadangi UK šios sultys yra available, tai aš jų kartais galiu parsisiųsti ir į LT (seniau į NL siųsdavausi). Dabar, kad suprastumėt, kur linkstu šiuo ilgu ir nobodžiu intarpu su promo elementais, jums reikės užmesti akį į mano pageidaujamų kalėdinių dovanų sąrašą, kurį postinau šiandien savo Feisbe. Sąraše dominuoja raudoni (kalėdiniai) motyvai. Nors ir Clamato sulčių galiu įsigyti Amazone, savo mėgstamiausio pasaulyje gėrimo – Budweiser Clamato Chelada – ten įsigyti negaliu. Šį pasaulio stebuklą parduoda tik Šiaurės Amerikoje. Amerikiečių Amazone jo gal ir gali įsigyti, bet gi alko tau nesiųs iš ten. O Europoj neparduoda. Pernai net rašiau Budweiseriui, ar tikrai niekur Europoj neparduoda – gal kur nors vis tik parduoda, aš atvaryčiau pasiimti. Atsakymą gavau malonų, bet liūdinantį:

Screen Shot 2013-10-22 at 2.46.23 PM

Kai šio kokteilio neradau Havajuose, rašiau Havajų maisto asociacijai. Noriu pasakyti, man to gėrimo taip reikia, kad ieškau jo visur ir rašau dėl jo visiems.

Neseniai man pasisekė ir viena pažįstama man atvežė Cheladų iš Amerikos, ačiū jai. Liūdna, bet panašu, jog man gauti Cheladų yra tik trys būdai: 1) Gamintis pačiai, ką ir darau sėkmingai: turiu visokių reikalingų prieskonių (clam juice iš USA, celery salt iš to pačio Amazono ir visų tų primityvių padažų kaip Vorčesteris bei visokie aštrūs a la Tabasco padažiukai) ir porą litrų Clamato sulčių dar vis turiu (taupau). Bėda tame, kad aš noriu gėrimo iš skardinės ir noriu, kad jis man būtų visada po ranka; 2) Melžt draugus, kad vežtų man tą koktą. Deja, draugai Amerikon važinėja ne taip jau dažnai, o ir alkoholio iš ten vežtis galima tik vieną litrą (nors paskutinį kartą gavau dvi pintas, yay!); 3) Kraustytis į USA. Dieve, kaip noriu. Ne tik dėl gėrimų. Dėl visko. Šiandien sužaidžiau žalią kortą ir jau fantazuoju kaip gyvenu LA (Niujorke Cheladų neparduoda, von nx) ir priskraunu pilną šaldytuvą Cheladų, Clamato sulčių ir Kosher Dill Picklų… Jei kas žinot, kaip man padėti, atsiliepkit! Ir nepamirškit mano dovanų sąrašo!

Cheladas taipogi daro meksikiečių brandai kaip Sol ir Modelo – šitų net neragavau, dėl ko mano širdis plyšta dar labiau. Reikės su likusiom Clamato sultim pasidaryt Bloody Caesarų kada. Čia tas kokteilis, kuris Bloody Merei liepė kraujuoti kur nors kitur.

Kitą kartą galbūt pasipasakosiu kaip myliu marinuotus agurkus ir pomidorus.

Bledė Marija

2011-01-16 | 15:45 | Inner city life
16

Pastebėjau, kad kol kas sunkokai gaudausi aš tam Amstery (bent jau atsimenu muziejaus, prie kurio gyvenu, pavadinimą). Gal dėl kalbos, gal dėl transporto sistemos. Kurios nekenčiu. Flegmiški tramai traumuoja mano kantrybę, dviračių irgi nekenčiu. Tačiau man jau buvo šovus klaiki mintis, kad gali tekti tokį įsigyti…

Dviračiai mane gąsdina. Labiausiai mane gąsdina trafikas ir kad nežinau, kada mano eilė važiuot (nes mano įsivaizdavimu, pirmenybė – visad MA-NO). Paskutinį kartą sėdėjau ant dviračio gegužės mėn. Tada važiavau 15 km. Kitą dieną skaudėjo tarpukojį (negi visad taip? ar čia pripratint p*sdos raumenis reik kažkaip?). O prieš tai važinėdavau tik vaikystėje, todėl jaučiu lengvą baimę lipti ant to daikto ir važinėt tarp maškių.

Ačiū Dievui, gyvenam visai zjbs rajone (De Pijp). Kuriame yra daug kabakų. Kabakai, be abejo, yra pagrindinis dalykas renkantis gyvenamąją vietą. Džiugu, kad nereikia niekur toli varyti ir aiškintis, į kurį flegmo-tramą lipt.

Londono undergroundas man patiko labiau.

Bet čia man darosi labai jauku.

P. S. Ketvirtadienį darėmės daug Bloody Mary (lietuviškai: Bledė Marija). Antrą dieną vidurius leidžia. :/

P. P. S. Neseniai baigiau skaityti šitą knygą:

Jums turėtų patikti, jei jau esatę atsivertę šį blogą. Taip pat, manau, patiks gyvenatiems Londone – malonu skaityt apie pažįstamas vietas.

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook