One of those days

2010-05-06 | 13:00 | Inner city life
06

Vakar sutikau geriausią taksi vairuotoją pasaulyje. Jis negalėjo manęs rasti, bet nujautė, kad ta vargšė mergaitė, sėdinti ant bordiūro ir yra Evelina, kurios jam reikia. “Evelina!” – pašaukė jis mane. Aš pradėjau bėgti link jo. Įšokau į taksą ir mes pradėjom kalbėt. Pradžioj jis man pasakojo, kaip sunkiai manęs ieškojo. Sako – taip gerai pažįstu šitą rajoną ir nerandu. “Aš juk čia (E9) gimiau.” Sakau – “Ane? Rimtai? Kurioj gatvėj tiksliai?” Tada jis pasakė gatvės, kurioje gyvenu, pavadinimą.

Šiaip visa vakarykštė diena buvo nenormali. Vakare nuo nuovargio jau sunkiai susikalbėjau su kuo nors. “I’m so lost… that I even got lost.” Pamenu pasakojau draugams, kaip man patinka, kai žmonės moka tinkamai naudotis pinigais. Tada iš banknoto pradėjau sukti triubelę.

(banknotą sukau tik dėl vaizdo – visai neplanavau jo naudoti pagal paskirtį)

Visą dieną vainikavo rytinis sapnas. Sapnavau, kad Londono undergrounde yra… jūra. Anyway, sapnas pavirto košmariška machinacine istorija apie bernus. Sukčiavau, kaip ir visą gyvenimą, bet šįkart mane PAGAVO. Paskutinė scena: bėgu iš murzinos jūros pilnos gyvačių ir visokių pabaisų. Atsibudau pašokdama iš lovos.

pagetop

  • Sena blogo versija su komentarais

  • Čia
  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Maistas Ausims on Facebook