Protected: “Ką tas gaigalas su tavim padarė? Jei muša, sakyk.”

13

This content is password protected. To view it please enter your password below:

Naujas postas

2009-12-02 | 20:41 | Bullshitism
02

Eikit visi naxui su savo tais postais.

Aš turiu problemų.

Šiandien Evelina pikta

2009-11-30 | 06:27 | This is the Life
30

Aš tooooookia nelaiminga! O Dieve, Dieve. O Dieve, padėk! Visada mes tampame pamaldūs ir atsimename jėgas “iš anapus”, kai tik nutinka kas blogo. Aišku, Dievas nebus toks malonus ir tuoj pat neatsiųs man pinigų maišo kaip išsigelbėjimo. Oi, kaip man reikia daug pinigų!

Kas konkrečiai nutiko, negaliu pasakot, bet vis tiek patarkit, ką daryti? Jūs gi tokie protingi.  Tikiuosi, parašysit ką nors gero… O aš tuo tarpu pamiegosiu.

Why me, blet, why me? Klausimas “advanced” blog’o skaitytojams: o ką Jūs darytumėt, jeigu Jus mylėtų žmogus, kurio Jūs nekenčiat ir net baisiausiame košmare tokio nematėt? Na, taip. Viena vertus, tai – geriausias įmanomas kerštas… Kita vertus, man kažkokių dišovų kerštų turbūt paprasčiausiai neužtenka. Kai pagalvoji, kaip nemandagu yra nekęst kažko, ar ne? “Tokia graži mergaitė, o taip negražiai pizdyt…” Jo, jo. Prašau manęs tik netrivožyt’ dėl negražaus žodyno. Nes eisit nachui iš kur atėję. Pėsčiomis.

O mano draugai, kodėl Jus manęs neapkabinat sunkią akimirką?

Bandau išgirsti, ką man sako moteriška intuicija. Ta sūka dar niekada manęs nenuvylė. Jau šį savaitgalį taip pavarė, kad JĄ JIBŲ (ačiū Dievui, LITERALLY), kaip pasakytų tėvas.

Dar vienas dalykas – ant kiek neprotingas turėtų būti žmogus, išdrįsęs įsimylėti kitą žmogų be jo raštiško leidimo? Va šitas tai man nedaeis niekada. Čia gi DRAUDŽIAMA! NE LE GA LU. Nepaprašydamas leidimo parodai nepagarbą kitam žmogui bei Lietuvos Konstitucijai. O jau ant kiek manęs negerbia, tai čia net Dievas nepadės. Drįsta man akis drąskyt kaip šuniui su tais savo “jausmais” (pf). Tu mane skaudini. Oi, kaip tu mane skaudini! Oi, oi! O tu gydyk savo galvą ir uždaryk burną, kai ėdi. Ir taip gyvenimo nėra, tai dar blet įstatymų žmonės nepaskaito. Kur ritasi tas pasaulis, tai ją jibų. Smegenų bomžai. Die.

Sorry.

“O jis negali nieko nemylėt? Kaip pvz., mes.”

21

Nedažnai išgirsite mane kalbant apie tokį lame dalyką kaip meilė, bet kadangi mane vargina pakilusi tempera bei nemiga (visą naktį varčiausi, drebėjau ir leidau temperatūrinius inkštimo garsus “kaip man chujova”), galiu sau leisti prašnekti apie tai nevaržomai. Picture 25

Ar galėtumėte man, kvailei neraliuotai, paaiškinti, kaip galima mylėti žmogų, kuris tavęs nemyli? Aš suprantu, kad tai – įmanoma, kai tu esi darželyje, pradinėje mokykloje arba tas žmogus netikėtai mirė tavęs neatsiklausęs ir teoriškai nustojo tave mylėjęs. Bet kitais atvejais? Nx, aš nesuprantu – kur Jūsų savigarba ir saviugda? Prašau man tik nesakyti, kad tau lengva šnekėti, nes tikriausiai pati nesi įsimylėjus ir įsivaizduoji, kad viskas čia labai paprasta. Aišku, kad paprasta. Kaip dukart du, jei ne paprasčiau. Jei matai, kad nemyli tavęs – skubiai susikaupi ir grąžini meilę atgal iš kur paėmęs.

