Miegojau dvi valandas ir žiauriai vėluoju

2009-07-20 | 14:15 | Šiek tiek info apie mane
20

Šiandien sapnavau, jog gyvenu Nidos pakraštyje, kažkur Purvynės apylinkėse. Tačiau toje vietoje, kur turėtų būti marios yra jūra. Krantas – labai gražus ir aplinkui labai ramu. Lyg aplinkui niekas negyventų. Man susidarė vaizdas, jog tai buvo 19 a. pabaiga – 20 a. pradžia. Ta prasme, tolimajame horizonte nesimatė “Čiliako”. Mano kaimynystėje gyveno dvi moterys – Eva Longoria ir havajietiškos išvaizdos stamboka namų šeimininkė platforminiais batais. Aš viską stebiu lyg iš šono. Havajietė sako Evai, kad “nors mes ir gyvenam užkampyje, bet juk kartais aš važiuoju apsipirkti ar šiaip į miestą, todėl reikia rūpintis išvaizda ir turėti normalių batų porą”.

Tada aš persikeliu į kitą vietą (už kokių 300 metrų) toje pačioje mistifikuotoje Nidoje. Ten gyvena religinga aristokratų šeima. Visi jie mokėjo lenkų kalba, kaip ir pridera aplenkėjusiai ano meto lietuvių dvarininkijai. Nors jie patys – visai ne lietuviškos kilmės. Greičiau amerikoniškos. Vieno vardas buvo Mackenzie. Tas man patiko, nes gražiai grodavo lauke kažkokia balalaika. Kitas buvo mulatas (spėju, įvaikintas), kuris nekentė juodaodžių. Aš stebėjausi, kaip jis dar nenuėjo Maiklo Džeksono (ne tik dantų balinimo) keliu. Buvo ten ir senė kažkokia a la auklė. Ir mokyklinio amžiaus vaikų. Jie visi – labai mandagūs žmonės. Ir aš vis ateidavau pas juos į svečius. Bet vieną dieną kažkas negero įvyko ir visa jų šeimyna staiga ėmė manęs nekęsti. Jau kažką Evelina bus iškrėtus. Esu įsitikinus, kad šis sapno momentas yra tiesiogiai susijęs su prieš miegą perskaityta naujiena apie Račo švietėjiškas iniciatyvas. Na, bet žodžiu, aš desperatyviai norėjau grįžti į šeimą, tačiau nežinojau, kaip tą padaryti. Nusprendžiau eiti aplinkeliu – per vaiko žopą. Pasiūliau jam pusę “Marso” (taip norėjau jį papirkti), nes kitą pusę pati suvalgiau. O po to suskambo telefonas.

Besikeikiantiems blogeriams – baudos

2009-06-11 | 18:20 | This is the Life
11

Pasirodo, balandžio 23 dieną vyko kažkoks ten forumas pavadinimu “Internetinė lietuvių kalba: iššūkiai, galimybės, perspektyvos”. Aišku, aš apie tai nė neužsiminčiau, jei ten nebūtų paminėtas mano blog’o vardas. Ir jį ištarė ne šiaip koks prašalaitis, o mūsų gerbiamas metų interneto žmogus ( 😀 ), žurnalistas, politikos apžvalgininkas bei bloger’is (manęs niekas neprivers vartoti žodį “tinklaraštininkas”) Artūras Račas. Labai nustebau, kad apie forume aptartas Lietuvėlės problemas niekas nesiteikė man papasakoti, nes lyg ir buvo kam. Bet pasirodo, kad nutylėta sąmoningai, nenorint manęs gąsdinti: “Teoriškai tave net aš galiu paduot į teismą ir tu liktum su krūva baudų.” Bet aišku, aš viską atkapsčiau pati savo mėgstamo “Google” produkto pagalba.

A. Račas pavyzdžiu pateikė keiksmažodžiais prisodrintą ištrauką iš populiaraus tinklaraščio “Maistas Ausims” (www.maistasausims.lt) įrašo. Pranešėjas klausė forume susirinkusiųjų – Žurnalistų etikos inspektoriaus Rimo Gudaičio, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės Irenos Smetonienės ir kitų – ar pateiktasis tekstas formaliai “yra žiniasklaida, ar ne”.

Man šitoje vietoje kliūna tik vienas dalykas – kodėl kaip pavyzdį pasirinko būtent mano blog’ą? Juk jų yra tiek daug ir dar baisesnių (čia tai grožis ir gėris, palyginus). Su daug tragiškesne lietuvių kalba, tais pačiais keiksmais (kurių vartoju ne tiek jau ir daug), siaubinga skyryba (nekalbant jau apie tuos rašytojėlius, kurie net tarpų nesugeba sudėti teisingai). Na, bet kaip sako Antanas B.: “Džiaukis – Račas skaito tavo blog’ą.” Nu, jo. Ai, ir dar labai įdomu, kokia ištrauka buvo pasirinkta.

“Blog’ai nėra žinių kanalas. Tai – saviraiškos priemonė. Tai – second life’as, o ne žinių atkartojimas tikslesne forma. Aš gi neskaitau Račo triedalų, kurie paremti atseit TIKRĄJA ŽINIA, kurią norėjo ŠMĖKLOS NUO MŪSŲ NUSLĖPTI. Be to, pagrįsta paties vaizduotės sukurta versija apie tiesą.”Lori Pyrstas)

Norėdama likti objektyvi (vaje, kaip žiniasklaidiška) aš apklausiau keletą žmonių.

“Kai kurie metų interneto žmonės smarkiai klysta manydami, jog blog’o forma yra naujas transliuojamų subjektyvių žinių kanalas. O juk tai viso labo – tik saviraiškos forma. Siūlau tokiems žinių transliuotojams kaip Račas grįžti konkuruoti www naujienų sferoje.” Lori Pyrstas)

“Pradės kalbajobai dar pist protą kaip rašyti savo asmeniniame puslapyje? Tai gal dar SMS tegul uždraudžia siųsti be nosinių ir užrašų knygutėse rašyt su kableliais.” (© valstybės tarnautojas, didžėjus, tėvas Antanas B.)

“Kol smarkiai gėriau, įvyko kažkoks slaptas kalbininkų suvažiavimas. Jame buvęs ištikimas Pakso pakalikas, silpnavalis žurnalistinis menkysta rėžė kalbą. Ir rėžė ne šiaip sau, o rėžė iš širdies ir be saiko. Kalboje citavo mano per šimtą kilometrų nutolusią tolimąją mūzą Eveliną. Ar gražu, aš klausiu. Ar gražu?” (© Jonas Jonka)

“Yra dvi stovyklos. Paskaityk popx, kodėl jis nevarė į Loginą – čia visiškai aišku. Tai tegul nemano, jog jų ten erdvė reikštis yra ahujet, o mes nebeturime kur, nes MOL ESAME FILOSOFAI IR NEMĄSTOM APIE VERSLĄ. Nes visi turi ėsti bulves ir mąstyti apie SEO. Racionalai pisa protą humanitarams, nieko neraukia ir nori blog’o formą paversti savo kišene su SEO ir GOOGLE.” Lori Pyrstas)

Kaip faina, kai tave cituoja arba kaimiečiai man baigia nusibosti

2009-03-12 | 03:46 | Gyvenimo tiesa
12

– Apie ką yra tavo BLOGas? Kas į jį įeina?
– Algirdo Brazausko medžioklės.
– O nx tu jį medžioji?
– …
– Kas?
– Aš jo nemedžioju. Aš rašau kaip JIS medžioja.

Kažkurią čia dieną su vienu kavensku kalbėjomės apie mūsų mielo Lietuvos kaimelio blogus. Savaime suprantama, apžvelgiau juos KAIMO ASPEKTU. Matot, yra labai svarbu, kad BLOGas neatsiduotų provincialumu. Apie visokį ten įrašų dažnumą, lietuviškas raides ir kitokius biesus aš net nekalbu. Taip pat neaptarinėjau draugų BLOGų, nes tai nebūtų objektyvu. Žodžiu, pasišnekėjome mes su tuo gudriuoju politologu Jonu Jonka ir šiandien jo BLOGe aš randu savo citatą:

“Štai Artūrą Račą tikrai galėčiau pavadinti profesionaliu blogeriu. Bet, kaip bebūtų liūdna, senis yra kaimietis.”

Lai tik jis neįsižeidžia. Juolab, kad aš tik visai neseniai nusprendžiau, kad taip yra. Labiausiai man patiko ta vieta, kur Račas pageidauja, kad nuorodą į jo tvarkingąjį tinklaraštį pašalintų grubijanas ADREVIEW. Tolerancijos trūkumas – pirmas požymis, jog esi kaimietis. Aš asmeniškai netoleruoju tūpų žmonių (dauguma kaimiečių, deja, yra būtent tokie), bet stengiuosi to neparodyti. Taigi būnu lyg ir tolerantiška. Tik prašau neįsižeisti, jeigu kaip tik Jūs esate tūpas. Aš tikrai nenorėjau Jūsų įžeisti. Juk aš ir pati nepasižymiu aštriu protu.

Galvoju, galbūt reikėtų kažkada apžvelgti mūsų blogosferą raštu. Bet nežinau, ar verta, nes tą ne vieną kartą darė kiti. Pvz., apie savo BLOGą skaičiau milijoną įvairiausių nuomonių. Va viena paskutinių mano atrastų (šaltinis – blogratis.lt):

“Tai blogas Eleonoros slapyvardžiu pasirašančios moters, kuri nėra debilė boba besmegenė, tačiau ją parodijuodama rizikuoja būti galop ja palaikyta, nes juk ne tapti? Trys-keturi įrašai per dieną alsuoja porno-rožine-spalva, sąmoningai užkutenta lietuvių kalbą myriop, balansuodami ant subtilios ironijos ir visiško bukumo ribos.”

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook