Noriu permainų ir bus jos.

2014-04-03 | 08:48 | An issue to discuss
03

Vakar nuėjau į vieną Vilniaus barą ir pamačiau ten vieną mergą. Screen Shot 2014-04-03 at 08.49.28Su gražiausia pasaulyje plaukų spalva. Plius ji buvo panaši į Chloë Sevigny, tai pradžioj nualpau, o po to maniau, kad nupjausiu jai galvą ir nusinešiu ją namo įsirėminti ir pakabinti virš židinio. Dieve, dieve, tai buvo tikra angelo galva! Lai nepyksta ji ant manęs už žiūrėjimą – čia iš susižavėjimo. Ir lai nepyksta dėl galvos rovimo – nors vis tiek tokie angelai turbūt neskaito, ką čia rašinėju. O jei ir skaito, nu tai atleisk man, gražesnės nei Chloë Sevigny plaukų spalvos savininke! Atiduok galvą geriau! Miau.

Taigi, pamiegojau su plaukų šviesinimo mintimi ir mano norai nepasikeitė – noriu šviesintis plaukus. Visada buvau didelė plaukų kankinimo priešininkė, todėl pati juos pašviesinu tik vos vos, visokiais šampūnais ir „John Frieda“ šūdais. Bet štai atėjo metas, kai noriu su plaukais pasmurtauti rimčiau. Na ir kas čia tokio? Juk plaukai – ne kokia tatuiruotė. Nors ir naujos tattoo idėja jau po biškį gimdosi. Tai būtų ketvirta mano tattoo ir pati didžiausia. Norėčiau ją pasidaryti pas kokį nors Thai teptukų meistrą, kur daro skausmingai, kad jau tikrai pajaustum, jog tattoo daraisi, o ne šiaip tigriukas drąsko tave.

733d7b321a5ffa5716ce0308b6f0b588

Jau parašiau kirpėjui.

Nu kodėl jūs – TOKIE buki, žmonės paprastieji?

2014-03-27 | 10:06 | Bullshitism
27

- Jei jautiesi nuolat skriaudžiamas;
- Jei manai, kad tave nuolat kažkas nori apgauti ir visi iš tavęs tik vagia ir vagia;
- Ir mėsa parduotuvėj pabrango tik tam, kad tave labiau numelžti;
- Jei dažniau nei kartą per savaitę užduodi klausimą – „Kodėl jam galima, o man negalima?“;
- Jei žinai, kad už kiekvieno kampo tavęs kažkas tyko – kažkas, kas nori pakenkti būtent tau, nes tu – juk toks ypatingas, juk būtent tau, ne tavo kaimynui, kiti nori pakenkti (ir pasikartosiu – greičiausiai nugvelbti iš tavęs vieną-kitą lyšną kapeiką);
- Jei šiuo metu už kažką nori nuolaidėlės, nes galbūt tavo draugas pagavo vienadienę akciją ir gavo nuolaidėlę, tai juk būtų nesąžininga, kad tau dabar tektų mokėt pilną sumą, viešpatie apsaugok.

Jei tau tinka bent pora šių punktų, tai esi prakeiktas statistinis lietuvis ubagas (patikslinu, kad dvasios ubagas, nes dvasios ubagai paprastai nesupranta antrinių žodžių prasmių), kurių aš nekenčiu ir nuo kurių beria mane blet. DIE DIE DIE.

O šiaip tai labas rytas ir geros dienos.

Na, nesu aš darbštus žmogus, nors tu ką

17

Yra daug dalykų, kurių aš nemėgstu daryti. Tai nereiškia, kad nedarau, nes daryt juos vis tik REIKIA. Paimkim paprastą pavyzdį: aš nemėgstu valyt subinės 10 kartų, nes skauda, bet kartais tiesiog reikia pasiaukot ir padaryt tai, nes nu nėr kur dėtis. Taip pat aš nemėgstu dirbt neįdomių darbų, šukuotis plaukų ir tvarkyti namų. Pastebėjau, kad iš milijono dalykų, kurių aš nemėgstu, blogiausias pozicijas užima tie užsiėmimai, kurie nėra niekuo naudingi man asmeniškai/mano tobulėjimui.

Tarkim, koks serialų žiūrėjimas man naudingas tuo, kad tai entertaining ir man pakelia nuotaiką. Knygų skaitymas praplėčia akiratį. Nemėgstamas darbas irgi turi prasmę – ta prasmė yra piniginė ir laiko stūmimo. Plaukų šukavimas gal naudingas dar kažkuo be atrodymo geriau ir tvarkingiau, bet dabar negaliu tiksliai pasakyti. Na, ir tas geriau atrodymas taipogi yra questionable – juk labiau mėgstu kaltūnus a la beach hair nei ofiso tvarkingutės stilių.

Beach_wave_hair

Tačiau kuo man asmeniškai naudingas koks grindų ar langų plovimas, tai negaliu atsakyti. Nei aš pralinksmėju nuo to (na, nebent tiek, kad tas darbas pagaliau po velnių padarytas ir dabar nereiks apie jį galvot kurį laiką), nei protingesnė pasidarau. O dar dulkės… Kaip šitų nekenčiu! Ypač jas liest!

Daug darbų yra, kurių aš nekenčiu daryt, pirštų tikrai neužteks. Pabandysiu keletą jų pavardinti, gal palengvės:

1) Nekenčiu kojų skust, nes nervina kas rytą prarasti dvi-tris minutes tokiam annoying užsiėmimui. Tačiau auginti plaukų vaškavimui nekenčiu dar labiau, todėl tenka rinktis mažesnę blogybę.

2) Nekenčiu plauti indų, nes gaila nagų, nervina drėgmė ir kasdien jų atsiranda naujų (dar gerai, jei ne po dešimt kartų per dieną).

3) Nekenčiu sėdėt prie kompo gražiu oru, nes noriu sėdėt pliaže būcha tuo metu.

4) Nekenčiu lietuviško pavasario, nes jį pakęst gali tik didžiausias debilas.

5) Nekenčiu visuomeninio transporto, nes jį mėgti yra liguista + dvokia + lėta + nervina + nuobodu ir net neapsimoka! Nežinau, kodėl apie tai skundžiuos, nes net nesinaudoju juo.

Galit pildyti sąrašą patys, nes aš jau einu daryt kažko, ko nekenčiu. Norėčiau dabar sėdėt kokiam vazone ir tegul mane laisto, o aš perezhilton.com skaitysiu.

Ne, man dar ne PMS. Jei dar nepasisotinot šiandienine negatyvo doze, kažkada jau rašiau postą pavadinimu NERVINA.

Kaip paversti liūdną Valentino dienos šventę linksma?

2014-02-14 | 10:59 | Naudingi patarimai
14

enhanced-21758-1392332605-24

Valentino diena nėra šventė, kuri džiugina visus kaip koks Naujakas. Ne visi šiandien keis miegamojo aplinką užmiesčio viešbučių patalais, ne visi gaus atviruką ar gėlių, ne visi namo sugrįš su kažkuo (bet daug kas namo sugrįš girtas). Tačiau yra dešimt dalykų, kurie šiandien gali tave paguosti:

1. Nusipirk sau ką nors gražaus.
2. Nusipirk sau ką nors gražaus.
3. Nusipirk sau ką nors gražaus.
4. Nusipirk sau ką nors gražaus.
5. Nusipirk sau ką nors gražaus.
6. Nusipirk sau ką nors gražaus.
7. Nusipirk sau ką nors gražaus.
8. Nusipirk sau ką nors gražaus.
9. Nusipirk sau ką nors gražaus.
10. Nusipirk sau ką nors gražaus.

Jeigu tai nepadės, kad vienatvė neprailgtų, dar siūlau paverkti ir užsisakyti šeimyninę picą. Viso gero, aš išvarau į antrą po Paryžiaus įsimylėjelių miestą – Palangą. <3

Tas taip vadinamas PABADAVIMAS prieš Kalėdas

2013-12-21 | 13:12 | This is the life
21

Nu, dar ir aš apie Kūčias pašnekėsiu. Pasakojo man vakar, kaip paprašė močiutės, kad nieko negamintų tais metais, nes „mes patys susitvarkysim“, o močiutė atsakė, kad mol OK. Tai atvyko tuomet toji močiutė su septyniais didelias IKI maišais, prikištais puodų su silkėm, mišrainėm ir kita šventinio stalo valgoma atributika. Vien desertų – kokie du maišai. Ir neaišku, kam visa tai. O ironiškiausia, kad būtent tos močiutės ir būna TOS, kam labiausiai rūpi puoselėti Kūčių tradicijas. T.y. jos rūpinasi, kad Kūčių patiekalai būtų:

- be jokių majonezų ir neriebūs in general (nors jų ruošimui sunaudojo 2,5 litro aliejaus – true story);
- kuklūs (nors netelpa ne tik į šaldytuvą, bet ir ant didžiausio stalo);
- be mėsos, nes tipo adventas, o mėsa, pagal tradicijas, yra prabangos prekė (tačiau į trasą laisvai gali eiti gardūs milžniški unguriai, upėtakiai ir lašišos bei 12 rūšių silkių; na ir kepto karpio dar, kad jau tikrai nepritrūktų).

Kai kurios šeimos negeria ir alkoholio tą dieną, bet nuo šito momento man nėra nei šilta, nei šalta – nelabai net atsimenu kaip mūsų namuose daroma. Šiuo postu norėjau pasakyti, kad mane siutas ima nuo iškraipytų tradicijų, kai davatkiškai vaidinama, kad valgoma kukliai, bet iš tikrujų tos pačios davatkos ėda apsiputojusios ir varva joms kisielius su silkių patalų priemaišom per barzdą. Bet štai majonezo negalima – tu ką, Dievas gi išprotės sužinojęs, apie tokį smaguriavimą. Nes prieš Kalėdas reikia rimties ir biedno meniu turinio, o ne dangiškų migdolų. O va, kai jau Kalėdos ateis… tai jau valgysim viską iš eilės kaip kokie studentai, grįžę pas tėvus į provinciją/gavę padidintą stipendiją! Šitiek atkentėję! Gal net kokį šerną, dešimt triušių, ančių, vištų, kalakutų… kiaulę dar galim papjaut. Nes pzdc per tą Kūčių bado akciją, tai čiut neišmirėm visi dėl tokios nepilnavertės mitybos.

Screen Shot 2013-12-21 at 13.54.33

Ilgai gūglinau, bet jokio kuklaus stalo su perlinėm kruopom, juoda duona ir troškintais kopūstais aš taip ir neradau. Todėl man ir atrodo, kad gal tada jau geriau ant stalo padėt tas dvyliką narkotikų rūšių ir LSD plotkelių, o po staltiese – gandžos, vietoje šieno. Ir be gradusų, ir neriebu, ir vegan.

Naujojo sezono akcentai: mėlyni atspalviai, plastikinis kailis, meningitas

2013-12-05 | 08:25 | Inner city life
05

Sniegui užsistovėjus ilgiau nei valandą, termometrui pasiekus minusą, o veidui ėmus šerpetoti… aišku tampa tik viena – neaišku, ką apsirengti. Jau išsitraukiau kepurę ir pirštines, bet išlindusi lauk be takso vis tiek buvau sužeista spiginančio vėjo ir depresuotų stoties rajono veidų. Tą dieną ėjau pas odontologą (sekėsi gerai – uffff). Odontologė sakė, kad mano ausys – šaltos. Termometras rodė nulį, o aš buvau užsidėjus kašmyrinę kepurę su nuolaida. Tai kas bus po mėnesio?Screen Shot 2013-12-05 at 09.22.56

Šiandien pabudau ir mane ėmė neraminti tam tikra statistika. Ar bobos, mėgstančios demonstruoti savo kūno formas žiemą, dažniau serga meningitu (čia nediskutuokime apie tai, ar norą taip rengtis joms ir sukėlė minėtoji liga)? Neabejoju, kad čia yra gydytojų, kurie man galėtų atsakyti. Atsakykite. Nes jeigu nėra ryšio tarp šių reiškinių, tai gal net ir aš sugalvosiu šį sezoną pademonstruoti savo mėlynas kūno formas.* Visai tiks prie akių. O šiaip gi aš su maišais vaikštau – jei apsirengsiu dar šilčiau, žmonės ims galvoti, kad sveriu kokius 62 kg, o tai būtų akiplėšiškas melavimas aplinkiniams. Reikia skubaus pastūmėjimo nusirengti arba bent jau nesirengti DAR DAUGIAU.

Dar mane neramina štai kas: ar yra koks ryšys tarp iškirptės žiemą ir plaučių uždegimo (irgi žiemą)? Savo kailiu tikrinti nesiruošiu, bet turiu įtarimą, kad parka stiliaus striukės buvo sukurtos ne šiaip sau.

Nu ir dar vienas klausimas – ar natūralūs kailiniai šildo labiau nei plastikinio plauko? Kad neskriaust naujų gyvūnų, rinkčiausi madingą natūralių vintage kailinių variantą – kažkaip vis tik tikiu, kad ne tik šilčiau, bet ir švelniau su jais bus.

Dar mielai čia padiskutuočiau ir įdėčiau daugiau paveiksliukų, bet jau staklės mane kviečia.

 

*Nuogomis kojomis žiemą jau vaikšto ir Vilniuje. Valio, mes dar vienas žingsnis arčiau mados sostinės – Londono!

Mano pomidoriniai vargai

2013-10-22 | 14:08 | Šiek tiek info apie mane
22

Turbūt niekam seniai ne paslaptis kaip aš mėgstu čipsus. O čipsus aš mėgstu stipriai. Na, tiesiog myliu juos. Jie – atgaiva tiek mano sielai, tiek nuo marinuotų daržovių ir sriubų pervargusiam mano skrandžiui.

Screen Shot 2013-10-22 at 2.24.02 PM

Jie – tokie sūrūs, jie – tokie traškūs, jie – tokie trapūs. Bet myliu ne tik juos. Dar aš myliu pomidorų sultis. Kiekviename naujai aplankytame supermarkete turiu išbandyti visas neragutas jų rūšis. Gerdama jas namie paskaninu jas įvairiais pagardais – padažais, prieskoniais, druska, ledukais galų gale. Žodžiu, įvedu skonio tvarką. Deja, pomidorų sulčių pasaulyje toli gražu ne viskas yra klota rožėmis. Daugumoje Europos šalių mano mėgstamiausių Clamato sulčių nerasi nė su žiburiu. Atkreipkite dėmesį į žodį „daugumoje“. Šiame žodyje yra šiek tiek vilties. Vities, pavadinimu Amazon. Kadangi UK šios sultys yra available, tai aš jų kartais galiu parsisiųsti ir į LT (seniau į NL siųsdavausi). Dabar, kad suprastumėt, kur linkstu šiuo ilgu ir nobodžiu intarpu su promo elementais, jums reikės užmesti akį į mano pageidaujamų kalėdinių dovanų sąrašą, kurį postinau šiandien savo Feisbe. Sąraše dominuoja raudoni (kalėdiniai) motyvai. Nors ir Clamato sulčių galiu įsigyti Amazone, savo mėgstamiausio pasaulyje gėrimo – Budweiser Clamato Chelada – ten įsigyti negaliu. Šį pasaulio stebuklą parduoda tik Šiaurės Amerikoje. Amerikiečių Amazone jo gal ir gali įsigyti, bet gi alko tau nesiųs iš ten. O Europoj neparduoda. Pernai net rašiau Budweiseriui, ar tikrai niekur Europoj neparduoda – gal kur nors vis tik parduoda, aš atvaryčiau pasiimti. Atsakymą gavau malonų, bet liūdinantį:

Screen Shot 2013-10-22 at 2.46.23 PM

Kai šio kokteilio neradau Havajuose, rašiau Havajų maisto asociacijai. Noriu pasakyti, man to gėrimo taip reikia, kad ieškau jo visur ir rašau dėl jo visiems.

Neseniai man pasisekė ir viena pažįstama man atvežė Cheladų iš Amerikos, ačiū jai. Liūdna, bet panašu, jog man gauti Cheladų yra tik trys būdai: 1) Gamintis pačiai, ką ir darau sėkmingai: turiu visokių reikalingų prieskonių (clam juice iš USA, celery salt iš to pačio Amazono ir visų tų primityvių padažų kaip Vorčesteris bei visokie aštrūs a la Tabasco padažiukai) ir porą litrų Clamato sulčių dar vis turiu (taupau). Bėda tame, kad aš noriu gėrimo iš skardinės ir noriu, kad jis man būtų visada po ranka; 2) Melžt draugus, kad vežtų man tą koktą. Deja, draugai Amerikon važinėja ne taip jau dažnai, o ir alkoholio iš ten vežtis galima tik vieną litrą (nors paskutinį kartą gavau dvi pintas, yay!); 3) Kraustytis į USA. Dieve, kaip noriu. Ne tik dėl gėrimų. Dėl visko. Šiandien sužaidžiau žalią kortą ir jau fantazuoju kaip gyvenu LA (Niujorke Cheladų neparduoda, von nx) ir priskraunu pilną šaldytuvą Cheladų, Clamato sulčių ir Kosher Dill Picklų… Jei kas žinot, kaip man padėti, atsiliepkit! Ir nepamirškit mano dovanų sąrašo!

Cheladas taipogi daro meksikiečių brandai kaip Sol ir Modelo – šitų net neragavau, dėl ko mano širdis plyšta dar labiau. Reikės su likusiom Clamato sultim pasidaryt Bloody Caesarų kada. Čia tas kokteilis, kuris Bloody Merei liepė kraujuoti kur nors kitur.

Kitą kartą galbūt pasipasakosiu kaip myliu marinuotus agurkus ir pomidorus.

Tęsiant show offerių temą*

2013-08-29 | 10:32 | Batai, tašės & more
29

Kartais apsirengti man užtrunka dvi minutes, kartais – dvi valandas. Kartais per tas dvi minutes atrodau kaip ką tik nulipusi nuo raudono kilimo (na, čia gal tik man vienai taip atrodo, bet tai nėra svarbu, nes šiuo atveju tik mano nuomonė čia ir aktuali), o per tas dvi valandas – kaip jau nebetinkama paukščiams baidyti kaliausė. Ir nesuprasi, kodėl gi taip nutinka. Kodėl vieną dieną atsikeli ir nu NĖRA, ką apsirengti, nors tu verk. Lyg ir šopinaisi neseniai, o kaip nėr ką užsimest gražaus, taip nėr. Retkarčiais pasitaiko stebuklingų dienų, kai sugalvoji, ką užsidėsi, pasimatuoji tą variantą ir iš pirmo karto pataikai į dešimtuką. Jei tai vasaros diena, aš kaip mat imu žvalgytis iškritusio sniego, nes kaip gi čia taip man pasisekė? Stebuklas!

Man ką tik suėjo 26-eri metai, ir per tuos 26-erius metus aš supratau, kad garsioji lietuviška patarlė iš tikrųjų nemeluoja – gražiam žmogui ir snarglys tinka. O jeigu tam tikrą dieną atsikeli su spuogu, išpampusiu pilvu, blogos nuotaikos ir dar plaukai neklauso, tai tavęs nepapuoš nei nauji Louboutinai, nei Chanel Couture paltukas su Elie Saab neriniuota suknele po juo. Čia, aišku, reiktų pasvajoti, kad šie skudurai būtų apskritai available tokioms bomžėms kaip aš, bet aš žinau, kad tom dienom, kai esi urodė, tau nepadės NIEKAS. Realiai čia gali padėti tik degtinė. Pageidautina dideliais, itin atmintį ir regėjimą silpninančiais, kiekiais.

Paradoksalu, kad nepasaint to, jog dažnai pagalvoju, ką apsirengti, man tuo pačiu metu ir px kaip aš atrodau. Na, kažkaip taip yra. Gal čia priklauso nuo to, kur einu. O gal tiesiog reikia pakeisti tam tikrą kreizo levelį. Aš tikrai mieliau eičiau out į miestą su pižama nei su kokiu sijonu, uždėtu ant džinsų. Ką apie mane pasakytų pastaroji apranga? Nežinau, bet aš girdžiu „Fū“. O štai pižama man šaukia – „O, normali, atsipalaidavusi boba“. Nežinau, kodėl žmonės (ypač Lietuvoj) dažnai gėdijasi paprastumo ir visada nori prieš kažką pasirodyti.

Labiausiai mane stebina bobos, neišeinančios iš namų be makiažo, nes A VDRUG kažką sutiksiu. Tokios dažnai mėgsta kiaurą parą vaikščioti su vakariniu makiažu, o kai ateina vakaras ir vakarėlis, jos nebeturi ko daugiau gražinti ir kuo nustebinti (nors, aišku, make up’o visada galima užsidėt DAR DAUGIAU).

*Pradžia šiandienos Feisbuko poste

Kaip (ne)aplajinti į reklamos agentūrą

2013-07-17 | 11:19 | Bullshitism
17

Kažkada prieš šimtą metų, tai yra 2009-aisiais, aplajinau į kažkokią reklamos agentūrą (jau nebepamenu, į kurią šiuo atveju, nes jos kelios buvo) ir man reikėjo sugalvot po dvi reklamas ir po tris reklaminius šūkius joms.

Tai buvo taip seniai, kad visiškai nieku gyvu šiandien neastiminčiau, ką ten tokio jiems buvau rašius. Ir štai vieną gražią dieną netyčia aptikau tuos perlus savo dokų bordelyje. Enjoy! :D Beje, juokingiau skaitosi išgėrus.

Banko kredito kortelė „Master Stuff“ 25–35 metų tikslinei grupei

Trys draugės (ofisinės žiurkės) sėdi kavinėje ir kalbasi apie kreizi bachūriukus prie litų (su banko kredito kortelėm). Iš pradžių kalba dvi, o viena tyli:
- Klausyk, kur rasti turtingą trisdešimtmetį vyrą?
- Aš, žinok, nežinau, jeigu atvirai.
- Nejaugi jie visi vedę?
- Nepergyvenk, lopai niekada neveda.
- Tai nori pasakyti, jog man patinka tik lopai?
- Ne, noriu pasakyti, kad tik lopai lieka nevedę. Ieškok vedusio.
Tada prašneka ir trečioji pašnekovė:
- Kol neradom turtingo vyro, galim naudotis „Master Stuff“ kreditine kortele.
(Išsitraukia koretelę ir parodo draugėms) Va, gavau naują. (Kitos dvi žiūri nustebusiais žvilgsniais ir šiek tiek išsižiojusios.) Tada viena iš ofisinių žiurkių, kuri ką tik ieškojo vyro sako:
- Žinai, man ne tik vyrai patinka.

Ir uždeda ranką ant kojos vienai iš pašnekovių. Žiūrėdama jai į akis priduria:
- Dievinu stiprias ir nepriklausomas moteris.

Reklaminiai šūkiai:

Varom pasišopint be vyrų? „Master Stuff“.

„Master Stuff“. Ne tik koksui trupinti. (<- my personal favorite)

Prisipirk stuff’o su „Master Stuff“.

 

Telekomunikacijų išankstinio mokėjimo paslaugos, skirtos 18–25 metų tikslinei grupei – „Pasuk“

Studentų porelė (vaikinas ir mergina) kalbasi bendrabučio kambary. Vaikinas sako merginai:
- Padariau tau kavos.
- Aha, gerai. Išgersiu, tik nulėksiu į tualetą.
- Tik nesakyk, kad paliksi čia mane vieną. Išpilsiu tau tą kavą ant galvos, jei atšals.
- Nesiparink. Aš su savimi pasiimsiu telefoną ir pasuksiu tau, kad nesijaustum toks vienišas.
Tada balsas iš anapus (aka pasakotojas) sako:
- Nauji „Pasuk“ tarifai. Bendrauk ir šūdams byrant.

Reklaminiai šūkiai:

Pasuk man iš tualeto.

Nenuleisk vandens. Nuleisk senas sąskaitas.

Taupyk litus. Mesk gerti. Pasipildyk sąskaitą.

Taupyk litus. Mesk gerti. Pasuk man.

Aš ir mano gyvenimas. Kas sunkesnis?

2013-06-07 | 09:21 | Gyvenimo tiesa
07

Šitą postą rašiau gerokai įkalus ir tikrai nebeatrodo jis man toks fainas. Tačiau negaliu skaudinti ir nuvertinti savo antrojo aš (t. y. girtosios E) sugebėjimų pezėti, tad šį postą vis tik viešinu (nors gal jis labiau tiktų ir į kitą mano blogą – į blogą apie sveiką mitybą).

Mano gyveimas – labai sunkus. Pvz., man labai sunku susirasti idealius maudymuko trauzus. Man reikia trauzų, kurie tip top parodo lygiai pusę žopos – nei daugiau, nei mažiau. Aš nuolatos perku tuos trauzus ir šiaip random bikinius internetu ir, deja, jie dažnai guli NE TAIP arba yra biškį platoki (nors aš ir storesnė pagal nurodytus išmatavimus – prikyn, aš sakau, ME LA GIAI).

Man reikia kažko tokio:

F

Žodžiu, viskas blogai, o aš dar net nepriėjau prie lifakų temos… Tikiuosi, ir neprieisiu, nes anyway visi lifakai MAŽINA mano papus, dėl to man reikia vaikščiot nuogais papais – tada tos proporcijos kažkaip geriau susantykiauja. Bet kaip jau rašiau ankstesniam poste, biškį ne šitam pasaulyje gyvenam, kad galėčiau vaikščiot kaip panorėjusi. Nors kita vertus, tie norai keičiasi kas antrą dieną, tai kaip ir px.

Tai va. Toliau ieškau idealių trauzų. O tai tikrai nėra lengva užduotis tokiam užimtam žmogui like myself. Tai jie per nuogi, tai jie per too 60′s. Žodžiu, reikia rodyti daug. Daug strijų ir celiulito. Bet NE PER DAUG. Aš renkuosi trūkumus rodyti, nei visai jų nerodyti, nes karoče, kai slepi tas savo strijas ir celiulitą, tai kiti tik dar labiau atkreipia į juos dėmesį. Nes visiems labai įdomu, ką ten slepi. O jei slepi, tai reiškia, kažkas ten negerai. Nu bet kiekvienam savo. Dėl manęs galit iš viso į beachą neiti.

Dar vienas nuogo užpakalio pliusas – kuo nuogiau, tuo daugiau ĮDEGIO. O tai yra, taip vadinama,  „automatinė nemokama nauda“ – įdek ir mažiau matysis celiulitas bei strijos (plius ne taip karšta… gal).

Geros vasaros, čipsėdros. Nemeskit gazuotų gėrimų.

pagetop

  • Maistas Ausims Instagram’e

    Instagram
  • Blog’o autorė Instagram’e

    Instagram

  • Archyvai

  • Senas BLOGas

  • Čia
  • Prašom laikinti

    Maistas Ausims on Facebook
  • Twitter

  • Follow Me on Pinterest