ŠŪDAS

2010-12-08 | 20:17 | This is the life
08

Vis svarsčiau, ar vertėtų surengti kokį nors atsiveikinimo vakarėlį. Hm, vertėtų, nes juk tūsai – man vis tik prie širdies. Nors turint omenyje, kad toks atsivekinimas man būtų įdomus vien tuo, kad man patinka būti dėmesio centre. Jei švenčiu gimtadienius, tai tik dėl dėmėsio ir dovanų – sakau atvirai. Ir nebandykite man meluoti, kad švenčiate ne dėl to paties. Na, arba galite bandyti mane įtikinti, kad yra kitaip. Esu mielas open minded žmogutis – mane domina Jūsų nuomonės.

Dabar man labiasiai rūpi ne kažkokie kvaili atsivekinimai, o mano bagažo svoris, chatos Amsteryje paieškos, amžinas klausimas “kur gauti šaibų?” ir “ką pasakys mano draugai į tai, kad nenupirkau jiems kalėdinių dovanų?”. Taip pat mane domina, kiek valandų “All Saints” customer services dar žada mane laikyti ant holdo. Sniegelio dėka, paštui atsirado pretekstas šiek tiek pasimuliuoti, tad mano siuntinukas sėdi kažkur strigęs.

Kažkaip čia šiandien mąsčiau apie savo draugus ir pažįstamus… Ir sumąsčiau, kad kai kurie iš jų yra tokie problematiški, kad net neverti pažinojimo. LAIKO GAIŠINTOJAI. Galbūt su kai kuriais žmonėmis tiesiog neverta užeiti už bendravimo tūsuose ribos.

Kažin, kaip bus per kalėdas. Ta prasme, ar bus linksma? Čiuju, paliube. Ho ho ho! Va taip:

Krč, mane viskas ką tik smarkiai sunervino, todėl postą tenka nutraukti.

Kruvini pinigai

2010-10-12 | 02:35 | This is the life
12

Galvoju, apie ką čia šiandien pasiskųsti. Kažkas mane kamuoja… tik neaišku, kas. Hmm, tikriausiai tai – nedidukas savaitgalio atchodžiukas. Kaip sakoma – prie blogo nepriprantama. Priprantama prie gero, t. y. blogulio priežasties.

Realiai, tai mane kamuoja skudurų troškulys, žvėriškas alkis babkėms ir dar bala žino kam. Visko gal nevardinsiu, nes tada vapšie niekas neišsipildys. Pastaruosius du paminėjau, nes ir asilui aišku, jog jiems įvykti nešviečia artimiausius dešimt metų anyway.

O kažin, kas gi galėtų pasikeisti po dešimties metų? Vienas draugas man patarė pagalvoti apie child benefit (how much?). Nu gal, nu gal. Child benefit ir daug kitų – “tada būtum tikra benefit whore”. Gal ir nieko idėja. Ant tų žodžių manyje pabudo apsimestinis kilnumas ir sumaniau, kad verčiau parduočiau litriuką-kitą savo kraujo. Ar kiek ten jie jo išmelžia? Po to, kažkaip lyg ir persigalvojau, nes pagalvojau – “Nu jau visai išprotėjai, Evelina – dėl babkių gadinsies sveikatą?” Neilgai trukus man dašuto, kad kiti tą daro nachalia, sveikatai savo nė kiek nepakenkia, o užtat kažkam prideda pora dienų gyvenimo. Na, jie ir ryšiuos tą padaryti, tai tikrai tikėsiuos, kad po savaitėlės Dievas man atsidėkos penkiais “All Saints” paltais, kuriuos dalina visiems šventiems.

Aš nenoriu dirbti. :( Aš tingiu. Aš noriu ką nors įdomaus veikti. Galėčiau visą likusį gyvenimą dirbt dvi dienas per savaitę, kaip ir darau dabar. Bet su tokiu “persidirbimu” niekada nesimaudysiu rūbuose ir Makintoshuose. O aš manau, kad mirtis nuo uždusimo balta plastmase turi savito žavesio. Tik prašom neprikaišioti man materializmo, nes jei dar nesu materializmo ikona, tai tikrai iš paskutiniųjų stengiuosi eiti ta linkme. Prašau man netrukdyti.

P. S. Šią sekundę norėčiau žiūrėt serialą “Big Love”. Deja, turiu tik žurnalą “Love”.

SALE SALE SALE

2009-10-20 | 17:48 | Batai, tašės & more
20

Ar kas nors jau išrado vaistus, padedančius atsipirti sale’ams? Hmmm… Na, aš tiesiog negaliu laikyti tokios naštos kaip pinigai prie savęs. Jie mane vargina, erzina – juos reikia “apsirengti”. Argi ne tiesą sakau? Baisiausia yra tai, kad šiandien gavau naują siuntą skudurų ir… JAU ŽVALGAUSI NAUJŲ PIRKINIŲ. Dieve. Evelina, baik. Jau geriau leistum tuos pinigus kokteiliams (?).

Ryte miegodama sapnavau sapną… Kad parėjo nauji džinsai ir jų dydis man buvo kaip tik (praeitą kartą per klaidą paėmiau dydžiu per mažus, bet man jie buvo tip top – todėl šįkart ėmiau vėl tokį patį dydį). Visada parinuosi dėl dydžių, nes paprastai mano šikna yra kažkur terpėje tarp dviejų dydžių – kabančio ir neužsegamo. Nieko naujo kaip ir nepirkau – dvi juodos suknelės (nu, man jų reikia ir viskas! ir ne vienodos jos!!!), juodas žiedas (labiausiai mėgstu juodus papuošalus, tačiau šįkart norėjau kitokio… bet vis tiek juodas buvo gražiausias iš variantų), pėdkelnės (prie suknelių), megztinis (už lango jau ruduo…) ir pilki skinny džinsai (jie, beje, išpuolė vis tik per maži, bet aš jau užpildžiau blanką dėl pakeitimo į didesnį dydį).

Picture 10Picture 22

Picture 13Picture 19

Picture 26Picture 28

Dabar mano planuose – naujas diržas, apatinio trikotažo kalnas ir… PALTAS bei ŠVARKAS iš “All Saints”. Na, bet šitam neblogam piniginės patuštinimui į minusą dar reikia prisiruošti ir susikaupti. Juolab, kad kito mėnesio pradžioje planuoju porai savaičių išvykti į kelionę (dar ne 100 %, bet panašu į tai). Tai gal reiktų pasistengt neišlaidaut (na, šią sekundę tai sėdžiu ant nulio, bet čia situacija kaitaliojasi vos ne kasdien, todėl px).

Picture 27Picture 24

“Pjauni, pjauni, o tada jau galąsk, taip sakant, tą dalgį.”

2009-09-11 | 09:44 | This is the life
11

200909112076

Meilė žemėlapiams gali nuvesti labai toli. Ir tai ne tik “All Saints” parduotuvė Commercial Street’e. (Šita paslaptinga eilutė, jeigu ką, buvo su labai gilia mintim – nors ir neatrodo, ahahaha.)

Libaniečiai kaniūšnioje prie mano namų daro labai skanią kavą. Nuoširdžiai otviečiaju – nesitikėjau to iš jų. Cukrų jie deda kavos gamybos proceso metu. Kai pasakau, kiek šaukštelių dėti į mano unikalią kavos porciją, babajui staiga iškyla netikėtas klausimas – Jūs, panele, tikriausiai labai mėgstate cukrų? Aha, o Jūs?

Pastaruoju metu valgau normalesnį maistą. Ta prasme, jo paruošimas dar vis nereikalauja stovėjimo prie puodų, bet tai ir nebėra tik šaldyti, paruošti, take away’iniai ir pan. produktai. Šiandien valgiau netgi tokį šūdą kaip cottage cheese (tiesa, tik kelis šaukštelius). Lietuvoje man niekas gyvenime nebūtų įkišęs tos kefyrizuotos rūgpieniu atsiduodančios grūdėtos varškės (nekenčiu visų trijų). O štai čia šaldytuve aš atradau kažkokį alyvuoginį ir svogūninį šūdo variantą. “Visai kaip čipsai” – pagalvojau aš. Deja, patiekale, iš kurio, atvirai šnekant, tikėjausi labai daug, trūko druskos (kuri kaip tik pasibaigė vakar, o į parduotuvę lėkti kažkaip nesinori, o ji ir nedirba tokiu metu), todėl teko jį atidėti. Kitko net neliečiu, nes jau matau, kad visur trūks druskos – NEVALGOMA. Vienžo, atradau naują dietą – neturėti namuose druskos. Kaip niežti ranką, einaną.

cottage

Kaip jau turbūt pastebėjote, į šitą blog’ą dievinu dėti pikantiškus namų ūkio vaizdelius.

Krč, matau, kad reikia išgerti angliukų, nes kažkaip pieno produktai nenori man čia virškintis patys (gal ir į gerą tai). Taip pat neturiu cizų ir laukiu pavedimo. Gal man reiktų dar pagulėti? Neįsivaizduoju, kokio velnio aš čia atsikėliau, nes mytas – tik 12.30.

Mano potenciali būsima darboviete, atrašyk greičiau!!!

pagetop

  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Senas BLOGas

  • Čia
  • Prašom laikinti

    Maistas Ausims on Facebook
  • Twitter

  • Follow Me on Pinterest