Kvailoms mergaitėms taip pat norėčiau priminti, kad jei jau įsimylėjote, tačiau ten “kažkas nesusiklostė”, prisiminkite pagrindinę taisyklę – dėl daunų verkti galima tik vieną dieną. Verksite ilgiau – pačios daunėmis tapsite.

“Px man, kad jis – baisus ir vaikai bus negražūs.”

Koks yra mano meilės įsivaidavimas? Aišku, tuoj gausiu į veidą kaltinimų apie materializmą ar dar kokį velnią, bet tikrai negalėsite paneigti, kad sakau netiesą. Meilė yra: seksualinis potraukis + draugystė + patogumas, kažkokia abipusė nauda (kitais žodžiais tariant – tolkas). Kam būt su tuo, kas tau neduoda jokios praktinės naudos? Arba su kuo tu netobulėji ir stovi vietoje kaip daunas. Pilna matau porų, kurios man atrodo kaip degradai: susideda sau ir gyvena savo kamūrkėj kaip lopai. O pasaulis ir naujos patirtys jau nebedomina jų. Tada jie pasiima paskolą 50-čiai metų ir nusiperka butą Perkūnkiemyje. Bbd.

Heh, Tėvas visada man kartojo, kad į bernus žiūriu kaip į medinius daiktus…

Protected: Mane myli ne tik vaikai ir kvailiai, bet dar ir šunys. FML.

17

This content is password protected. To view it please enter your password below:

Protected: “Negražus, neturtingas, bet vat mielas.”

2009-11-08 | 17:55 | This is the Life
08

This content is password protected. To view it please enter your password below:

Prašau tik vieno dalyko – prakeikto LOGINIO mąstymo

2009-11-02 | 22:40 | Gyvenimo tiesa
02

Astminiau dar vieną dalyką, kuris man yra labai svarbus renkantis diedą. Tai yra gal netgi SVARBIAUSIAS dalykas. Jo, dabar klausykit įdėmiai, daunai. Diedas PRIVALO sugebėti išspręsti paprastas kasdienes problemas. Argi daug prašau? Jei man, nedatiopai, įvyksta kokia nors “nelaimė” (neveikia liftas; pasiklydau; pamečiau raktus; nutrynė batas; pamiršau užsidėti triusikus, o į mano rajoną kaip tik tądien užsuko uraganas Katrina), aš skambinu vyrui ir jis TURI SUGALVOTI, KĄ MAN DARYTI. Jei jis neišmąsto sprendimo, nesugeba duoti patarimo (kurį vis tiek įmanoma duoti geresnį, nei sugebėtų besinervinanti ir blaiviai nemąstanti iš nervų merga duoti pati sau) arba yra pasimetęs dar labiau už mane = MAN JIS NETINKA. Ir mane tiesiog ima neapsakomas siutas, kai:

Picture 9

Pisau aš tokius vyrus. Baisiausiuose košmaruose nebent.

“Dariau omletą su daržovėm, gavos mėsa su grybais.”

2009-11-02 | 08:58 | This is the Life
02

Nu gražumėlis kaip visada. Tik papostink kokią savo foto ar šiaip kokią nesąmonę – iš karto komentarų liūnas. O fotkę man papostint užima šimtą kartų mažiau laiko, negu surinkti kokį “komišką” tekstuką. Tai galvoju, jei šiandien papostinsiu daugiau savo fotkių, komentarų bus du šimtai? Ne, nes dabar nekomentuosit specialiai. Na, pabandom. Ten gi kaip ir yra ką apkalbėti.

Štai Jūsų teismui – Evelinos webcamo džiaugsmai. Prašom nepamiršti paminėti, kokia aš kūda arba stora arba baisi ir “tik pažiūrėkit – net galvos neturi”.

Beje, kažkaip aš tikėjausi, kad Londone atrasiu sielos ramybę (ha ha), nes niekas gi čia manęs nepažįsta. Apie kokio pobūdžio ramybę aš kalbu? Kalbu apie “nelįskit, idiotai, jūs prie manęs vieną kartą” ramybę. Štai pvz., vakar ėjau susitikti su draugu iš Vilniaus ir jis kartu atsivedė savo draugelį, gyvenantį Londone. Prieš tai su juo man teko kalbėti telefonu ir aš  net nesupratau, kad kalbu su nepažįstamu. Vėliau, kai mes pagaliau kažkur prisėdome, tas draugo draugas nuėjo prie baro, o aš likau su tuo savo vilniečiu. Na, ir pasakoja jis man, ką jam pliurpė anas jo draugelis, kol jie šliaužė su manim susitikti. Tam vaikinui atseit labai patiko mano balsas “ir labai noriu ją pamatyti”. LOL. Man asmeniškai, mano balsas – neočen, tačiau man pačiai iš esmės viskas, kas su manimi susiję yra neočen, todėl nieko čia naujo. Kaip ten bebūtų, nuo šitų dalykų nesijaučiu nei kiek prasčiau (aš čiuju ir su kibiru ant galvos ir netvarkingais nagais jausčiausti tiek pat zjbs). Ačiū Dievui, seniai išmokau savęs neklausyti (o visokių ten aplinkinių neklausyti JUO LABIAU). Matau, nukrypau nuo temos biškį… Žodžiu, vėliau man jis skambina ir šneka į ragelį, kad nori mane pabučiuoti. Ahahaha. Susinervinau net. O šiandien vienas bernas kvietė mane į pasimatymą (čiuju, pirmą kartą gyvenime tai buvo ne lietuvis), bet aš nevariau, nes man buvoja hujova, o gal dėl to, kad man realiai juk bus hujova visą likusį gyvenimą.

Be to, aš gi ne debilė, kad bloginčiau esamą padėtį prastesniais variantais. Ne, ne, ne, jokiu būdu. Čia būtų tas pats kaip savo gražią drabužių spintą prikrauti rūbais iš Gariūnų.

Ir dar man nedaeina vienas dalykas – kakova čiorta tu kvieti žmogų į pasimatymą, jeigu tas žmogus tau anksčiau neparodė jokio susidomėjimo tavimi? Tu supranti, kad jam per tave reikės gaišti laiką ir  MĄSTYTI ATMAZUS. Aš asmeniškai, mąstyti nemėgstu, nes esu kvailutė. Kvailas mielas žmogutis. Todėl tokie nutikimai mane labai išsekina fiziškai, dvasiškai, protiškai ir netgi finansiškai (antidepresantams išsileidžia).

Kol čia rašau, balsas kambaryje man sako: “Evelina, man parkės kyla, kai tu juokiesi”. Nu, fuuuuuuck.

BLE, JŪS VISI ESAT IŠPROTĖJĘ DEBAI.

Dar čia neseniai kažkam aiškinau: “Jis galvoja, kad aš esu graži ir protinga – tu matai, ant kiek tas žmogus yra aklas?” 😀

Eilinį kartą susidūriau su ta pačia parke – kiek atvirai ir šlykščiai galiu sau leisti čia rašinėti. Žinoma, dabar galiu šiek tiek daugiau nei prieš kelis mėnesius. Vien dėl to, kad nebesu Lietuvoje. Kita vertus, kažkiek veiksmo vyksta ir čia… Ekshibicionizmu irgi gi neužsiimsiu. Nenoriu + neapsimoka. Paliubomu išeitų ne į naudą.

Btw, aš kažkaip nemoku džiaugtis dėmesiu ir dėti sau davolna pliusus į neegzistuojančą užrašų knygutę.

Ai, bet tai pzdc, kokia aš nervuota. Dėl visokių šūdų. Šiandien pvz., vienas nuopisa, mačiau, pakomentavo vieno gražaus berniuko statusą, tai galvoju, kūrva tu nachui, tuoj kai perpisiu per letenas interneto kabeliu – ko čia lendi man į akis? Nekenčiu balvonų (balvonai = tūpi žmonės, debilai). Ai beje, ir jei kada nors nusprendei, jog kuris nors besmegenis yra balvonas, bet po to kažkodėl leidai sau persigalvoti… greičiausiai persigalvodamas suklydai, nes besmegenis iš tikrųjų ir yra BALVONAS. Ant žiemos jų padaugėja, kadangi dubakas, sniegas ir t. t.

Tačiau šiuo metu mane labiausiai jaudina tai, kad dėl tam tikrų dalykų iki išvažiavimo į Valenciją šį ketvirtadienį aš nespėsiu atlikti TAM TIKRŲ DALYKŲ. FUCK MY LIFE.

Iš anksto atsiprašau visų kvailų vaikučių už gražų savo šiandienos žodyną. Mokykitės, mokykitės.

Facebook’o draugų tradicijos

2009-10-27 | 07:57 | Haha
27

Jūs tik pamanykite. Tie žmonės, su kuriais visą gyvenimą buvai mandagus (t. y. metus, jei ne daugiau, vien dėl geros širdies laikei kaip draugus anokiame Šūdsnukyje), nuoširdus (t. y. nuoširdžiai siuntei nachui mintyse), pagarbus (t. y. nekomentavai statusų – nesiuntei nachui viešai) ir visoks kitoks paslaugus (t. y. darei aplinkiniams žmonėms paslaugą pristatydamas anuos žioplius iš blogosios pusės – kad jiems nereiktų vargintis patiems) staiga ima ir iškrėčia tau malonią staigmeną. O dar juk net ne Kalėdos.

Žodžiu, buvo taip: pastarojom dienom NETGI DU (gal ir daugiau, tik aš dar nespėjau to pastebėti) mano praeities lopai, su kuriais seniai nebebendrauju, ištrynė mane iš savo draugų sąrašų. Čiuju, iš to juoksis net mano motina (mama, parašyk man į Skype, pasakysiu KURIE – numirsi, ahaha). Ši skausminga metų netektis verta netgi atskiro posto populiariame Vilniaus tapkių blog’e – MANO BLOG’E. Man tik keista, kodėl jie to negalėjo padaryti anksčiau – t. y. tada, kai mano nepakartojami atnaujinimai tikrai galėjo sukeltį šiokį tokį (tarkim, kokios nugaros) skausmą.

Kaip praneša populiarus socialinis tinklas “Twitter”, incidentą galėjo sukelti kelios svarbios priežastys:

Picture 25

Aišku, dar galima būtų dadėti ir kitokių variantų. Pvz.:

“Evelina, man tą teko padaryti, nes aš nenoriu, kad tu būtum informuota apie mano pastaruoju metu šlubuojančią sveikatą bei minusinę banko sąskaitą. Ir neduokdie, nespėsiu nuimti tag’o, kai užtagins mano bręstantį alaus ir cepų pilvūzą.”

Šitas motyvas būtų labai neapgalvotas, nes nejaugi jie pamiršo (gal jie tiesiog buvo šiek tiek neatidūs kaip balvonai?), kad aš LABAI MĖGSTU KOMPUS IR INTERNETĄ. Tai reiškia, kad galiu žiūrėt tuos profilius IR TAIP. LOL. Jei panorėsiu, žinoma.

Klausimas skaitytojams: o kaip gi Jūs traktuojate nuopisas socialiniuose tinkluose? Aš, asmeniškai, tik mandagiai. Aš gi negaliu pripažinti nuopisai, jog “tu, nuopisa, esi nuopisa”. Jei trukdo, pisi ten kokį “hide” ir tiek. Jei nenori, kad matytų tam tikros info, tai paslėpi ją nuo jų. Bet gink Dieve, svarbiausia taisyklė yra NETRINTI IŠ DRAUGŲ. Toks žingsnis niekuomet nenueina į naudą. Nes tada… Frienemy finds out he’s actually an ENEMY to you!

UFB balsuoja už kerštą

2009-10-27 | 05:51 | UFB pataria
27
Tavo vardas:
patark
Dėstyk: *
kaip sugadinti gyvenimą vyrui, kuris mane metė? ar verta išvis tai daryti?

Į šitą klausimą yra keli atsakymai. Du iš jų skamba taip:

– TAIP
– NE

KODĖL TAIP? Nes daunams reikia įkrėsti šiek tiek sveiko proto. Naujais durnyno vėjeliais apdeitinti seną, nuo senos ir atsibodusios bobos supelyjusią vyro smegeninę (nors nelaimė jo galvą ištiko būtent per tave, argi tai tau turėtų rūpėti? žinoma, kad ne). Vienintelis būdas tą padaryti – atkeršyti. Ir neduok Dieve, jei jis tave metė dėl kitos bobos. Tokiu atveju teks arti dvigubai. Taip, kokybiškas kerštas reikalauja aukų – arimo. Realiai, toji katorga man kažkuo primena bulviakasį. Užtat rezultatas… prilygsta čipsų ėdimo metu patiriamam malonumui. Todėl investuoti – kaip ir verta.

Kaip tą padaryti? Yra daug įvairių būdų (smurtas, teroras ir… smurtas). Galima visaip kenkti, šikti, triesti – na, vienu žodžiu, skonio reikalas. Bet aš tau patarčiau paprasčiausiai tapti ACHUJENA. Visada dėvėk trumpus sijonus ir šalia savęs turėk kavalierių – a vdrug sutiksi aną asilą. Ir taip toliau. Jeigu ir sumanysi kenkti pvz., apdaužydama jo “nuliovą” mašiną, vis tiek prieš tai turi tapti achujena. Nes kadangi jam šiuo metu ant tavęs yra pochui (nes tikriausiai netenkini jo būdama tokia, kokia esi – todėl tave ir metė, skatyna tas blt), tau teks padirbėti, kad nors biškį tarp jo kojų kas nors suvirpėtų. O šiaip tai ką – ŽUDYT. Prakeik jį pas kokią būrėją ar ką. Aš va pvz., visus ex’us prakeikiau. Tai dabar prašau – matome puikius rezultatus: vaikšto sau su urodėm už parankės. Ir kaip po tokių dalykų netikėt burtais?

KODĖL NE? Čia tau atsakys vyriška nuomonė (pasak kurios, nieko daryti nereikia, nes tikriausiai tu buvai verta to metimo per bortą): “O gal ją metė dėl ko nors prišikto ir kvepiančio? Gal ji gulėjo kaip lenta ir laukė kol viskas atsitiks ir mes gyvensim ilgai ir laimingai. Tai ir metė. Pati kalta, kad metė. Durna, kad nejautė, nematė jokių PX ženklų. Gerų bobų niekas nemėto. (O jei randi dar geresnę?) Kai turi GERIAUSIĄ, geresnių nebūna.”

Nežinau, nežinau. Aš tai per savo bernų karjerą visuomet pasvarstydavau, kad galiu turėt ir geriau. Ta prasme, visada yra ką tobulinti. Man net sunkiai suvokiama, kad būna kitaip. Nors gal ir būna – ką aš žinau. Nesusidūriau. Bet vis tiek aš – pzdc romantikė. 😀

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook