Sekmadienio pamąstymai apie maistą / nieko naujo

08

Visą gyvenimą turiu keistą santykį su mėsa. Viena vertus, nekenčiu jos, kita vertus, mėgstu sūrumą ir rūkytumą, kurie būdingi būtent mėsos gaminiams. Čia jau nekalbant apie tai, ar man gaila gyvuliukų ir ar man rūpi karvių bezdalai, šildantys Žemės atmosferą. Sakyčiau, kad rūpi, bet akivaizdu, kad nepakankamai, jei nuėjusi į piceriją vis tiek labiausiai noriu picos su beikonu. Arba su ančiuviais. Su lašiša gal dar. Su faršu šiaip irgi neblogai. Vienžo, man patinka sūrios picos. Aš nenoriu picos su varškės sūriu. Tiksliau noriu ir jos, bet labiau noriu tų kitų.

Vat ir graužiu save už tai. Lyg ir žinau, kas teisinga, bet nedarau to. Realiai tai stengiuosi kuo mažiau ėst tos mėsos – žuvį ir  seafoodą šiaip ir mėgstu labiau nei mėsą, bet va dabar skaitau knygą, kurioje rašo, koks tas seafoodas vis tik ne sustainable ir kiek reikia visko išžudyt, kad tau padėtų tuos sušius ant stalo. Tai ir vėl aš bloga. Deja, savanaudiškumas man turbūt niekada neleistų tapti pvz., vegane. Todėl bandau rasti tą viduriuką – ėst viską, bet blogį ėst minimaliai. Nu ir šiaip mėsa gi sunkiai virškinasi – nafig man to reikia? Einu susiblendinsiu gal ką nors.

Nors tai ir nėra idealu, idealiu atveju aš norėčiau būti pescatarian. Žuviavalgė? 😀

Rūkyta lašiša FTW. Apie kiaušinių atsisakymą nenoriu nieko net girdėti.

Beje toji „Eating Animals“ knyga, nors ir ne viskas man joje nauja, man prilipo iš karto, nes joje ėmiau atpažinti ir save. Supratau, kad ne aš viena tokia neapsisprendusi ir neryžtinga:

Her history with meat was remarkably similar to mine: there were things she believed while lying in bed at night, and there were choices made at the breakfast table the next morning.

64063601

Šią savaitę nepirkom jokios mėsos ir viskas buvo OK ir skanu. Vakar pvz., dariau jacked potato su grietinėlės, sūrio, pupelių ir brokolių padažu, keptos paprikos ir salierų jovaliuku ir ilgai orkaitėje mučintu butternut squash su sezamo aliejum ir sėklom. Buvo nom nom. Bet pvz., užvakar ėjom namo iš baro ir užėjom į pardę. Ir gavosi taip, kad nusipirkom jautienos prie vakarienės. Vyras, kuris šiaip pritaria, kad riekia mažint tą mėsą (nors sako, kad mes ir taip mažai jos valgom palyginus), tuo džiaugėsi ir sakė, kad reikia dažniau su manim išgėrusia į parduotuvę eiti, nes tada neprieštarauju mėsos pirkimui.  🙁

Screen Shot 2016-05-08 at 10.41.45

Vakarykštė vegetariška kalorijų bomba. Mmmmm, visiškas comfort foodas.

Tiek žinių.

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook